Komentarai Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Kieno Pasaulio bankas?

Josephas E. Stiglitzas | 2012-05-10 | Rinkos aktualijos | perskaitė: 1072
Raktiniai žodžiai: Pasaulio bankas
Kieno Pasaulio bankas? Kieno Pasaulio bankas?

JAV prezidento Baracko Obamos Pasaulio banko vadovu nominuotas Jimas Yongas Kimas sutiktas palankiai, tai yra gerai, ypač atsižvelgiant į kitus vardus, kurie buvo minimi.

J. Y. Kimas, visuomenės sveikatos profesorius, kuris dabar yra Dartmuto universiteto vadovas, o kadaise vadovavo Pasaulio sveikatos organizacijos ŽIV/AIDS departamentui, yra gera JAV kandidatūra. Tačiau kandidato tautybė ir nominuojančioji šalis – ar maža ir skurdi, ar didelė ir turtinga – neturėtų turėti didelės įtakos sprendžiant, kas gaus šį darbą.

Vienuolika vykdomųjų Pasaulio banko direktorių iš besivystančių šalių pristatė du puikius kandidatus: Ngozi Okonjo-Iweala iš Nigerijos ir Jose Antonio Ocampo iš Kolumbijos. Aš glaudžiai dirbau su jais abiem. Jie yra aukščiausio lygio, abu ėjo ministrų pareigas įvairiose srityse, puikiai pasirodė užimdami aukščiausius postus daugiašalėse organizacijose ir turi užtektinai diplomatinių įgūdžių bei profesinės kompetencijos, kad šauniai atliktų šį darbą. Jie taip pat supranta finansus ir ekonomiką – Pasaulio banko kasdienę duoną bei turi ryšių, reikalingų Banko efektyvumui palaikyti.

N. Okonjo-Iweala pažįsta instituciją iš vidaus. J. A. Ocampo, kaip ir Kimas, turi žmogaus iš šalies pranašumų ir trūkumų. Tačiau J. A. Ocampo, pasižymėjęs Kolumbijos universiteto profesorius, yra kruopščiai susipažinęs su Pasaulio banku. Jis anksčiau ėjo ne tik finansų ir ekonomikos, bet ir žemės ūkio ministro pareigas – tai kritiškai svarbi kvalifikacija turint omenyje, kad milžiniška dauguma besivystančiųjų šalių priklauso nuo ūkininkavimo. Jis taip pat turi įspūdingų aplinkosaugos žinių, o tai yra vienas iš svarbiausių banko rūpesčių.

Ir N. Okonjo-Iweala, ir J. A. Ocampo supranta tarptautinių finansinių institucijų vaidmenį tiekiant globalias pasaulines viešąsias gėrybes. Karjeros metu jie širdis ir mintis skyrė plėtrai ir Pasaulio banko misijai vykdyti – skurdui naikinti. Jie abu pakėlė kartelę Amerikos kandidatui.

Ant kortos pastatyta daug. Maždaug du milijardai žmonių besivystančiose pasaulio šalyse skursta ir Pasaulio bankas, nors negali vienas išspręsti problemos, atlieka pagrindinį vaidmenį. Bankas pirmiausia yra tarptautinės plėtros institucija. J. Y. Kimo specialybė – visuomenės sveikata, yra svarbi, o bankas seniai rėmė inovatyvias iniciatyvas šioje srityje. Tačiau sveikata yra tik maža banko „portfelio“ dalelė ir įprastai šioje srityje dirbama su partneriais, kurie specializuojasi medicinoje.

Sklando gandai, kad JAV tikriausiai reikalaus išlaikyti ydingą rinkimų procesą, kai JAV išrenka Pasaulio banko prezidentą, vien dėl to, kad rinkimų metais B. Obamos priešininkai gali prarastą banko vadovo skyrimo kontrolę pateikti kaip silpnumo ženklą. Be to, Amerikai yra svarbiau išlaikyti turimą kontrolę negu besivystančioms šalims ją įgyti.

Tiesą sakant, kylančių ekonomikų galingieji žino, kaip gyventi esamoje sistemoje, ir tuo gali pasinaudoti siekdami pranašumo. JAV šioms šalims liks skolinga ir besivystančiosios šalys paprašys mainais ko nors svarbesnio. Dabartinė Realpolitik leidžia spėti, kad dėl vadovo pareigų nebus kovojama. Amerika nugalės. Tačiau kokia kaina?

Jei Amerika ir toliau reikalaus išlaikyti atrinkimo proceso kontrolę, kentės pats Bankas. Metų metus banko efektyvumas buvo sukompromituotas, nes į jį buvo žvelgiama kaip į Vakarų vyriausybių ir jų šalių finansinį ir korporacinį sektorių. Ironiškai netgi Amerikos ilgalaikiams interesams būtų naudingiau, jei JAV įsipareigotų – ne tik žodžiais, bet ir darbais – nuopelnais pagrįstai sistemai ir gera valdybai.

Vienas iš G 20 pasiekimų – susitarimas reformuoti tarptautinių finansinių institucijų valdymą, ypač jų vadovų rinkimą. Turint omeny, kad vystymosi ekspertai susitelkę besivystančiose šalyse, vis dėlto, juk jos išgyvena vystymąsi, atrodo natūralu, jog Pasaulio Banko vadovas turėtų būti iš vienos šių šalių. Šiandien politinio sąmokslo išlaikymas išsivysčiusių šalių rankose (JAV skiria Pasaulio Banko prezidentą, o Europa renka TVF vadovą), kai bankas ir fondas kreipiasi dėl finansavimo į kylančias ekonomikas, glumina ir nesiderina su dabartimi.

Rinkimo procesas, kuris de facto palieka sprendimo teisę JAV prezidentui, Jungtinių Valstijų, tarptautinės bendruomenės ir paties banko nuolatines kalbas apie gero valdymo svarbą paverčia juokais.

Josephas E. Stiglitzas yra Kolumbijos universiteto profesorius, ekonomikos Nobelio premijos laureatas ir knygos „Laisvas kritimas: laisvos rinkos ir skęstanti pasaulio ekonomika” autorius.

Ekonomika.lt

Taip pat skaitykite

Paskolų tipai: ką derėtų žinoti?

Trūkstamą pinigų sumą gali finansuoti paskolų bankas

Paskola suteikia galimybę įsirengti svajonių namus

Paslaugos, padedančios efektyviau valdyti verslą

2019-02-06 | Rinkos aktualijos 2018-09-07 | Rinkos aktualijos 2018-06-06 | Rinkos aktualijos 2018-01-09 | Rinkos aktualijos

Komentarai



Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital