Nusprendė Chikirap, JuMis ir Ledine balandžio 12 d. apsilankyti VŽ konferencijoje skambiu pavadinimu „Nauja galimybė smulkioms ir vidutinėms įmonėms bei investuotojams: Alternatyvi vertybinių popierių rinka“. Kaip tarė, taip ir padarė - nuėjo. O nuėję šį bei tą įdomaus nugirdo, pasidalyt su visais nusprendė.

Pradžių pradžia
Konferencijos pradžia Radisson SAS Astorija viešbutyje, kaip visuomet, buvo ceremoninė – įžanginiai žodžiai, sveikinimai... Įsiminė pirmieji Rolando Baryso (vyriausiojo VŽ redaktoriaus) žodžiai, kad šiandien Vilniuje vyksta du svarbūs renginiai – automobilių paroda ir ši, Verslo Žinių, konferencija. (Po tokios pastabos Chikirap tyliai pakomentavo: „Bet skirtumas juk yra. Ten pinga, o čia – brangsta.“ Nebūtų spekuliantas )
Įžangoje be R. Baryso kalbėjo ir Gediminas Rainys, LR Ūkio ministerijos sekretorius. Jis, kaip ir pridera Vyriausybės atstovui, aiškino, kad toks produktas, kaip Alternatyvioji akcijų rinka, labai naudingas Lietuvai, jos finansų sistemos infrastruktūrai bei verslo sektoriui...Patys suprantant
Po dar kelių „įžanginių žodžių“ prasidėjo ir esminė konferencijos dalis – pranešėjų pristatymai.
Jųjų metu ir paaiškėjo, kas yra ta Alternatyvioji akcijų rinka, ir su kuo ji valgoma. Taigi, jei kas tik dabar po žiemos miego pabudę negirdėję apie šį produktą esat – maloniai prašom skaityti toliau.

Alternatyvioji akcijų rinka – kas tai?
Šiemet VVP birža jau vasaros pradžioje siūlo mums naują terpę pinigų cirkuliacijai - Alternatyviąją akcijų rinką (AR), kurioje bus prekiaujama bendrovių, netenkinančių atrankos kriterijų į Oficialųjį bei Einamąjį sąrašus, akcijomis.

Ne pirmieji esame.

Jau nuo 1995 m. alternatyvioji rinka AIM veikia Londono vertybinių popierių biržoje. Ten dabar – daugiau nei 1.700 bendrovių. Anot Johan‘o Allstrin‘o (OMX, Švedija, Pardavimų vadovas), į AIM veržiasi ir kitų šalių mažos kapitalizacijos įmonės – iš JAV, Kanados. Labai pamėgę ją ir Rusijos įmonės, mat nedidelei Rusijos įmonei savo šalyje į rinką patekti – jokių šansų. O štai AIM – gera alternatyva.
Nors VŽ konferencijoje Londono AIM‘as dažnai minėtas, kaip sėkmingas tokios koncepcijos blynas, daugiausia kalbėta apie tai, ką netrukus turėsime mes. "First North" – OMX‘o kūdikis, jau metus Stokholmo ir Kopenhagos biržose veikianti alternatyvioji rinka. Štai "First North" pas mus iš skandinavų ir atkeliauja šią vasarą.
"First North" - autonominės biržos su savo prekybos sistema, taisyklėmis, nariais, emitentų sąrašais, naujienų sistemomis bei indeksais. Nors viskas panašu į tai, ką JAU turime, skirtumų tikrai bus. Kokie jie?
Aišku, skirtumai slypi ten, kur yra paklausa. Visų pirma, tai - mažesni reikalavimai nei reguliuojamojoje rinkoje:
• Mažesni nuosavo kapitalo reikalavimai. Potenciali dalyvė – akcinė bendrovė (AB) su >= 150.000 Lt įstatiniu kapitalu. Visgi čia - tik formalumas: aišku, kad investuotojo akiai patraukti reikia bent 20-30 kartų didesnė vertės.
• Nereikia turėti sėkmingos veiklos istorijos. Nors visą konferenciją pranešėjai kalė ir kalė įmonių vadovams, kad reikia ne tik gero PR‘o, bet ir gero pagrindo – nuo verslo koncepcijos iki vadybos. Antraip, investuotojai gal ir ateis į IPO, bet...ar ilgam? Akcentas būtent ir buvo – svarbu ne tik ateiti į rinką, bet ir joje išsilaikyti.
• Nereikalaujama atskleisti pastarųjų 3 m. finansinių ataskaitų. Gal įmonėms ir mažiau darbo, bet solidžiam investuotojui norėtųsi ir oficialaus istorinio pjūvio – aišku, perspektyvomis tikėti visad smagu, bet dėl drąsos norėtųsi ir gero finansinio fundamento.
• Nėra minimalaus laisvų akcijų rinkoje bei smulkiųjų akcininkų skaičiaus reikalavimų. Visgi nesunku suvokti, kad norint didesnio likvidumo ir aktyvesnės prekybos, reikia pakankamo akcijų kiekio investuotojams – kaip gryno oro reikia. Todėl nori to ar ne, įmonių vadovai, pasiryžę atvesti savo verslus į AR, negalės „užspausti“ nuosavybės. Antraip – ko gi iš viso ten rodytis.
• Įmonės turės pateikti pusmetines ir metines ataskaitas, atskaitomybė pagal VAS. Taigi supaprastės analitikų lentelės – nebus ketvirtinių (quarter-to-quarter) ataskaitų. Bet štai su VAS ir neaišku – ar tik nebus papildomo darbo lyginant įmones viename sektoriuje, kai „alternatyvias“ dėsime prie Oficialiojo sąrašo įmonėmių (pastarųjų standartas - TFAS).
• Paprastesnės ir kitos priėmimo į biržą procedūros. Paprastume slypi jėga, tačiau slypi ir rizika. Bet, kaip sakė Arminta Salandžienė, „didžiausia rizika yra nerizikuoti“.

