Komentarai 1 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Kam mums euras, jei jau jį turime?

Tautvydas Marčiulaitis | 2012-05-10 | Rinkos aktualijos | perskaitė: 3155
Raktiniai žodžiai: Euras, ES
Kam mums euras, jei jau jį turime? Kam mums euras, jei jau jį turime?

Ne pirmus metus Lietuvos žmonių ir politikų vienas didžiausių tikslų – patekti į euro zoną (evrosajūzą, kaip tam tikri sluoksniai sako). Turime ir euro zonos kritikų, tačiau jų mažuma, nes jie visai kvaili dažniausiai būna – kaip tai mums euro gali nereikėti?! Pabūsiu ir aš šiandien ne prie gudriųjų: pabandysiu paaiškinti, kad nėra mums ko į tą zoną lįsti. Mat jau ir taip turime eurą, tik kitaip vadiname.

Kaip pagrindą savo kritikai naudosiu neseną N. Mačiulio straipsnį už eurą Lietuvoje. Tikrai ne dėl kažkokių asmeninių interesų ar dėl to, kad straipsnis blogas. Straipsnis kaip tik yra labai geras ir jį parašęs žmogus puikiai išmano, ką šneka. Todėl ir proga diskusijai išsivystyti atsiranda.

Pirmas argumentas buvo paprastas: įstojus į euro zoną (EZ) mažėja skolos aptarnavimo kaštai. Taip, tai yra visiška tiesa. Kaip bebūtų, skolos aptarnavimo kaštai nesumažėja tiesiog vien dėl to, kad įstoji į euro zoną. Procesas vyksta taip: įstojus į euro zoną, sumažėja valiutos rizika, taip patinvestuotojai, įvertinę faktą, kad šalis atitiko Mastrichto kriterijus, mano, kad šalies ekonomika ir stabili ir saugi, todėl atkreipia dėmesį į iki tol pigias ir nepastebėtas obligacijas. Vykstant obligacijų pirkimams, jų kaina kyla, o palūkanų normos krenta. Dėl pastarojo fakto mažėja skolos aptarnavimo kaštai. Viskas atrodytų gerai, bet jei nutinka kažkas blogo, pinigai iš obligacijų gali būti labai staigiai atitraukti, o būtent taip ir atsitiko Graikijai. Tai ir buvo viena esminių priežasčių, lėmusių dabartinę šios šalies situaciją.

Nors N. Mačiulis suskaičiavo naudą konkrečiais skaičiais, tokie skaičiavimai yra ceteris paribus tipo ir reiškia, jog taip būtų, jei jokie kiti faktoriai nepasikeistų. Deja, Lietuva nėra pati stabiliausia šalis pasaulyje, todėl rezultatai gali pasitvirtinti, o gali ir ne.

Faktas, kad įstojus į euro zoną žmonės ir įmonės sutaupytų pinigų iš prekybos valiutomis - tikra tiesa. Iš to daugiausiai sutaupytų būtent bankai, nes reikalingų valiutų transakcijų išvedimas į rinką vyksta ne litais o eurais. Suprantant, jog bankai tokias operacijas vykdo ne vieną kartą per parą, akivaizdu, jog būtent šios institucijos labiausiai ir nukenčia dėl papildomų kaštų. Žinoma, įmonės taip pat pajustų palengvėjimą ir galėtų investuoti į naujus projektus ar kurti darbo vietas. Tačiau, suprantant, jog litas prie euro yra pririštas, dingsta valiutos rizika ir lieka tik transakciniai kaštai. Vėlgi, nors argumentas ir teisingas, mano galva jis yra antraplanis.

Trečias argumentas – su euro įvedimu dingstanti galimybė devalvuoti valiutą. Štai čia mūsų nuomonės kardinaliai skiriasi.

Šiuo metu mes turime centrinį banką, kuris nei rankyčių, nei kojyčių neturi. Kitaip sakant, monetarinės politikos vykdyti negali. Net VILIBOR nustatymas tiesiogiai priklauso nuo EURIBOR. Kaip nusprendžia Europos centrinis bankas, pagal tai ir mūsų didžiausi komerciniai bankai siūlo palūkanų normas. Jos kardinaliai skirtis gali retai (tačiau gali). Taigi, kalbant nuoširdžiai, mūsų centrinis bankas koordinuoja rinkas, prižiūri bankus, tačiau savo pagrindinės funkcijos – pinigų politikos – vykdyti negali.

Vienintelis koziris rankovėje – galimybė atsirišti nuo euro arba įvykdyti devalvaciją ar revalvaciją. Tai yra vos ne vienintelis dalykas, kurį mes galime padaryti su savo valiuta. N. Mačiulis teigia, jog ši galimybė daro mūsų šalį nepatrauklią ir nestabilią investuotojų akyse. Drįsčiau ginčytis.

Šveicarija neseniai devalvavo savo valiutą bei oficialiai pareiškė, jog aukščiau tam tikros ribos valiutos kaina nekils ir ateityje ketinama ją vėl devalvuoti. Japonai panašiai elgiasi jau beveik dešimtmetį. Kaip bebūtų, tarptautinėje valiutų rinkoje Šveicarijos frankas ir Japonijos jena yra laikomos vienomis saugiausių valiutų, kuriomis verta laikyti pinigus. Verta paminėti, kad investicijų į šias šalis netrūksta.

Tuo noriu pasakyti, jog galimybė devalvuoti savo valiutą nėra tiesiogiai susijusi su užsienio investicijomis ar patrauklumu. Jeigu šalis yra stabili, ekonomiškai ir politiškai stipri bei turi gerą reputaciją – valiuta ir devalvacija nieko nekeičia. Mūsų valiuta ir šalis užsieno investuotojams nėra itin patraukli dėl kitų priežasčių.

Iš esmės, jau dabar turime eurą. Centrinis bankas monetarinės politikos vykdyti negali, esame tiesiogiai priklausomi nuo ECB vykdomos pinigų politikos, litas prieš visas kitas valiutas kainuoja tiek, kiek kainuoja 29 euro centai. Visokeriopai esame priklausomi nuo ECB veiksmų ir situacijos Europoje. Tačiau vis dar turime galimybę, kai jau viskas nusibos, spjauti į tai, atsirišti nuo euro (arba devalvuoti valiutą) ir taip pagerinti situaciją šalyje. Žiūrint į argumentus už, niekaip nesuprantu, kodėl turėtumėme prarasti šią galimybę.

Turime mes eurą, tik litu vadiname. Ar tikrai verta bandyti taupyti kelis šimtus milijonų, rizikuojant tapti antraja Graikija ?


Ekonomika.lt

Taip pat skaitykite

Paskolų tipai: ką derėtų žinoti?

Trūkstamą pinigų sumą gali finansuoti paskolų bankas

Paskola suteikia galimybę įsirengti svajonių namus

Paslaugos, padedančios efektyviau valdyti verslą

2019-02-06 | Rinkos aktualijos 2018-09-07 | Rinkos aktualijos 2018-06-06 | Rinkos aktualijos 2018-01-09 | Rinkos aktualijos

Komentarai



2018 03 13 10:13     #38006
I also get to learn what are the various process and also  How to change screen resolution in Windows 10  ?Thank you so much to sharing this useful platform to increase your knowledge about this and fix or change your setting.

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital