2016 m. Rugpjūčio 31 d. Biržos apžvalga
Spekuliantai.lt
|
2016-08-31
|
Spekuliantai.lt apžvalgos | perskaitė: 6292
Raktiniai žodžiai:
OMXV,
techninė analizė,
Apranga,
TEO LT,
Olympic Entertainment Group,
Žemaitijos pienas,
Klaipėdos nafta,
Tallink Grupp,
Šiaulių bankas,
Silvano Fashion Group,
Merko Ehitus,
INVL Technology,
Tallinna Kaubamaja Grupp
2016 m. Rugpjūčio 31 d. Biržos apžvalga
2016 m. Rugpjūčio 31 d. Biržos apžvalga
Paskutinę vasaros dieną prekyba Baltijos rinkose buvo jau gyvesnė. Nedaug trūko iki milijono eurų.
Kaip visada, apyvartas generavo likvidžiausios Estijos akcijos. Lietuviškos akcijos, su Šiaulių banku priešakyje taip pat stengėsi neatsilikti.
Tik optimizmo pritrūko. Visi indeksai raudonavo. Labiausiai krito Rygos akcijų indeksas. OMXV sumenko 0.42%.
1 pav. 2016 metų I-jo pusmečio AB „Panevėžio statybos trestas“ įmonių grupės pajamos neaudituotais duomenimis sudarė 41,5 mln. eurų, tai yra 36 procentais mažiau nei pernai. 2015 metų I pusmetį PST įmonių grupės pajamos buvo 64,92 mln. eurų. 2016 metų pirmą pusmetį įmonių grupė uždirbo 0,8 mln. eurų pelno prieš mokesčius, kai tuo tarpu per 2015 metų I pusmetį įmonių grupės pelnas prieš mokesčius buvo 2,9 mln. eurų. Įmonių grupės mažesnį rezultatą įtakojo Rusijos Federacijoje esančių dukterinių įmonių veiklos įvertinimas.
AB „Panevėžio statybos trestas“ neaudituotais duomenimis per šių metų pirmą pusmetį uždirbo 1,6 mln. eurų pelno prieš mokesčius, tai yra 16 procentais mažiau lyginant su 2 mln. eurų uždirbtu pelnu per 2015 metų šešis mėnesius. Įmonės pajamos 2016 metų I pusm. buvo 34,3 mln. eurų. 2015 m. I pusmečio pajamos sudarė 41,1 mln. eurų.
Rinka rezultatus įvertino numušdama kainą.
2 pav. AB Vilkyškių pieninės grupės konsoliduotos neaudituotos 2016 m. šešių mėnesių pajamos buvo 37,6 mln. EUR, arba 4% mažesnės lyginant su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu.
2016 m. pirmųjų šešių mėnesių konsoliduotas grynasis nuostolis – 536 tūkst. EUR, per 2015 m. šešis mėnesius įmonių grupės konsoliduotas grynasis pelnas sudarė 294 tūkst. EUR.
3 pav. 2016 metų 6 mėnesių AB „Invalda INVL“ įmonių grupės neaudituoti rezultatai:
- AB „Invalda INVL“ akcininkams tenkanti konsoliduoto nuostolio dalis ir visas konsoliduotas grynasis nuostolis siekia 0,2 mln. eurų, 2015 metų 6 mėn. pabaigoje akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis ir visas konsoliduotas grynasis pelnas siekė 4,1 mln. eurų.
- konsoliduotas 2016 metų 6 mėnesių nuosavas kapitalas sudarė 47,5 mln. eurų, 2015 metų pabaigoje – 48,1 mln. eurų.
Pačios AB „Invalda INVL“ 2016 metų 6 mėnesių pelnas sudaro 0,1 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu 2015 m. bendrovės pelnas sudarė – 3,8 mln. eurų. 2016 metų 6 mėnesių nuosavas kapitalas sudarė 48,2 mln. eurų, 2015 m. pabaigoje – 48,5 mln. eurų.
Papildoma informacija:
Vienos pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ konsoliduotas nuosavas kapitalas 2016 m. pirmojo pusmečio pabaigoje sudarė 47,5 mln. eurų arba 4,1 euro akcijai ir nuo metų pradžios sumažėjo 0,24 proc. Konsoliduotas grupės „Invalda INVL“ nuostolis pirmąjį pusmetį buvo 0,2 mln. eurų (tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu uždirbta 4,1 mln. eurų).