Patraukliai Jiems...
Su tokiais palengvinimais, „First North“, kaip ir būsimoji mūsų alternatyvioji akcijų rinka, yra puiki vieta „mažiesiems“. T.y., nedidelės, jaunoms ir sparčiai besivystančios bendrovės, kurioms kelias į Oficialųjį bei Einamąjį sąrašus užvertas, dabar turi galimybę tapti biržos narėmis. Tai –naujas būdas pritraukti kapitalo. Kartu būdas pritraukti dėmesį, reputaciją pakelti, „praskaidrėti“ partnerių akyse ir panašiai. Daug tų priežasčių išvardinta buvo, bet konferencijos pabaigoje „Apranga“ grupės finansų ekonomikos direktorius Vaidas Savukynas tiesiai šviesiai pasakė – taip, daug motyvų į rinką eit, bet – dažniausiai – pinigai, arba lėšos, plėtrai. Prieštaraujančių nebuvo.
Bendrovės, ateidamos į Alternatyviąją rinką, ne pritrauks lėšų, taps skaidresnės ir labiau pastebimos investuotojams, bet ir turės progą pasirengti „didžiajai kovai“, t.y. prekybai tikroje akcijų biržoje. Tai – galimybė ir „pasyvioms“ dabartinio Einamojo biržos sąrašo dalyvėms. Juk kai prekyba ten nedžiugina (neaktyvi), geriau trauktis į antrą frontą (AVRP), nei visai „iškristi iš žaidimo“.

...patogiai Mums
Svarbiausia, prekyba bus patogi, mat
• Ta pati prekybos sistema
• Tos pačios FMĮ
• Tie patys info kanalai
• Ta pati grupavimo į sektorius metodika

Net atskirą indeksą turės ši rinka – galėsime lyginti su tradiciniais OMX indeksais. Taigi viskas lieka savo vietoj – ateina tik naujos, patrauklios įmonės, kurioms Šarūnas Skyrius suteikė vardą „avantiūristės“. Ne, ne blogąja prasme – atvirkščiai. Tai – įmonės-„galimybės“.
Bendrovės, kurios galbūt kažkada išaugs į dar vieną Google ar Microsoft. Nors tikimybė, aišku, nedidelė, vis geriau pirkti tokią akciją nei loterijos bilietą, ar ne?

