Gerb Gintai, shemute paprasta, jai as ustatau NT uz 50000Euru, tai bankas multiplikatoriaus budu, gali toliau skolint lygtais 9 kart didesne suma. Aritmetika paprasta, as jau nesneku i kokius projektus tuo metu buvo sukisti pinigai isplatinus bondus

Multiplikatoriaus efektas veika sekančiu principu

Snorui Antanas atnesa indeli 100.000 Lt
Snoras 4000 perveda i Lietuvos banka, kaip privaloma rezerva.
Snoras paskolina Petrui 96.000 Lt
Petras gaves paskola, kazka uz juos perka, ir jeigu sumoketi pinigai pardavejui, patenka atgal i Snoro banka, tada Snoras gali vel 96%,
tai yra apie 92.000 vel paskolinti.
Problema ta, kad Petro pinigai gali atsidurti SEB, NDL, UKB, SAB banke,
ir per sekancius skolinimo ciklus gali visai nebegrizti i Snora,
tokiu atveju Snoro multiplikavimas jau bus ir pasibaiges, ir Snoras netures ka skolinti.
O jeigu Petras, gaves paskola ja pasiims grynais ir su pardaveju atsiskaitys grynais ir pardavejas manys,
kad saugiau pinigus laikyti stalciuje namie, tada visi bankai, ne tik Snoras, neteks pinigu, kuriuos galetu skolinti ir multiplikuoti.
Kas beje spalio men. ir atsitiko. Indeliu sumazejo 2.6 milijardu Lt, ko pasekoje paskolu galimybe su multiplikavimo efektu susitrauke kur kas daugiau nei 2.6 milijardo.

Gintas labai teisingai ir paprastai aprase pati principa, vistik realybe ta, kad toks multiplikatorius egzistuoja tik teoriskai, praktiskai egzistuoja daugybe kintamuju kurie iskreipia duomenis- dalis pinigu iskrenta is zaidimo- pinigai, laikomi kisenese, stiklainiuose, kojinese ir pan, pinigai, istekantys is salies, investuojami uzsienio rinkose ir pan.
o del spalio menesio indeliu atsiemimo efekto- ji su kaupu eliminavo rezervu normos nurezimas-jei skolinimo galimybes ir buvo pavojingai kritusios, siuo metu pagal multiplikatoriu jos net didesnes.

O del snoro obligaciju.. mane toks pajamingumas neramina, akivaizdziai rinka bankroto galimybe vertina tikrai aukstai, vistik kaip investicija mieliau rinkciausi akcijas- jei bankas iki obligaciju ispirkimo isgyvens, potencialus prieaugis nuo 34ct bus gerokai didesnis nei 70-80 proc, o ir likvidumas didesnis, spreadas mazesnis, visi procesai paprastesni.

Belsebubas

O del snoro obligaciju.. mane toks pajamingumas neramina, akivaizdziai rinka bankroto galimybe vertina tikrai aukstai.

Kai buvo išplatinta emisija pagrinde pirko britai.
O dabar pagal juos Baltijos šalių bankas = bankrotas. Ir akivaizdžiai siekia išsigryninti už bet kokią kainą. Ir nieko čia nepakeisi.

2007-05-11 platintos emisijos dalis, proc. :
Didžioji Britanija 59%
Šveicarija 12%
Vokietija, Austrija 11%
Skandinavijos šalys 7%
Baltijos šalys 3%
Kitos šalys 8%

Obligacijų platinimo prospekte būna aprašyta kokiomis salygomis emitentas juos gali išpirkti. Dažniausiai priešlaikinis išpirkimas arba negalimas iš viso, arba reikia išpirkti visą emisiją iš karto. Čia ir turėtų būti atsakymas kodėl Snoras dabar taip "pelningai" neišperka savo bond'ų