„Vykdoma veikla, dabartinis mūsų investicijų vertinimo lygis ir įmonių, į kurias esame investavę, planai leidžia tikėtis, kad 2016 metai „Invaldos INVL“ grupei bus sėkmingi“, – sakė „Invaldos INVL“ prezidentas Darius Šulnis.
Per pirmąjį pusmetį „Invalda INVL“ įsigijo 1,1 proc. savo akcijų už 0,6 mln. eurų, bendrovės akcininkai taip pat patvirtino opcionų programą grupės darbuotojams.
Turto valdymo verslas
„Invaldos INVL“ turto valdymo įmonės „INVL Asset Management“ Lietuvoje ir Latvijoje, gerovės valdymo finansų maklerio įmonė „INVL Finasta“ bei administravimo bendrovė „INVL Farmland Management“ šių metų birželio pabaigoje valdė 374,3 mln. eurų turto – 14 proc. daugiau nei 2015 m. pabaigoje (328,2 mln. eurų). Klientų skaičius per pusmetį išaugo 2,7 proc. ir pasiekė 171,2 tūkst.
„Lėšas mums patikėjusių klientų turtas valdomas sėkmingai ir didžioji dalis mūsų valdomų pensijų, investicinių fondų bei vertybinių popierių portfelių 2016 metais yra pelningi. Kuriama ilgalaikė nauda savo klientams – esminė prielaida norint išlaikyti spartų valdomo turto augimą dabar ir ateityje“, - sakė D. Šulnis.
Pasak jo, reikšmingos investicijos į turto valdymo verslo plėtrą bei paslaugų kokybę neigiamai veikia trumpalaikius rezultatus, bet kuria ilgalaikę vertę klientams ir „Invaldos INVL“ grupei.
„Invaldos INVL“ grupės įmonių pajamos iš turto valdymo bei administravimo verslo per 2016 m. pirmąjį pusmetį, lyginant su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 22 proc. iki 2,1 mln. eurų, patirta 0,3 mln. nuostolių. Investicijos į turto valdymo verslą 2016 m. pirmojo pusmečio pabaigoje sudarė 7,9 mln. eurų.
Investicijos
Investicijos į susijusias įmones
Pirmojo pusmečio pabaigoje „Invalda INVL“ valdė 32,1 proc. investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovės „INVL Baltic Real Estate“ akcijų, kurios buvo įvertintos 8,2 mln. eurų. Iš šios investicijos per pirmąjį pusmetį uždirbta 263 tūkst. eurų (įskaitant gautus dividendus). 2016 m. kovą „INVL Baltic Real Estate“ išplatino 9 mln. eurų akcijų emisiją, iš kurios „Invalda INVL“ įsigijo akcijų už 6,2 mln. eurų.
„Vilniaus vartų“ komplekso pertvarka, kryptingas darbas su šiuo ir kitais bendrovės valdomais objektais bei jų nuomininkais, taip pat augančios nekilnojamojo turto vertės turėtų atnešti teigiamą efektą „INVL Baltic Real Estate“ rezultatams artimiausioje ateityje“, – sakė D. Šulnis.
Pasak jo, „INVL Baltic Real Estate“ šiuo metu siekia uždaro tipo investicinės bendrovės (UTIB) licencijos tam, kad tinkamai struktūrizuotų verslą ir įgyvendintų per viešą akcijų platinimą prisiimtus įsipareigojimus.
„Invaldos INVL“ investicijos į 15,7 proc. „INVL Technology“ akcijų paketą 2016 m. birželio pabaigoje siekė 3,4 mln. eurų, apskaitytas nuostolis iš šios bendrovės akcijų vertės pokyčio sudarė 0,4 mln. eurų. Liepą „INVL Technology“ gavo UTIB licenciją, o bendrovės valdymas perduotas „INVL Asset Management“.
„Įmonės šešių mėnesių rezultatus vertiname neutraliai. „INVL Technology“ šiuo metu yra investiciniame cikle, kuriame svarbu racionaliomis kainomis atlikti tinkamus įsigijimus bei plėtojant valdomas ir naujai įsigytas įmones sukurti reikšmingą vertę akcininkams. Per metus nuo viešo akcijų platinimo „INVL Technology“ įvykdė įsigijimų už 3,25 mln. eurų, kas atitinka planus ir pažadus investuotojams“, – sakė D. Šulnis.
