Investicijos Rytų Europoje: aplinka ir strategija. Balkanai
Arta
|
2006-10-06
|
Rinkos aktualijos | perskaitė: 4531
Investicijos Rytų Europoje: aplinka ir strategija. Balkanai
"Finasta" konferencija, 2006.09.27
Balkanai - dešimties Europos šalių grupė bei europinė Turkijos dalis. Stipriausia regiono narė yra Graikija - ES narė nuo 1981 metų. Čia yra ir Bulgarija su Rumunija, ES narėmis tapsiančios nuo 2007 metų. FIMA Securities direktorius Marin Hrešič apžvelgė 3 buvusios Jugoslavijos šalis - Kroatiją, Serbiją ir Bosniją ir Hercegoviną.
Šios trys šalys tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi yra panašaus dydžio, kaip Lietuva, kiek didesnė yra Serbija. Visos trys šalys vystosi gan tolygiai - pastaruosius 2-3 metus kasmetinis BVP augimas yra 4,3%-5,5% ribose, tiesa, vėl išsiskiria Serbija 2004-2005 metais augusi smarkiau - 8,8%-6,3%. Didelė šalių bėda - labai didelis nedarbas - nuo 16% Kroatijoje iki net 44% Bosnijoje ir Hercegovinoje.
Labiausiai išsivysčiusi iš visų trijų yra Kroatija. Tačiau tai, matyt, didele dalimi buvo pasiekta didelio išorinio skolinimosi dėka - užsienio skola šiuo metu siekia net 82,5% (nuo BVP). Nepaisant spartaus vystymosi, kuris, deja, veik išimtinai sutelktas sostinėje Zagrebe, infliacijos tempai gan nedideli: nuo 1,8% 2003 metais šiemet jie išaugs tik iki 3,2%. Vis dar didelis nedarbas, nors realiai jis yra žymiai mažesnis už oficialiai skelbiamą 16%, nes daug žmonių dirba nelegaliai.
Šalyje veikia dvi biržos - Zagrebo (ZSE - indeksas CROBEX) ir Varaždino (VSE - indeksas VIN), pastaraisiais metais augusios 58% ir 45%. Tai labai išvystytos biržos. Manoma, kad 2007 m. abi biržos apsijungs. Turint galvoje, kad šalis tik kiek didesnė už Lietuvą (4,5 mln. gyventojų), bendra biržų kapitalizacija gan įspūdinga - 27 mlrd. USD. Vidutinė dienos apyvarta - 9,7 mln. USD. Labiausiai prekiaujama trijų įmonių akcijomis: Plivos, Podravkos ir Adris. Jos sudaro net kiek virš pusės visos biržų apyvartos (53%). Per metus ypatingai išaugo farmacijos įmonės Pliva akcijų apyvartos - nuo 10% iki 40%. Tai jau greit įvyksiančio privatizavimo pasekmė. Sakoma, kad apie Pliva šiuo metu kalbama net kavinėse. Gyventojai nemažai investuoja ir į investicinius fondus (bendras portfelis 1,8 mlrd. eurų).
Nors pastaraisiai metais Kroatijos VP rinka augo labai sparčiai, manoma, kad viso potencialo ji dar neišnaudojo, kadangi pačiame įkarštyje yra privatizavimas, laukiama ir naujų IPO - Telekomas, naftos įmonė INA, kurios 25% turi ir MOL. Teisę įsigyti tam tikrą INA dalį turės ir kiekvienas Kroatijos pilietis. Perspektyviomis laikomos eksporto įmonės (Dalekovod, Ericsson NT), laivyba, tiesa, esanti cikliška, holdingo kompanijos, turizmas. Turizmas Kroatijoje sudaro net 20% viso BVP. Šiuo metu turizmo sezonas trunka 3 mėnesius, tačiau kompanijos tikisi šį sezoną gerokai prailgint: nuo balandžio iki lapkričio. Tiesa, VP rinkai gali iškilti tam tikrų likvidumo problemų, jei iš jos trauktųsi užsienio fondai.
Serbija plotu lygi Kroatijai, o gyventojų skaičius beveik dvigubai didesnis (7,5 mln. be Kosovo). Iš visų apžvelgiamų valstybių Serbija turi bene daugiausiai problemų. Nedarbas siekia net 25%, užsienio skola - 67%. O didžiausia problema aukšta infliacija - 11%, nors ir sumažėjusi nuo 2005 metų 18% lygio. Laikoma, kad nuo Kroatijos Serbija atsilikusi pora metų.
Pati VP rinka nuo Kroatijos irgi gerokai atsilikusi - tiek savo apyvartomis (1,8 mln eurų per dieną), tiek įstatymine prasme - tik neseniai priimtas įstatymas dėl investicinių fondų. Prekybos sistema yra mišri: 46-iomis akcijomis bei obligacijomis prekiaujama nepertraukiamoje prekyboje, likusios pozicijos dalyvauja tik aukcione, t.y., prekiaujama viena kaina. 14 nepertraukiamos prekybos akcijų sudaro indeksą BELEX 15, o į BELEXfm įtrauktos visos akcijos. Per du metus BELEXfm pakilęs 80%.
Perspektyviausiomis šakomis yra laikomos maisto pramonė, statybų sektorius, bankininkystė, draudimas, apdirbamoji pramonė. Maisto produktai yra eksportuojami į buvusias Jugoslavijos respublikas, be to šiame sektoriuje laukiama susiliejimų. Statybos sektorius perspektyvus dėl poreikio atstatyti ir modernizuoti karo metais sugriautus pastatus bei kelius. Bankai dar priklauso valstybei, taigi turėtų būti privatizuoti. Kaip perspektyvias akcijas pranešėjas nurodė dar neįvertintą "AIK banka", krosnių gamintoją "Alfa plam".
Bosnija ir Hercegovina (BiH) yra mažiausia iš aptariamų valstybių, plotu mažesnė net už Lietuvą (51 tūkst. kv.km.), nors gyventojų ir daugiau - 4 mln. BiH labai didelis nedarbas - 44%. Infliacija (5%) ir užsienio skola (29%) yra palyginus nedideli. Beje 2005 m. infliacija siekė tik 2,8%.
Po Jugoslavijos griūties BiH įvyko labai panašus į Lietuvos privatizacijos procesas. Susikūrė nemažai holdingo kompanijų, kurios skirtingai nei mūsų IAB laikomos perspektyviomis. Čekinės privatizacijos metu dalį Biračo molžemio gamyklos įsigijo ir lietuviško kapitalo ŪB Investicinė Grupė *. Bankinis sektorius taip pat privatizuotas (čia įsikūręs ir Ūkio banko dukterinis Balkan Investment Bank - aut. past.). Nepaisant to, BiH ekonomika siekia tik 70% iki Balkanų karo buvusio lygio.
Sarajevo birža nėra išvystyta. Biržos kapitalizacija tik 6,5 mlrd. Bosnijos markių (BAM), šių metų pusmečio apyvarta 180 mln. BAM. Yra du indeksai: SASX - 10 akcijų indeksas ir BIFX - privatizavimo fondų indeksas.
Perspektyviausios šakos yra statybos ir kelių sektorius, kalnakasyba, gamtinių resursų išgavimas, bankai, draudimas, holdingo kompanijos, medžio pramonė. Bosnijai ir Hercegovinai labai svarbus turi buti "5c" projektas - per visą šalį tiesiamas kelias iki Adrijos jūros. Taigi jis yra svarbus ir BiH kaimynei Kroatijai.
____________
*)aut. past.
« įžanginis konferencijos pranešimas