Rugsėjis - mėnuo, užsitarnavęs sau nekokią reputaciją daugelio akcijų rinkų istorijoje. Žinoma, ši tendencija yra visų pirma sezoninė JAV mada, mat čia jau kokius 8 metus padoraus rugsėjo nebuvo. Ir apskritai per paskutinį šimtmetį daugiau nei pusė rugsėjų čia buvo pesimistiški. Įdomiausia tai, kad prieš kiekvieną nacionalinę JAV šventę Labour Day (rugsėjo 4-oji) istoriškai stebimas šioks toks akcijų rinkos pagyvėjimas - ir šie metai taip pat ne išimtis.

Bet ar tai tai reiškia, kad turėsime eilinį negatyvų rugsėjį...ir vėl?_o

Ir vėl
statistika neduoda ramybės. JAV jau seniai kalbėta apkalbėta būsto rinka rieda visu greičiu žemyn. Ką gi, pagaliau ateina atpildo metas: būstų kainų augimas vis lėtėja (tiesą sakant, lėčiau kainos neaugo jau nuo 1975-ųjų.
Gal tai ir būtų motyvas džiaugtis geresniais laikais, bet tik ne dabar. Įsiskolinęs JAV vartotojas bando išsrėbti savo palūkanas, o jau, žiūrėk, ir jo būstas tuoj ims prarasti vertę rinkoje. Dviguba žala? Whatever... Bet ekonomikos teorinė praktika rodo, kad vartotojas, pajautęs savo turto nuvertėjimą, mažina vartojimą kur kas sparčiau nei realiai nuvertėjo jo turtas (čia, kaip sakant, psichologija daro savo).

Nedžiugina būsto kainų „stabilizacija“ ir įmonių, turinčių ryšių su nekilnojamo turto rinka. Pasiūla, pasirodo, jau gerokai viršija paklausą, o būstų atsargos fiksavo visų laikų rekordą – beveik 4 milijonai būstų liepą nerado sau savininkų! Aišku, kad tai vis didėjančių palūkanų kaltė. Kas gi skolinsis prie „istorinių“ maksimumų.

Gal ir nekalbėtume apie tuos būstus JAV, jei ši rinka nesudarytų bent penktadalio JAV ekonomikos pyrago, ir, kas svarbiausia, jei tokios naujienos neveiktų JAV ir viso pasaulio akcijų rinkų. O jos paveikė kaipmat: jau kitą rytą po tokių „žinių“ Azijos rinkos raudonavo iš baimės, kad išsigandęs JAV vartotojas ims mažiau Azijos gamintojų produktų vartoti – neimportuos Canon kamerų, Samsung televizorių, ir viso kito gėrio.


Dar viena nedžiugi naujiena iš už Atlanto fronto – infliacija. Darbo departamentas JAV „išleido“ porciją statistikos, kuri parodė, kad darbo užmokestis (įmonių našta) didėja, o vat darbuotojų produktyvumas gerokai atsilieka. Nekoks derinukas, ar ne? Keista tik, kad tą pačią dieną pasirodę duomenys iš Fed biuro (taip vadinama Beige Book) parodė, kad kainų lygis „is leveling off or falling“.
Suprask kaip nori.ozingoff

Ir visgi savaitės galui artėjant keletas Fed atstovų prabilo „gyvai“. Janet Yellen, San Francisco delegatė, kalbėjo daug, bet esmę galima apibrėžti keliais sakiniais: palūkanų kelti daugiau nereikia, nes tuoj tuoj pamatysim tokį infliacijos lėtėjimą, kokio dar nematėm – ir tai bus DAR TIK 2004 metų palūkanų kėlimo efektas. Hm...įdomu, kiek gi dar turės kristi kainų lygis, jei JAV Centrinio Banko politikos rezultatai dar tik dabar išlenda į paviršių...

Verta pastebėti ir tai, kad infliacija turėtų lėtėti ir dėl naftos kainų kritimo. Tikrai, ši savaitė buvo įspūdinga – net 4% down jau seniai nematėm. Priežastys: kol kas taikios derybos su Iranu, pasibaigęs aktyvaus važinėjimo sezonas JAV, uraganų pasyvumas...ir aišku vis didėjanti JAV ekonomikos lėtėjimo grėsmė.

Pats faktas – pigesnė nafta – nėra universali priežastis džiaugtis. Viena vertus, tai gera naujiena JAV vartotojui („Pigesnis benzinas? Valio, varom apsipirkti“:yes).
Kita vertus, tokia rinka kaip Rusija gerokai pakraujavo...



...kaip ir viso pasaulio akcijų, susijusių su žaliavom, kursai.
Šie du efektai turėtų vienas kitą kompensuoti: jei JAV vartotojas nežus, nepražus ir tokios rinkos kaip Rusija ir Lotynai. Tam, be abejo, padės ir OPEC‘as, pasistengsiantis, kad naftos kainos nenukristų per daug. OPEC prezidentas, Edmund Daukoru, savaitgalį kalbėjo, kaip labai jį neramina toks staigus naftos kainų kritimas...

Betgi va, gerai, kad ne visos naujienos blogos. Tarptautinis valiutos fondas (TVF), pavyzdžiui, šią savaitę prakalbo apie tai, kad net ir JAV ekonomikos lėtėjimo atveju, Europa ir Japonija išlaikys stabilų augimą; bet kaip ir visi „prognozuotojai“, savo pasisakymus baigė žodeliu „bet“:... bet infliacija visgi didėja, ir viskas tuo pasakyta. Na, žiūrėsim, ką tiksliau paaiškins šią savaitę pasirodysiančios rašytinės to paties TVF prognozės.

Lauksim nesulauksim ir naujienų iš JAV fronto:

Antradienį sužinosim, kaip padidėjo JAV prekybos deficitas. Jei didės daugiau nei numatyta, aišku, turėsim infliacinį spaudimą.

Ketvirtadienį mus pasieks porcija duomenų apie nedarbo paraiškas, mažmeninę prekybą, verslo sektoriaus „atsargas“. Nedarbo paraiškų didesnis skaičius, kaip ir verslo inventoriaus kaupimasis, reikštų „slowdown‘ą“ JAV ekonomikai, ir „mixed“ emocijas rinkose; aktyvesnė mažmeninė prekyba, vėlgi – grėsmingai gyvybingas vartotojas, arba kainų augimas...

Na, ir savaitgaliui, kaip visada, desertas:yes: penktadienį laukia Vartotojų kainų indeksas (infliacija) ir Vartotojų pasitikėjimo rodiklis. Jei infliacija up + vartotojai optimistai = dviguba infliacija (ir dvigubas galvos skausmas FED’ams&hellip.

Taip ir baigsime ateinančią savaitę, galbūt su aiškesniu pojūčiu, ką gi darys FED rugsėjo 20 dieną. Jei anksčiau spekuliavome „kels-nekels?“, tai dabar į scenarijų kai kas įpaišo ir trečią kelią – „sumažins“.

Ir toks žingsnis tikrai nebūtų JAV ekonomikos triumfo signalas...ozingoff