Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.

 

Pinigų pabaiga

siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

Todėl (kad nesukelti nereikalingos įtampos ir revoliucijos finansų pasaulyje) "pinigų šeimininkai" brainwashin'ą mus visomis įmanomomis priemonėmis: skatina mūsų įsiskolinimą iš vienos pusės, o iš kitos reklamuoja "demokratinio" pasaulio šiuolaikiškumą gyvenant skoloje. Buk kaip visi, buk šiolaikiškas, buk madingas - pasiimk kreditą, gyvename tai tik vieną kartą...
Ilgai kapščiausi knygose, kad galėčiau, kiek tai apibūdinti "pinigų šeimininkus" arba dar pačio vadinamus moneylenderių, tai tokios mano mintys:

Dar senovės Egipte (XXII a.pr.Kr.) valdovai suvokė - neleisti nekontroliuojamai augti paskoloms ir vergovei už skolas, taip siekta išvengti "prastuomenės" turtėjimo ir pilietinio karo vieningoje Senovės Egipto valstybėje. Kažko senesnio jau pakomentuoti neradau. Tad galim sakyti, nuo čia praideda moneylenderiai. O ir tai labai panašu į tiesą.
Čia keli momentai, pirma moneylenderiams nereikalingas greitas ir stabilus "prastuomenės turtėjimas" - žmonės kurie dalį savo pajamų skiria investicijoms į finansų rinką ar nekilnojamą turtą, kuris vėliau generuoja pinigų srautą, suvokimas, kad pinigai uždirba pinigus. Antra, moneylenderius gasdina, tai, kad staigus tos "prastuomenės" nuotaikų susvyravimas gali staigiai iššaukti finansų rinkos griūtį. Niekam nepaslaptis, kad šiai dienai, realių pinigų kurie sukasi akcijų biržose ir forex biržose yra tik kelios nuošimčios, nuo visų įvardintų. Milžiniška oro (nespausdintų ar panašiai)pinigų masė yra palaikoma, pasaulio globalėjimo vaisiais. Koncernai auga ir moka dividentus ir toms akcijoms, kurios pirktos už "orą".
Su kiekviena korekcija, moneylenderiai sugeria į save tikrų pinigų kiekį,kurį suneša "prastuomenė", o oras ir toliau lieka pardavime. Kas gali paneigti, kad moneylenderiai nuolat prisideda prie finansines rinkas krečiamų krizių. Trečia moneylenderiams yra nenaudinga, visuomenės savęs indentifikavimas kaip jėga, kuri gali drąsiai suskaldyti rinkose nuo XX amžiaus pradžios įsivyravusias monopolijas.
Net tie patys moneylenderiai sukūrė religiją, kuri ilgą laiką valdė "prastuomenę". Pasižiūrėkime šventojo Rašto teiginių:
- nuolat pabrėžiama, kad turto bei nuosavybės tyko pavojai; turtas ir nuosavybė ne savaime blogi, bet kietina žmogaus širdį, didina godumą ir egoizmą, trukdo atsigręžti į Dievą, ar net visai Jį užstoja.
- turtas neretai siejamas su kitų žmonių išnaudojimu ir engimu.
- Krikščioniškos artimos meilės įsakymas laikomas įpareigojimu pasidalyti savo turtu, ypač su neturtingaisiais ir vargšais.
- Jėzaus Kristaus sekėjams ypač svarbus turto atsisakymas ir savanoriškas neturtas.
Bet tuo pat metu bažnyčia yra pati turtingiausia pasaulinė organizacija, kuriai priklauso be galo daug aktyvų, resursų ir t.t. Kas gali paneigti, kad mes mokėdami palūkanas savo bankui ir toliau prisidedame prie šios organizacijos lobėjimo. Žinoma, anot Adam SMITH "Tautų turtas", bažnyčia bandė ir drausti palūkanas už skolinamas lėšas, bet "37-aisiais Henriko VIII valdymo metais palūkanos, viršijančios dešimt procentų, buvo paskelbtos neteisėtomis. Galima spėti, kad ligi tol neretai būdavo imama daugiau. Valdant Eduardui VI iš religinio uolumo buvo uždraustos bet kokios palūkanos. Tačiau toks draudimas, kaip ir kiti panašūs, amžininkų teigimu, tikslo nepasiekė ir veikiau išplėtė nei sumažino pragaištingą lupikavimą. Henriko VIII įstatymą sugrčžino 13-aisiais Elžbietos valdymo metais išleisto 8-asis skirsnis, ir dešimt procentų toliau buvo teisėta palūkanų norma iki pat 21-ųjų Jokūbo I valdymo metų ..." [p.109]
Anot John Gray "Neišvengiama ironija yra ta, kad Smitho ekonominio modernizavimo teorijos iš tiesų turi nemažai bendro su marksistinėmis teorijomis, kuriomis rėmėsi tarybinės institucijos. Kaip teigia Jonathanas Steelas:"Karlo Marxo istorinio neišvengiamumo teoriją pasisavino naujojo tipo socialiniai inžinieriai. Dabar jie patogiai įsitaisė Tarptautiniame valiutos fonde, JAV valstybės departamentuose, Vakarų Europos vyriausybėse ir daugumos Vakarų didžiųjų laikraščių redakcijose".[p198, Apgaulinga Viltis]. Šie moneylenderių finansuojami atstovai ir toliau kuria,vysto ir akcentuoja kitus akcentus, nei turėtų fokusuoti šių dienų visuomenė. Jiems teikiama, kaip svarbu būti geram darbininkui, kokia puiki valstybė, kuri garantuoja socialines garantijas ir t.t., kai tuo tarpu, šiš bendruomenės atžalos, nežinau iš kokių pinigų sugebės apmokėti gydymą, mokslą ir t.t. Kas gali paneigti, kad nesiformuoja ir vėl trys luomai, pirma valdantys, antra valdomieji ir trečia prijaučiantys valdantiems.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
newbie
Rašyti privačią žinutę

205 žinutės
( +166 / -54 )

Galvoju, kad pinigų pabaiga nėra taip toli, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pabandžiau sau atsakyt į klausimą - kas yra/ką reiškia pinigai? Žiūrint globaliai tai - kita valdžios (power) išraiška. Galima ginčytis, bet prisiminkit Soros'ą arba tai, kad pinigų leidyba-išskirtinai valstybės, kuri valdo savo piliečius, funkcija. Dėl visuotinės globalizacijos manau kad netoli tas laikas, kai kažkas laimės konkurencijoje dėl įtakos pasauliui ir valdžia pasiliks vienose (sąlyginai) rankose. Na o tada jau kaip ir nebelieka dėl ko tampytis - valdytojas savo nuožiūra atseikės kiekvienam gerbūvio ir laisvės. Ir tam visai nereikalingi jokie popieriukai (nesvarbu kokia išraiška). Jau dabar pasižiūrėję į elektroninę prekybą pasaulinėse biržose galime užsiduot ne vieną klausimą - ką realiai perkame, kuo mokame ir galiausiai koks viso proceso tikslas?...
Ashaman
Ashaman
Rašyti privačią žinutę

932 žinutės
( +286 / -123 )

turtas ir nuosavybė ne savaime blogi, bet kietina žmogaus širdį, didina godumą ir egoizmą, trukdo atsigręžti į Dievą, ar net visai Jį užstoja.
Šventasis raštas nukreipia mūsų žvilgsnį į pačią problemos esmę - pinigai nėra savaime blogi. T.y. viskas priklauso nuo motyvacijos.
Kartais man iškyla klausimas - o kiek gi pinigų man reikia kad galėčiau pasakyti - jau gana? Atsakimo nežinau.
Matyt universalaus mainų vieneto (pinigo) kūrimas ir vystimasis nuejo ne teisinga kryptimi. Pabandysiu argumentuoti.
Visas žmonijos progresas vyko skatinamas vienintelio variklio - pasaulio gegemonijos troškimas (čia globaliai). O lokalus variklis - gobšumas. T.y. atradimai ir inovacijos turi vienintelį tikslą - sugeneruoti papildomą kapitalo prieaugį. Žmonės bando sukurti kažka tai naujo (dažniausiai) su tikslu praturtėti ir tik nedaugelis turi tikslą nešti progresą žmonijai (negalvodami apie pinigus). Tokių žmonių vardai lieka istorijoje - Da Vinci, Einstain, Sacharov. Čia dar reikia pasakyti kad daugelis progresą nešančių jau tapo istorija - istorija kurioje nebuvo monopoliarinio pasaulio idėjos ir globalaus demokratijos (ir kapitalizmo taisyklių) įskiepijimo.
Ar įmanoma būtų iš esmės pakeisti esamą situaciją?
Nekeičiant žaidimo taisyklių - neįmanoma. O savanoriškas žaidimo taisyklių keitimas vargšų naudai - nėra moneylenderių prioritetas. Reiškia tam kad iš esmės pakeisti nusistovėjusią situaciją reikia didžiosios katastrofos (nebūtinai gamtinės, g.b. ir finansinė kai visi bus skolingi "vienam" ).