Žemės ūkis
„Invaldos INVL“ investicijos į Baltijos šalių žemės ūkio sektoriuje veikiančią UAB „Litagra“ („Invaldai INVL“ priklauso 36,9 proc. akcijų paketas) 2016 m. birželio pabaigoje siekė 12 mln. eurų, per pirmą pusmetį iš šio paketo nuvertėjimo patirta 2,9 mln. eurų nuostolių.
„Kritusios pieno kainos blogino pirminės žemės ūkio gamybos verslo rezultatus bei mažino vertę, tuo tarpu ūkininkų aptarnavimo ir grūdų prekybos verslas demonstravo gerėjančius rezultatus“, – sakė D. Šulnis.
Bankininkystė
„Invaldai INVL“ priklauso 6,79 proc. akcijų paketas Šiaulių banke, kurio vertė per pusmetį išaugo 2 mln. eurų iki 8,4 mln. eurų. „Esame patenkinti rekordiniais Šiaulių banko rezultatais ir organine verslo plėtra. Baltijos šalių bankų rinkoje vyksta konsolidacijos procesai – tai atveria naujų galimybių arčiau klientų esančiam bankui“, – sakė D. Šulnis.
Pastatų priežiūra
2016 m. pirmojo pusmečio pabaigoje „Invaldos INVL“ valdomos pastatų priežiūros grupės „Inservis“ įmonių vertė siekė 5,5 mln. eurų arba 0,9 mln. eurų daugiau nei 2015 m. pabaigoje. „Pastatų priežiūros segmente aktyviai dairomės įsigijimų Lietuvoje ir Latvijoje“, – sakė D. Šulnis.
Kitos investicijos
2016 m. birželio pabaigoje „Invaldos INVL“ investicijos į kitas biržoje kotiruojamas akcijas siekė 0,6 mln. eurų. Kitų bendrovės investicijų ir paskolų vertė buvo 1,6 mln. eurų. Visi „Invaldos INVL“ įsipareigojimai 2016 m. pirmojo pusmečio pabaigoje siekė 0,9 mln. eurų.
4 pav. AB „Linas Agro Group“ 2015–2016 finansinių metų dvylikos mėnesių konsoliduotos pajamos siekė 616 mln. Eur ir išaugo 7 proc., lyginant su ankstesniais metais (574 mln. Eur). Ketvirtojo ketvirčio prekybos pajamos siekė 141 mln. eurų ir išaugo 10 proc., jei palyginti su ankstesniais metais (129 mln. Eur).
Grupė pardavė 2,2 mln. tonų įvairių grūdų ir prekių žemės ūkiui bei kitos produkcijos, arba 12 proc. daugiau nei ankstesniais metais (1,96 mln. tonų).
Bendrasis pelnas siekė 40,6 mln. Eur ir buvo 2 proc. mažesnis, nei ankstesniais metais – 41,5 mln. Eur.
Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) sumažėjo ir siekė 17,7 mln. Eur (21,8 mln. Eur ankstesniais metais). Ketvirtojo ketvirčio EBITDA siekė 4,4 mln. Eur, kai tuo tarpu ankstesniais metais ji siekė 7,2 mln. Eur. Biologinio turto tikrosios vertės pokytis buvo neigiamas ir siekė beveik 2 mln. Eur nuostolio.
Grupė uždirbo 7,8 mln. Eur veiklos pelno arba 37 proc. mažiau nei per atitinkamą praėjusių finansinių metų laikotarpį (12,3 mln. Eur).
Pelnas prieš mokesčius siekė beveik 5,9 mln. Eur (palyginti su 10,4 mln. Eur ankstesniais metais). Grynasis pelnas, tenkantis Grupei, siekė 4,6 mln. Eur (ankstesniais metais 8,7 mln. Eur).
Grupė pradėjo trąšų prekybos verslo įsigijimą Latvijoje: įsigijimo sandorį planuojama baigti 2017 metų spalį ir jam išleisti 4,59 mln. Eur.
Rinkai nepatiko bendrovės metinis pelno sumažėjimas.
5 pav. „LIETUVOS ENERGIJOS GAMYBA“ PIRMĄJĮ PUSMETĮ PAPILDOMAI SUTAUPĖ 10,5 MLN. EURŲ VARTOTOJŲ LĖŠŲ
Energijos gamintoja „Lietuvos energijos gamyba“ paskelbė audituotus 2016 m. pirmojo pusmečio veiklos rezultatus. Pasikeitimai rinkoje lėmė, kad bendrovės pajamos, palyginti su 2015 m. pirmuoju pusmečiu, mažėjo. Vis dėlto bendrovės pelningumo rodikliai ir vartotojams atnešta nauda pastebimai didėjo.
Per pirmąjį 2016 m. bendrovė gavo 89,3 mln. eurų pajamų – tai 16,8 proc. mažiau negu per pirmąjį 2015 m. pusmetį. Didžiausią įtaką pajamų mažėjimui padarė tai, kad nuo 2016 m. nebėra skiriamos kvotos remtinai elektros energijos gamybai, taigi ir bendrovės valdomame Elektrėnų komplekse. To rezultatas – 63,4 proc. sumažėjusi gamyba Elektrėnuose (2015 m. pirmą pusmetį – 0,445 TWh, 2016 m. pirmą pusmetį – 0,163 TWh) ir tuo pačiu sumažėjusios pajamos.
Nepaisant to, bendrovė Elektrėnų komplekso pajėgumus išnaudojo maksimaliai efektyviai atsižvelgiant į situaciją rinkoje – gaminant elektros energiją efektyviu KCB ir sėkmingai parduodant ją biržoje per pirmąjį pusmetį uždirbta apie 1,3 mln. eurų bendrojo pelno. Šia suma atitinkamai mažėja viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) užtikrinimui bendrovei skirtas lėšų biudžetas, o tai – tiesioginė nauda kiekvienam elektros energijos vartotojui, mat VIAP dedamoji yra įtraukta į elektros energijos tarifą.
„Kombinuoto ciklo bloką Elektrėnuose šiemet vien per pirmąjį pusmetį paleidome dvigubai daugiau kartų, nei pernai per visus metus. Šį galingą įrenginį sėkmingai išnaudojame tiek prisidėdami prie stabilumo elektros energijos sistemoje užtikrinimo, tiek siekdami maksimalios grąžos akcininkams bei vertės visiems elektros energijos vartotojams“, – sako Eglė Čiužaitė, „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė.
Taigi, komerciškai sėkminga KCB veikla, 2016 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2015 m. pirmuoju pusmečiu, dėl didesnio vandens kiekio Nemune 15,8 proc. padidėjusi Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės gamyba (atitinkamai nuo 0,175 TWh iki 0,203 TWh) bei atsakingas veiklos sąnaudų valdymas lėmė, kad, nepaisant bendro pajamų lygio mažėjimo, bendrovės pelningumo rodikliai didėjo.
Bendrovės 2016 m. pirmojo pusmečio EBITDA marža, palyginti su 2015 m. pirmojo pusmečio duomenimis, padidėjo 2,9 proc. punkto iki 31 proc. EBITDA siekia 21,7 mln. eurų (2015 m. pirmąjį pusmetį – 28,3 mln. eurų). Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nutarimu, Kruonio HAE ir Kauno HE komercinės veiklos pelno dalis už sausio–birželio mėn. – iš viso 9,2 mln. eurų – buvo nukreipta bendrovės pastoviųjų sąnaudų, patiriamų vykdant reguliuojamą veiklą teikiant VIAP, dengimui. Atmetus šiuo metu teisme ginčijamų VKEKK sprendimų įtaką, bendrovės 2016 m. pirmojo pusmečio EBITDA, preliminariais skaičiavimais, iš viso būtų 11,1 mln. eurų didesnė (2015 m. pirmąjį pusmetį šių veiksnių įtaka siekė 6,9 mln. eurų).
Iš viso per 2016 m. pirmąjį pusmetį bendrovės uždirbtu pelnu gali būti padengta 10,5 mln. eurų VIAP lėšų – tai beveik 38 proc. visų VKEKK patvirtintų 2016 m. bendrovei skiriamų VIAP lėšų.