Ne be problemų/sunkumų
Truputėlis ekstra rizikos investuotojams bus, kadangi bendrovių Alternatyvioje rinkoje nekontroliuos už VP rinkos priežiūrą atsakingos institucijos. Tačiau tai nereiškia, kad kontrolės visiškai nebus: rinka bus prižiūrima nepriklausomų finansų tarpininkų. Be to, ten, kur didesnė rizika – neretai ir didesnė grąža, o tai – galimybė rizikos mėgėjams.
Alternatyviai rinkai išpopuliarėti reikės laiko (prisimenant lietuvišką konservatyvumą, gal ir nemažai laiko...o gal ir labai daug).
Neapsieis ir be išlaidų: neturinčios patirties bendroves (kiekvieną individualiai) turės konsultuoti kvalifikuoti ir sertifikuoti finansų patarėjai – tiek atėjimo į AR klausimais, tiek tolesnių įsipareigojimų investuotojams išlaikymu, komunikacijos klausimais (informacija ir pan.). Šiuo metu į jų gretas ketinimo protokolus jau pasirašę FMĮ "Orion Securities", UAB "KPMG Baltics", strategijų UAB "Strata". Šitie patarėjai bus privalomi kiekvienai norinčiai kotiruotis AR bendrovei. Tiesa, užklausus konferencijos pranešėjus, kiek gi kainuos tas malonumas įmonėms – konkrečiai neatsakyta, bet užkulisiuose Saulius Malinauskas, VVP biržos valdybos pirmininkės pavaduotojas, kalbėjo, kad išlaidos didelės tikrai nebus.
Problemų gali būti su instituciniais – ala, trūks dėmesio iš jų pusės mažoms įmonėms. Bet Johan‘as Allstrin‘as tikino, kad Švedijoje to bijota – bet taip nenutiko. Visgi faktas lieka faktu: esminis institucinis žaidėjas Baltijos šalyse – pensijų fondai – tiesiogiai investuoti negalės. Nebent paplis AIM gudrybė: Oficialiajame sąraše kotiruojamos įmonės, kuriuos specializuojasi Alternatyviajame esančių įmonių pirkimais. O tas „oficialiąsias“ pensijų fondai pirkti gali, tokiu būdu netiesiogiai įsigydami ir norimą įmonę iš Alternatyviosios rinkos. Vat jums, kaip sakant, ir įstatymai apeiti – rinka daro savo, pinigai kelią visad suras .
Spekuliantams nauda, aišku, didesni svyravimai – kai geri laikai daugiau į viršų, kai blogi – žemyn. Taigi, dėmesio, mėgstantiems linksmuosius kalnelius: prašome prisisegti diržus O rizikos nemėgėjams – užsimerkti akis

Konferencijoje akcentuota...
Susidarė bendras įspūdis, kad šioje konferencijoje dauguma pranešėjų kreipėsi į būsimų smulkių ir vidutinių įmonių vadovų sąžinę su žinute „negalvokit, kad apgudrausit spekuliantus“.
Čia vienas ryškiausių buvo A. Strumskio, UAB „Strata“ direktoriaus pranešimas. Jis akcentavo, kad ateinančios į Alternatyvią rinką įmonės turi susitvarkyti savo organizacinę struktūrą (kad investuotojui būtu aišku, kas skaičiavimo mašinėlę valdo, kas grindis plauna...). Svarbi ir kompensavimo tvarka – kaip ir už ką atlyginama vadovams. Pažymėta ir tai, kad įmonės turi komunikuoti konkrečiai – ne „mes augsim“ rėkt, o „kiek mes augsim“ aiškint. Kitaip tariant, reikalauta skaidrumo, visiško informacijos pateikimo. Net web prezentacijas siūlyta pateikti, kad investuotojas iš vadovo lūpų ir žiūrėdamas jam į akis galėtų išgirsti, ką vienokį ar kitokį skaičiukai įmonės veikloje reiškia; ir „pajaustų“ su kuo turi reikalų apskritai.
Šmaikščiai komentavo ir Šarūnas Skyrius, Gild bankers partneris. Jis sakė, kad į Alternatyviąją rinką ateinančių įmonių vadovai nebūtų per daug gobšūs – t.y. nesipirktų sau video kamerų asmeninėms reikmėms, o ir paskolų už 2% nesidalintų sau bendrovės sąskaita.

Esmė: skaidrumas – štai raktas į investuotojo širdį ir piniginę.

...o spekuliantams aktualiausia
Šarūno Skyriaus pranešimas privertė spekuliantų ausis stačiau sustoti, mat šis konferencijos personažas pristatė temą „Alternatyvioji rinka: kiek paklausos tikėtis?“.
Jis viską pateikė skaičiukais. Pvz., minimalus (efektyvus) reikalavimas įmonei, norinčiai prasidėti su Alternatyviąją rinka – 35-40 mln. litų kapitalizacija.