Kitas - taikusis būdas, įmanomas tik suvienijus visas religijas ir ideologijos pagalba pakeitus iš pradžiu mentalitetą, o vėliau ir visuotinę santvarką į tai kas Jezaus buvo įvardyta kaip Dangaus karalystė žemėje. Tačiau tai (bent jau dabar) skamba utopiškai.
Išvada: problemos nėra spredžiamos o tik generuojamos, atotrukis tarp klasių didėja, demokratinis santvarkos modelis susiduria su rimtais iššukiais, kurių išspresti nesugeba ir (liūdniausia) nesugebės - grandiozinis piramidės kolapsas neišvengiamas, tačiau mes jo greičiausiai jau nepamatisime. Šių problemų sprendimas liks mūsų palikuoniams.
Success is a journey, not a destination...
siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

...atotrukis tarp klasių didėja...
Manau ne tik tarp klasių, bet ir tarp religijų išpažystančių ir tarp skirtingų civilizacijų atstovų.
Aš išanksto atsiprašau žydų ir tikrai nenoriu kelti nesantaikos ir jei administratoriai nutars gali ir panaikinti šią mano žinutę.
Tad mano mintis kokia. Nėra labiau vieningos tautos ir religijos, kaip žydai ir judaizmas atitinkamai. Praktiškai šios tautos atstovai nuo seno yra sugebėję įsisavinti pinigų darymą iš pinigų. Jų rankose koncentruojasi pinigų poliai, nesvarbu kuriam žemyne ar valstybėje be būtų.
Po Romos Imperijos griūties , V amžiuje po Kristaus gimimo, Krikščioniška bažnyčia perima ne tik pinigų leidybą, bet ir turto (kapitalo) koncentravimą kaip išteklio savo rankose. Ši organizacija pasiremdama ideologija organizuoja kryžiaus karus tiek ir vakarų europos šalyse, tiek ir azijos žemyne.
Visa Krikščioniška religija yra koncentruota į tai, kad turtas mirtingam žmogui tai dangtis jo sielai spaudžiantis ją prie žemės ir neleidžianti pakilti iki dieviško dangaus. Bet kas ją surašė ir perdavė iš kartos į kartą...
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
Mindakas
Mindakas
Rašyti privačią žinutę

728 žinutės
( +232 / -95 )

Beje jei daugumoje valstybiu Baznycia savo turto reikalus vienaip ar kitaip nelabai viesina bei savo investicijas atlieka gana slaptai. Tai Graikojoje vienas is stambiausiu instituciniu investuotoju greta stambiu pensiju fondu yra butent Graiku baznycia, kuri visai atvirai ir skaidriai dalyvauja NT sandoriuose.
goga
Rašyti privačią žinutę

667 žinutės
( +62 / -30 )

akvara
Štai ir šiais laikais, susėdo du vaikinukai garaže, ir sukūrė Google. Ir finansavimą lengvai gavo. Kokia dabar Google kapitalizacija ?


Na, ne visai garaze Ir kaip visada, pradzioje buvo beveik vagyste

Bet mintis teisinga - jei nori kalti kedes, tai reikia zalios rinkos. Jei nori daryti Google, tai reikia pazengusios rinkos.

Tik kad, rupuzhke, monopoliziuojasi tos rinkos stebetinu greiciu. Vienas M$, vienas Googlas, vienas CNN'as ir t.t. ir pan. Jau ir Intelio konkurentas AMD susidure su problemomis, Sony pardavineja PS3 zemiau uz savikaina, o avia rinkoje "Arbuzas" nebeissitenka su Boingu. Juokingiausia, kad Aerobusui uzteko vienos-dvieju klaidu (uztruko su super laineriu A380 ir pavelavo su vidutines klases A350) ir ... paziuresime realiame laike, kas bus. Kols kas darbininkai streikuoja. Lyg tai nedaug, 3+4 tukst atleidimu Prancuzijoje ir Vokietijoje. Bet jei pridejus, kiek aplinkinio biznio pakabinta ant tu 3+4 tukst., tai ne taip ir mazai. Is kitos puses, jei kalba eina apie pasauline avia rinka ir tik gal desimtis tukstanciu darbuotoju, tai turime paprasta fakta - mechanizuotam pasauliui visai uztenka keliu simtu tukstanciu, na gal keliu milijonu, kvalifikuotu darbuotoju. Visi kiti gali eiti ... gatves plauti.
Is vienos puses, turime lyg tai efektyvia ekonomika, is kitos puses - visai neefektyvia, jei didele dalis zmoniu pasmerkta praktiskai nieko neveikimui.
Ledine
Ledine
Rašyti privačią žinutę

393 žinutės
( +3 )

Is vienos puses, turime lyg tai efektyvia ekonomika, is kitos puses - visai neefektyvia, jei didele dalis zmoniu pasmerkta praktiskai nieko neveikimui.
Ekonomikos efektyvumas nera max(dirbanciuju skaicius), o max(produktas) , t.y. optimalus istekliu panaudojimas. O del "pasmerkimo nieko neveikti" - cia jau socialine ekonomika, pajamu pasiskirstymo filosofija, kuri klausia, ar duos/neduos tie 5% turtingiausiu tiems likusiems ka nors O jei neduos , situos reikalus, aisku, spres politika. Su dabartinemis soc. atskirties tendencijomis - veik visas pasaulis - greitu laiku, imho, matysim daug socialistiniu-populistiniu judejimu, ir net aktyviu veiksmu. Trumpu laikotarpiu verslui - didejancios darbo sanaudos, salia n kitu didejanciu sanaudu rusiu
goga
Rašyti privačią žinutę

667 žinutės
( +62 / -30 )

Ledine
Ekonomikos efektyvumas nera max(dirbanciuju skaicius), o max(produktas) , t.y. optimalus istekliu panaudojimas.


Darbo jega taip pat isteklis, pats svarbiausiais.

Mes siandien turime nematyta *gamybos* nasuma. Darbdavio poziuriu, tai kaip sake vienas usuotas dede, "nera zmogaus - nera problemos" - ideale fabrikas turi buti visiskai automatizuotas.
Kas lieka darbo jegai, kuo jai uzsiimti? XXa buvo issikirtinis vakaru civilizacijos istorijoje. XVIII-XIX a, kai dar buvo galima kalbeti apie bada, elementariu produktu trukuma - praeitis. Atvirksciai, nezinome kur deti produktus, turime perprodukcijos krizes! Tai savotiska dekadansas (http://en.wikipedia.org/wiki/Decadence) Turime negirdetas seniau problemas: ekologija, depresijas, nedarba, miestu getus.
lomas
Rašyti privačią žinutę

42 žinutės
( +6 / -1 )

Svieciasi problema aprasyta dar Henry Fordo.. Cars do not buy cars.
goga
Rašyti privačią žinutę

667 žinutės
( +62 / -30 )

lomas
Svieciasi problema aprasyta dar Henry Fordo.. Cars do not buy cars.


Todel turime didziules islaidas tam, kas dabar is tikruju yra svarbu: R&D.
Na, baigesi laikai, kai ta pati "moskviciu" gamino kelis desimtmecius. Nera tokia jau neissprendziama problema perdaryti surinkimo linijas naujiems produktams. Kompiuteris staklese nebera egzotika, nors dar 1986 i sovietine gamykla atkeliavo *pirmos* skaitmenines stakles(1 stuka), kurias bande puse metu paleisti ir galu gale spjove i ta reikala (grubiai sakant, nebuvo infrastrukturos - cehuose buvo per daug dulkiu ir sensoriai apdulkedavo :-) )

Bet yra ir sava kaina: R&D dirba tik tiek zmoniu ir ne daugiau. Jie turi buti issilavine. Ju darbo rezultatai sunkiai prognozuojami. Jie ziauriai brangus. Gana sunku ieiti i rinka naujokams.
Bet faktas ir tas, kad kai vyksta atleidimai, tai R&D departamentus stengiamasi issaugoti, nes visi supranta, kad nekvalifikuotu baudziauninku prisisamdysi, o su specialistu komandomis taip nepavyks. Pvz, net valstybes lygyje taip elgesi Suomija per postsovietine krize: apkarpe viska, iskyrus R&D.

Jei trumpai, tai siais laikais vertybe, uz kuria mokami pinigai, yra know-how, ziniu visuomene tsakant. Is cia ir lenda visos tos servisu ekonomikos. Nera problemos ispjauti parketa nors ir futbolo aikstes dydzio, yra problema sugalvoti jo dizaina ir moketi graziai sudeti.
dainiuxxT
Rašyti privačią žinutę

254 žinutės

R&D=research 'n' developement?
Ačiū
http://eitne.lt
goga
Rašyti privačią žinutę

667 žinutės
( +62 / -30 )

dainiusxxT
R&D=research 'n' developement?


yep.

P.S. turint mintyje, kokiu greiciu sensta zinios, kokia yra specializacija, tai nenuostabu, kad ir pinigu kiekis uz tas zinias svyruoja, ir net paciu pinigu verte svyruoja. Pvz, jei vakar koks siauras specas galejo buti ivertintas $$$, tai siandien jis vertas 0.0$ ir yra du keliai: bedarbystes pasalpa ir/arba persikvalifikavimas. Ir nepamirskime, kiek i ta speca yra ideta, nes mokslas bet kuriuo atveju dotuojamas vienaip ar kitaip.
Kitas pvz: pries desimt metu mobilkos modelis NN kainavo tiek ir dare tiek, o siandien i ji niekas net nepaziures. Ir is tikruju nera dideles problemos paleisti serijine naujo modelio gamyba, yra didziule problema ji sugalvoti, kad pirkejas pirktu, ir gal kiek mazesne arba pagal eiliskuma antra problema - kaip ji suprojektuoti. Ir visa tai - R&D, kuris turi dirbti diena-nakti.
Mind
Rašyti privačią žinutę

69 žinutės

to goga:

Taigi griztam prie svarbiausios isvados, nors ir nesusijusios su pinigu pabaiga tiesiogiai..Ideja nebutinai turi buti nauja, bet butinai pateikiama naujai Kas jau vyksta Azijoje (atsiskaitymas telefonu, plastikiniai pinigai ir etc..), nors turinys ir svarbiausia pati pinigu ideja lieka ta pati ir zaidimas "kas kam skolingas" tik pleciasi greiciau
Egidijus R
Egidijus R
Rašyti privačią žinutę

648 žinutės

Neabejotina, kad “Pinigu pabaiga”, Ashaman yra gyliai isanalizaves ir istyrinejes. Jo argumentus - nuginciti nelengva. Neisanalizaves nesiruosiu to daryti, taciau man istrigo sis momentas: “pinigu stakles turi privatus asmenys, todel net valdzia priversta prasiskolinti stakliu savinikams…”. Kaip cia iseina, privatus asmenys turi stakles, o valdzia turi jega (valdzia)? Kodel jie toleruoja toki tirona sau ant sprando? Jeigu ju puseje jega, tai jie galetu sutraiskyti tuos stakliu savininkus taip subtiliai, kad niekas net negirdetu. O jei jie bandytu truksmauti, tai taip pagrasintu, kad noras aiskintis amziams pradinktu. Juk ju puseje visokeriopa jega. Nemanau, kad valdzia del moraliniu paskatu skolinasi ir kencia , todel daryciau isvada, kad stakliu ir valdzios savininkas yra tas pats asmuo.
Akciju birzoje pinigai is nekantriuju plaukia pas kantriausius.
Ashaman
Ashaman
Rašyti privačią žinutę

932 žinutės
( +286 / -123 )

Jus visiškai teisus: ir pinigų emisiją ir pasaulio vystimosi kryptį kontroliuoja tą patį grupė.
2/3 dabartinių US ir UK parlamentų nariai yra baigė aukštasias mokyklas, kuriuos įkūrė ir kontroliuoja tie patys FED, TVF ir PCB šeimininkai. Globalizacijos ir rezervinių valiutų idejos iš pradžių gimsta elitinėse aukštuosiose mokyklose (tiksliau ne gimsta, o yra įskiepijamos), o vėliau buvė studentai jas įgyvendina, ištikimai tarnaujant šeimininkams (dažniausiai apie tai net nenutuokiant).
Todėl nėra jokio stebuklo kad visos G7 elitos daugiau/mažiau yra kontroliuojamos pinigų šeimininkų, o pasaulis vystosi "centrinio partijos biuro" numatyta kryptimi.
Ką ten G.W.Bush įvardijo "axis of evil"? O gi Afganistan, Iran, Irak, Siria, North Korea. Butent tos šalis neįsileido pasaulio bankininkų pinigų į savo eko ir nesileido sodinamos ant "kredito adatos". Ar ne per daug sutapimų?
Success is a journey, not a destination...
goga
Rašyti privačią žinutę

667 žinutės
( +62 / -30 )

Ashaman
Jus visiškai teisus: ir pinigų emisiją ir pasaulio vystimosi kryptį kontroliuoja tą patį grupė.


Ashamanm, o tu *tikrai* noretum gyventi pasaulyje, kuriame "ir pinigų emisiją ir pasaulio vystymosi" kontroliuotu Laisvas_ir_nuo_sveiko_proto_nepriklausomas Seimelis demokratisku balsavimu?

Turek mintyje, surprise-surprise, kad Imperijos yra suinteresuotos taika, o visokios "blogio ashys" gali egzistuoti tik karo ir ekspansijos salygomis. Cia kaip banditizmas - Henyte suinteresuotas "ordnungu", o jauni banditai suninteresuoti "bezpredielu"(t.y. "peredielu") Tarptautiniuose santykiuose veikia is esmes tie patys principai.
Paziurek, kas vyksta L. Amerikoje. Tulas visu-zmoniu-draugas Chevezas jau uzsieme mazmenines prekybos kainu reguliavimu. Welllcome i nacionalizavima, tsakant, Lenino idejos nemirsta.
siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

Norėčiau grįžti prie šios temos.
Pamėginkime nusistatyti, kada buvo pradėta "gaminti" kreditus arba kada atsirado kredito sukūrimas. Europoje buvo žinomi tik keli rimti atvejai, tai Prancūzijoje škotas Johnas Lawas ir jo kompanija Compagnie de L'Occident, Anglijoje kitas škotas (na škotai čia tikriausiai buvo geriausi...) Williamas Petersonas, kuris įtikino vyriausybę elgtis neatsakingai su skolomis, tik Angliją vyriausybę ir jos Centrinį banką išgelbėjo South Sea Company, kurį užsilenkė, taip pat kaip ir Compagnie ir ant jos buvo sukabintos būtos ir nebūtos nuodėmės.
Tad tarp 1815 ir 1914 metų finansinė strūktūra tapo tvarkos ir stabilumo sala. Tame tarpe Europa augo kaip ant mielių. Bet tuo metu kreditai nebuvo sukūriami. Anglijos bankas (pasaulinę konvertuojamą valiutą) svarą sterlingą laisvai konvertuodavo iš banknotų į auksą ir atvirkščiai. Ši valiuta išliko stabili, net netikėtai plūstelėjus į rinką milžiniškiems kiekiams aukso iš tokių kolonijų kaip Australija, Kalifornija ar Jukonas. Anglijoje net 1844 metais parlamentas priėmė Banko chartijos aktą (Bank Charter Act), kuris nustatė specialias Anglijos banko galias ir Britanijos vyriausybės galios padidinti pinigų pasiūlą be Parlamento pritarimo ribas.
Iki 1914 metų vyriausybė tokio leidimo prašė vieną kartą, kai Anglijos bankas pasielgė neapgalvotai ir nelaimingaisi Overend, Gureney bankas bankrutavo. Anglijos bankui prireikė papildomų fondų, kad nuraminti rinką, kol ši nepridarė žalos realiai ekonomikai.
Bet kodėl baigiasi viskas 1914 metais? Todėl, kad Anglija visos pasaulio ekonomikos prekybos deficitą padengdavo nuolatiniu prekybos saldu su Indija.Anglų politinė kontrolė Indijoje leido kasmet išgauti aukso Londonui ir juo padengti vidaus skolą bei naudoti sterlingo - rupijos keitimo kursą ir kitų primonių kontrolę stabdant aukso srautą atgal į Indijos ekonomiką.
Tad iki 1914 aukso standartas palaikė galios standartą tarp pagrindinių Europos valstybių.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

Laikotarpyje tarp 1914 - 1945 metų Europos valstybės atsidūrė JAV kišenėje, nes ši priešingai nei Anglijos bankas, nutarė savo ekonomiką vystyti Keynsto teorijomis. Tad realiai kreditų kūrimas pradėjo JAV ir prasidėjo JAV nuo 1928 metų.
Visus tikriausiai domina mąstai. Tai jie maždaug tokie.
1946-1958 metais JAV paskolina Europai 25 milijardus dolerių, maždaug dabartinėm kainom apie keletą trilijonų. Visi doleriai buvo oriniai ir jie buvo gyvi, tik Europos išmokomis palūkanomis, bet JAV ūkiui tai leido aukti beveik 89 laipsnių į viršų.
Pagal mane JAV tiek patiko dominavimas pasaulinėje rinkoje, kad ji ir toliau spausdina, spausdina ir spausdina. Kol JAV ekonomika augo visiems buvo iki " lempos" JAV deficitas ir laužomos taisyklės, kurios sako "...kad einamosios sąskaitos deficitas negali didėti ir augti amžinai..."
Europos valstybės po karo netekusios (išleidusios karui) auksą, galėjo pasiūlyti tik popierinius pinigėlius, kurie svyruodavo valiutų kursų koridoriuose. Bet čia Europai labai padėjo Arabai, kurie buvo, dėl JAV galios ir amžino kišimosi į jų vidų, labai įsiutę. Jie į Europos bankus padeda 1974 metais apie 100 milijardų naftos dolerių. Europa po tokios injekcijos atsitiesė, plius protekcionistinės valstybių apsaugos priemonės neleido Europos vyriausybėms vartoti beatodairiškai.
Europos, Australijos ir net Japonijos finansų institucijos taip iš tobulėjo, kadangi joms amžinai tekdavo dirbti prie amžinai kintamų valiutų kursų, palūkanų normų, infliacijos, naftos ir prekių kainų, net laivų frachtavimo. Bankai išmoko pirkti pirkti ir parduoti valiutas pagal išankstinius sandorius.
Ir vėl JAV. Slystant jai iš po kojų finansiniams poliams, ji destabilizuoja visą savo finansinę - bankinę politiką nuo 1980 metų išmestama į rinką milijardus orinių dolerių, kurie jau niekad nebus apmokėti jokia kita valiuta.
Praktiškai, mano manymu, nuo 1980 metų rinkoje prasideda kreditų darymo menas, sugriaudamas visas racionalias taisykles.
Klausimas ar reikės 100 metų, kol JAV doleris užsilenks galutinai ar bus kažkas naujo rinkoje?
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
Ashaman
Ashaman
Rašyti privačią žinutę

932 žinutės
( +286 / -123 )

Dėl kreditų kurimo besaikės ekspansijos tik XX amžiuje - sutinku.
Tačiau tas žaidimas prasidėjo daug ankščiau: Genuezos moneychangeriai 4 kartus traukė Ispanijos karaliaus Ferdinando karalystę iš bankroto liuno, kai po Kolumbo atgebento aukso besaikio išlaidavimo karinėms kampanijoms, Ispanija vėl ir vėl skelbdavo bankrotą.
Bank of England tapo privačių CB irgi karo pasėkoje, kai Rothchildai pasiūlė finansuoti karą prieš Prancuziją mainais į CB ir teisę spausdinti svarą. Ten, be to, dar buvo vienas reikalavimas - Anglijos valstybė sutiko mokėti 8% palūkanas už visą paskolintą auksą ir neturėjo teisės mažinti mokesčių.
JAV skolos kurimo istorija prasidėjo su 1st Bank of America - privatus CB, kuriam vyriausybė nepratęsė licenzijos po 20 metų, kuo pasėkoje europos bankininkai sukėlė pirmąją finansinę krizę JAV (šiaurės / pietų karas). Po to sękė 2nd Bank of America istorija (steigėjai tie patys), kurio veiklą nutraukė Andrew Jackson'as - 1839 metais. Jis buvo vienintelis JAV vadovas kuris sugebėjo grąžinti visą valstybės skolą privačiam CB ir po to nepratęsė jam licencijos. Nuo to laiko iki 1914 JAV buvo laisva nuo priverstinio skolinimosi iš privačių bankininkų.
1914 metais po prieš tai sukestos finansinės krizės (krizės mechanizmas banalus - privatūs bankininkai nustojo skolinti pinigus privačiam verslui ir nutraukė esamų kreditų refinansavimą, per dešimtmetį išimant iš apyvartos didžiulius pinigus) jie sugebėjo sugrižti į JAV ir sukurė FED'ą.
Nuo 1914 iki 1929 (didžiosios depresijos) FED'as sugebėjo padidinti JAV skolą 4 kartus. O paskui augimas vyko eksponente.
Success is a journey, not a destination...
Ashaman
Ashaman
Rašyti privačią žinutę

932 žinutės
( +286 / -123 )

Po II pasaulinio karo Europa buvo nuskurdusi ir liko be aukso atsargų.
1945 metais Breton-Wood'o susitarimas įteisinio USD kaip pasaulio rezervinę valiutą - kuri pareikalavus bus konvertuojama i auksą santykių: 1 trojaus uncija - 30 USD.
1946 metais privatūs europos bankininkai atsisakė Bank of England kontrolės ir leido jį nacionalizuoti, nes nuo šiol jie valdė daug stipresnį įrankį - USD - pirmą pasaulio rezervinę valiutą.
1971 metais Nixon'as suspendavo Breton-Wood'o susitarimus ir kaip pamenate 1970-ieji buvo tas laikas kai auksas pakylo iki 850 USD/unciją, o nafta ~ 80 USD/barelį.
Bet šis universalių resursų kainų šuolis buvo greitai nuslopintas pačių CB ir jų šeimininkų (kalbant apie aukso kainas - jos bankininkų kartelio yra kontroliuojamos iki šiol).
Nuo 1970-ųjų likutinė dolerinė masė buvo nukreipta į Aziją (Kinija), kuri per 30-40 metų buvo restrukturizuota į pagrindinį pasaulio fabrikelį. Manau tai irgi įvyko ne be priežasties (tiesiog apie ją mes kolkas galime tik spelioti).
USD krizė buvo arti kaip niekada jau 1980-ųjų pabaigoje (gręsiantis JAV bankrotas), tačiau sugriuvus SSSR, visa likutinė dolerinė masė pajudėjo į šį regioną ir praktiškai tapo vietinių valiutų pakaitalų.
Tačiau dabar, kai pagrindiniai pasaulio CBų rezervai jau yra USD, derivatyvų balionas viršyja visą pasaulio turtą, NT ir akcijų rinkos irgi gerokai išpustos, ateina laikas kai nebelieka vietos kur galima būtų dar nukreipti likutinę dolerinę masę.
O pinigų masė turi pustis toliau, nes kitaip ir JAV ir daugybė pasaulio korporacijų bus priverstos paskelbti bankrotą.
2006-12-31 dienai visa JAV skola (valstybė, savyvaldybės, kompanijos, privatūs sektorius) sudarė ~ 48 trilionus USD. Vien šios skolos aptarnavimui kasmet reikia ~ 2,52 triliono naujai sukurtu USD (5,25%) - kitaip kolapsas.
Na pratemps jie dar koki vieną - kitą dešimtmetį, tačiau jau dabar akivaizdų - game is over for USD. Jį reikia arba devalvuoti kokiais 50% arba pakeisti kita valiuta - pvz.AMERO.
Success is a journey, not a destination...

Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.


Techninė analizė

Prekybos statistika realiu laiku

Ekonominis kalendorius

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2021 UAB All Media Digital