Grynasis bendrovės pelningumas per metus padidėjo nuo 17,9 proc. (2015 m. pirmąjį pusmetį) iki 19,9 proc. Grynasis 2016 m. pirmojo pusmečio pelnas siekia 17,8 mln. eurų (2015 m. pirmąjį pusmetį – 19,3 mln. eurų), didelę teigiamą įtaką jam padarė didmeninės elektros energijos prekybos verslo dalies pardavimas. Jei ne 2016 m. pirmąjį pusmetį reikšmingai kritusios apyvartinių taršos leidimų (ATL) rinkos kainos, bendrovės pelnas būtų dar didesnis ir trečdaliu viršytų pernykštį. Dabar gi 2016 m. pirmojo pusmečio finansinėse ataskaitose teko pripažinti 7,9 mln. eurų nuostolį dėl ATL ir apskaitytos teisės gauti ATL vertės pokyčio.
2016 m. pirmasis pusmetis buvo išskirtinis ne tik Elektrėnuose. Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė taip pat skaičiuoja, jog avarinis rezervas staiga sumažėjus į Lietuvą patenkančios elektros energijos kiekiui šioje elektrinėje šiemet buvo aktyvuojamas kaip niekad dažnai. „Pradėjus veikti naujoms jungtims ir pasikeitus rinkai, išryškėjo itin reikšminga mūsų valdomų elektrinių funkcija – greitos pagalbos elektros energetikos sistemai teikimas ir reikšmingas indėlis į jos stabilumo užtikrinimą. Džiaugiuosi, kad profesionalūs mūsų darbuotojai greitai prisitaikė prie rinkos pokyčių ir užtikrina, jog stabilų elektros energijos tiekimą užtikriname patikimai ir maksimaliai efektyviai“, – sako „Lietuvos energijos gamybos“ vadovė.
6 pav. Šiaulių banko akcijų kaina šiandien pasiekė žemiausią mėnesio lygį.
7 pav. Aprangos akcijų kaina per šios dienos sesiją pramušė ir pasipriešinimą, ir palaikymą. Taip išsiplėtė kainos kanalas. O palaikymo pramušimas reiškia, kad suveikė pardavimo signalas.
8 pav. TEO LT pozicijoje suveikė pardavimo signalas.
9 pav. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO), kodas 304151376, registruotos buveinės adresas Aguonų g. 24, Vilnius. Bendras AB „Energijos skirstymo operatorius“ išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičius yra 894 630 333; ISIN kodas – LT0000130023.
Didžiausios šalyje energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“, UAB (toliau – „Lietuvos energija“ ) valdoma elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) per pirmąjį šių metų pusmetį pagerino pagrindinius finansinius rodiklius. Nuo šių metų pradžios į ESO sujungus AB LESTO (toliau – LESTO) ir akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“ (toliau – „Lietuvos dujos“ ), veiklos sąnaudos sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu.
ESO grynasis pelnas 2016 metų sausio-birželio mėnesiais siekė 53,2 mln. eurų ir buvo 4,9 proc. didesnis nei 2015 metų pirmąjį pusmetį, kai LESTO ir „Lietuvos dujų“ konsoliduotas 2015 metų pirmojo pusmečio grynasis pelnas siekė 50,7 mln. eurų. Grynojo pelno augimą lėmė padidėjusios pajamos ir sumažėjusios veiklos sąnaudos.
ESO pajamos pirmąjį 2016 metų pusmetį siekė 333,95 mln. eurų ir buvo 3,3 proc. didesnės nei 2015 metų sausio-birželio mėnesiais, kai jos siekė 323,174 mln. eurų. Pajamos augo dėl didesnių elektros ir gamtinių dujų paskirstymo apimčių.
Bendrovės veiklos sąnaudos pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2015-ųjų tuo pat metu, sumažėjo 12,3 proc. iki 48,96 mln. eurų.
Pirmąjį šių metų pusmetį ESO klientams paskirstė 4,488 mlrd. kWh elektros energijos ir 3,93 mlrd. kWh gamtinių dujų – atitinkamai 5,6 proc. ir 3,4 proc. daugiau nei 2015 metų pirmąjį pusmetį.
