Komentarai Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Kitoks atsigavimas

Kitoks atsigavimas Kitoks atsigavimas

 Klaidingas įsitikinimas, kad „šis kartas kitoks“ privedė prie to, kad politikai šio šimtmečio pirmojo dešimtmečio pradžioje leido kredito bumui tęstis pernelyg ilgai ir taip paklojo pamatus didžiausiai finansinei krizei, kurią mena gyvieji. Tačiau dabar, kai atėjo metas atsigauti, įsitikinimas, kad šis kartas neturėtų būti toks pats, gali būti tiek pat pavojingas.

Daugelis politikų ir ekonomistų pastebėjo, kad atsigavimas po 2007-2008 m. krizės yra žymiai lėtesnis nei dauguma pokario eros atsigavimų, kuriems vidutiniškai prireikė vos daugiau nei metų, kad būtų iki ankstesnio lygio atstatyta produkcija ir užimtumas. Pagal šį kriterijų, dabartinis atsigavimas yra nepriimtinai lėtas, tiek produkcijos, tiek užimtumo lygiai yra žemesni už praėjusį pakilimą. Dėl to politikos formuotojai jaučia galintys teisėtai naudoti visus įmanomus makroekonominius svertus tam, kad pasiektų atsigavimą, panašų į ankstesniuosius.

Taip darydami pareigūnai nenori atsižvelgti į faktą, kad pastaroji krizė atsitiko dėl precedento neturinčio sužlugusio kreditų bumo. Tam tikru mastu, būtų buvę logiška tikėtis ir precedento neturinčio pakilimo. Kai krizė prasidėjo, daug kas tikėjosi V formos atsigavimo, nepaisydami daugybės tyrimų, rodančių, kad atsigavimas po finansų krizių sukeltų recesijų yra silpnesnis ir lėtesnis nei atsigavimas po „normalių“ recesijų.

Pastebėjimas, kad atsigavimas po finansinių krizių yra kitoks, sufleruoja, kad standartinė makroekonomikos politika gali suveikti ne taip, kaip paprastai tikimasi. O transatlantinis palyginimas rodo, kad šiuo atveju taip ir yra.

Būtų galima tikėtis, kad finansinės krizės šokas JAV ir euro zonoje yra panašus dėl jų panašaus dydžio, vidinės įvairovės ir panašaus namų kainų (vidutiniškai) išaugimo keli metai prieš krizę. Be to, abiejose Atlanto pusėse buvo panašus sąlyginis finansų sistemos skolos išaugimas.

Iš tiesų JAV ekonomikos pasirodymas nuo krizės pradžios buvo ir yra labai panašus į euro zonos: abejose Atlanto pusėse BVP vienam žmogui šiandien vis dar yra apie 2 proc. mažesnis už 2007 m. lygį. Nedarbo lygis JAV ir euro zonoje taip pat augo daugmaž tiek pat – apie tris procentinius punktus.

Žinoma, kai kas gali išskirti tam tikras Europos šalis, kurios yra įklimpusios nuosmukyje. Tačiau JAV taip pat turi kelis prislėgtus regionus. Airiją ir Ispaniją atitinka Nevada ir Kalifornija (o Graikiją – Puerto Rikas). Dera lyginti dviejų žemyno dydžių ekonomkų, kurioms būdinga didelė vidinė įvairovė, vidurkius.

Panašumas tarp ekonomikos pasirodymo yra ryškus, turint omeny, kad JAV ir euro zonoje vykdoma makroekonomika yra tokia skirtinga. JAV leido savo fiskaliniam deficitui kilti per 10 proc. jos BVP, palyginus su mažiau nei 6 proc. BVP euro zonoje. Penkių metų laikotarpyje (2007-2012 m.), JAV sekėsi ne geriau nei euro zonai, nors pirmoji kliovėsi didesne fiskalinės plėtros doze. JAV (ir JK) bendras vyriausybės deficitas šiandien siekia apie 8 proc. BVP, palyginti su šiek tiek daugiau nei 3 proc. euro zonos BVP, o JAV skolos su BVP santykis išaugo daugiau nei 41 proc., palyginti „tik“ su 25 proc. euro zonoje.

Tiesą sakant, ekonomika, kuri sugėrė didesnę dozę ekspansinės politikos, atsigavo mažiau: JK BVP vienam žmogui šiandien vis dar yra 6 proc. mažesnis už 2007 m. lygį. Žinoma, galima teigti, kad JK buvo ypač pažeidžiama nuo krizės, nes finansinės paslaugos sudaro didelę dalį jos BVP. Tačiau faktas tas, kad jos ekonomika, kuri manoma yra pati lanksčiausia Europoje, per penkis metus neatsigavo nuo šoko, nepaisant masinio fiskalinio ir piniginio stimulo bei nemažos devalvacijos.

Atsižvelgus į viską atrodo, kad šis kartas – arba labiau ši pokrizinė aplinka – tikrai yra kitokia, o makroekonomikos politika mažai tepagelbėjo bandant pataisyti situaciją. Šalys kaip JAV ir JK, kurios kaupia skolą rekordiniu greičiu, tikisi, kad deficito išlaidos galiausiai atsipirks stipresnėje ekonomikoje. Tačiau jos rizikuoja, kad jų skolos su BVP santykis perkops 100 proc. ribą, kas, jei į jas būtu pradėta žvelgti neigiamai, paliktų jas finansų rinkų valiai.

Istorija byloja, kad palūkanų normos neliks rekordiškai žemos amžinai, ir kad pokyčių metas gali ateiti labai staigiai. Kodėl mes turėtume tikėtis, kad šį kartą viskas bus kitaip?

 

Ekonomika.lt

Taip pat skaitykite

Paskolų tipai: ką derėtų žinoti?

Trūkstamą pinigų sumą gali finansuoti paskolų bankas

Paskola suteikia galimybę įsirengti svajonių namus

Paslaugos, padedančios efektyviau valdyti verslą

2019-02-06 | Rinkos aktualijos 2018-09-07 | Rinkos aktualijos 2018-06-06 | Rinkos aktualijos 2018-01-09 | Rinkos aktualijos

Komentarai



Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2022 UAB All Media Digital