Pateikti ir skaičiai „kiek kas gali investuoti“ Baltijos šalyse:
• Investiciniai fondai – iki 500 mln. litų
• Draudimo bendrovės – iki 200 mln. litų
• Fiziniai asmenys – 500-550 mln. Litų

Štai fizinių asmenų „finansinio pajėgumo“ skaičiavimo metodika tikrai įdomi. Imta bendra IPO paraiškų per 2 metus suma (Tallina Vesi, Starman, Tallink, Eesti Ehitus, Olympic, Express Group). Iš viso – 624 mln. lt. Ir čia dar ne viskas.
Prie šios sumos pridėtos:
• mažmeninių investuotojų paraiškos, pateiktos per šalių, kuriose viešas platinimas nebuvo vykdomas, tarpininkus (15-50 mln. Lt – „ekspertinis“ vertinimas).
• paklausa naujoms aukšto pajamingumo obligacijų emisijoms (12-20 mln. lt)
Ir atimta:
Vadinamoji „pavedimų infliacija“ – t.y. suma, kuri pavedama tikintis gauti kelis kartus mažesnės paklausos. Kitaip tariant, jei per IPO nori „imti“ akcijų už 1000 Lt, bet tikiesi 3x paklausos, prašysi akcijų už 3000 Lt – o tai ir yra infliuotas pavedimas. Pastarųjų Š. Skyrius ir atmetė: 40% nuo visos paklausos.
Štai kaip gavosi tie 500-550 mln. potencialios paklausos iš fizinių asmenų Baltijos šalyse.

Visgi norisi tikėti, kad skaičius būtų didesnis. Bet kokiu atveju, pinigų mūsų regione netrūksta. Net pats Š. Skyrius gale numetė frazę: „Tiek daug pinigų rinkoje, kad visus Lietuvos UAB‘us galima parduoti, ir dar liks.“
Vienaip ar kitaip, p. Skyrius – tikras šaunuolis. “Spekuliantai” žodis paminėjo bent 5 kartus per savo prezentaciją.

Klausimai
Auditorija nebuvo super aktyvi, kai moderatorius skelbdavo laiką klausimams. Dėl įvairių priežasčių – pvz., vieną kartą dėl to, kad jau vėlavom į pietus .
Nors klausimų iš žiūrovų pusės buvo. Pvz., „ar gali ateiti į Alternatyviąją rinką UAB“ sulaukė atsakymo – ne, negali, reikia bendrovę reorganizuoti į AB, ir tik tuomet eiti į rinką.
Vienas iš nedažnų klausimų iš auditorijos buvo pateiktas ir spekuliantų. Be to, tai buvo ir vienas pirmųjų (jei ne pats pirmas).
Kai tik Arminta Saladžienė, VVP prezidentė ir valdybos pirmininkė, baigė pirmąjį pranešimą, atėjo laikas klausimams iš publikos. Žinoma, Chikirap nenusėdėjo vietoj – juk jau atėjo į renginį su klausimu galvoj. Tad nieko nelaukdamas nekantriai užklausė pranešėjos, ar galima bus pakotiruoti tam tikrą akcijų paketą prieš pagrindinio akcininko valią, ir jei galima - koks minimalus kiekis? Deja, ilgai lauktas atsakymas buvo neigiamas – ne, negalima, nes privalomas visų akcininkų sutikimas, paaiškino jam p. Saladžienė, choru su S. Malinausku. Nereikia ir sakyti – atsakymas nepradžiugino.

Ne esminiai
Šiaip renginyje dalyviams nuobodžiauti tikrai neteko. Ir nereikėjo klausytis prezentacijų iki užmigimo, mat labai organizuotą grafiką turėjom, ir kavos pertraukėlių „darbo“ metu netrūko. O ir pietus turėjom neblogus. Prie pietų stalo atsitiktinai atsisėdom prie keturviečio stalo, ir pradėjom diskutuoti su Chikirap ir JuMiu. Kažkaip kalba apie NT užsisuko, ir kilo amžinas „kils-kris“ klausimas. Ir čia į pokalbį įsiterpė mūsų stalo kolega – pasirodo, žmogus – verslininkas iš NT srities, pats planuojantis atvesti į šią Alternatyviąją rinką savo įmonę.
Klausė jis mūsų, ar paklausa iš spekuliantų pusės bus. „Bus bus“ – vieningai atsakė užklaustieji. „Tik kuo greičiau reikia eiti,“ – psichologiją aiškino Chikirap, - „mat būdamas pirmas visad geriau įsiminsi spekuliantui, nei, kad atėjęs numeriu 101“.

The End
„Pasaulyje visad yra daugiau pinigų negu proto“ – pasakė Š. Skyrius. Kas tiesa – tas ne melas.
Su tokia mintim ir užbaigiamas šitas įspūdžių-informacinis straipsniukas. Mūsų misija baigta, o dabar – nekantriai laukiam Jūsų įnašo, diskusijos šia tema.

Ar laukiat Alternatyviosios rinkos Lietuvoje?



Ledine, Chikirap