„Ryškėjanti elektros ir dujų skirstymo operatorių sujungimo sinergija leidžia mums pasiekti dar geresnių rezultatų. Sumažinę veiklos sąnaudas, mes tiesiogiai prisidedame prie palankesnių energijos kainų klientams. Taip pat džiugina dvigubai greičiau nei pernai augantis naujų gamtinių dujų klientų skaičius. Pastebime, kad klientai naujas paslaugas labiau linkę įsigyti internetu, todėl mes savo ruožtu nuolat diegiame naujus funkcionalumus tinklalapyje www.eso.lt ir savitarnos portale www.manogile.lt, kurie leidžia paprastai ir greitai pateikti prašymus įvesti elektrą ar dujas“, – sakė ESO valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.
ESO vadovo teigimu, atsižvelgdama į klientų poreikį ir patogumą visus su prisijungimu prie infrastruktūros susijusius darbus gauti iš vienų rankų, bendrovė pradėjo bandomąjį projektą Kaune.
„Klientams pradėjome siūlyti elektros ir dujų vidaus tinklo įrengimo paslaugas klientui priklausančioje teritorijoje. Taip pat atliekame visus elektros įvado projektavimo susijusius darbus, kai įvadas yra iki 500 kW galios, o nuo kitų metų planuojame šią paslaugą pasiūlyti ir didesniems klientams. Siekiame, kad prisijungimo prie infrastruktūros procesas būtų kuo paprastesnis ir patogesnis mūsų klientams“, – sakė L. Liutkevičius
Per šešis šių metų mėnesius ESO investicijos į elektros ir dujų skirstomuosius tinklus siekė 51,24 mln. eurų – 11,4 proc. daugiau nei 2015 metų sausio-birželio mėnesiais. Didžiausia dalis investicijų – beveik 26 mln. eurų – teko elektros skirstymo tinklo modernizavimui.
ESO pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) sausį-birželį buvo 87,7 mln. eurų – 3,84 proc. daugiau nei 2015-ųjų pirmąjį pusmetį. EBITDA marža palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 0,12 proc. punkto iki 26,26 procento.
Elektros, gamtinių dujų ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos per 2016 metų šešis mėnesius siekė 197,3 mln. eurų ir buvo 7,9 proc. didesnės nei 2015 metų sausio-birželio mėnesiais. Tam didžiausią įtaką turėjo išaugę elektros persiuntimo kiekiai, padidėjusi elektros perdavimo kaina bei didesni gamtinių dujų paskirstymo kiekiai.
Reikšmingos įtakos elektros skirstymo tinklo darbui pirmąjį 2016 metų pusmetį turėjo dažnesni nei pernai stichiniai gamtos reiškiniai, kuriuos lėmė itin permainingi orai. Daugiausia stichinių reiškinių, lėmusių elektros tiekimo sutrikimus tinkle, fiksuota birželio mėnesį. Su stichinių reiškinių („force majeure“ ) įtaka, vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) per 2016 metų šešis mėnesius vienam klientui siekė 114,9 minutes ir, lyginant su 2015 metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 60,01 minutėmis (2015 metų šešių mėnesių SAIDI sudarė 54,89 min.). Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam klientui (SAIFI) su stichinių reiškinių („force majeure“ ) įtaka per 2016 metų šešis mėnesius siekė 0,66 karto – 0,13 karto daugiau nei 2015 metų sausio-birželio mėnesiais, kai jis buvo 0,53 karto.
10 pav. AB „Snaigė“ per pirmąjį šių metų pusmetį pasiekė 1,99 mln. EUR EBITDA (neaudituotais konsoliduotais duomenimis), t.y. 52 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
AB „Snaigė“ generalinis direktorius Gediminas Čeika teigiamai vertina bendrovės rezultatus. „Nors pardavimo pajamos nežymiai sumažėjo, bendrovės EBITDA ženkliai išaugo dėl didėjusių pardavimų tose rinkose, kur AB „Snaigė“ parduoda su savo prekiniu ženklu, - teigė Gediminas Čeika. „Ypač džiaugiamės atsigaunančiais pardavimais Ukrainoje. Palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, pardavimų pajamos šioje šalyje per pirmąjį 2016 m. pusmetį išaugo net 51 proc.“
Didžiausiomis bendrovės rinkomis ir toliau išlieka Prancūzija, Vokietija, Ukraina, Lenkija, Čekija.
Neaudituotais konsoliduotais duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė uždirbo apie 755 tūkst. EUR grynojo pelno. Bendrovės konsoliduotuos neaudituotos pajamos sudarė 19 mln. EUR.
Apžvalgą parengė: Nojus.