Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.

 

Krizė Amerikoj baigės?

erika1
erika1
Rašyti privačią žinutę

257 žinutės
( +43 / -38 )

Erika1, dar kartą kartoju, kalbu apie finansų sistemos krizę, o ne apie ekonomikos nuosmūkį. Tas tavo minėtas darbuotojų atleidinėjimas, automobilių pardavimų smukimas yra tik įrodymas, kad ekonomika smunka į recesiją, bet kai vyko visi fejerverkai marketuose (likvidumo nebuvimas, bankų bankrotai, akcijų smigimas) dar recesijos nebuvo. Taip, kad krizė ir recesija yra ne tas pats (gaila, kad dažniausiai šie žodžiai maišomi).

Lietuvos gal irgi nereiktų painiot, čia atskira tema.
...krize prasidejo, kai krito NT pardavimai (recesija NT sektoriuje, kuris labai priklausomas nuo paskolu)...ar galvoji, kad kitu saku krite pardavimai, didejanti bedarbyste...t,y tikroji rececija neitakos finansines krizes...imoniu bankrotai, dauges zmoniu neismokanciu visokiu lizingu, dides kreditiniu korteliu isikolinimai, taip pat ir NT paskolu neismokejimas (kurie dabar dar issimoka, bet tape bedarbiais neissimokes)...o kur dar visokios galimos devalvacijos, hyperinfliacijos ir pan.,...man atrodo, kad krize keliauja kartu su recesija ( yra recesijos sese dvyne), o ne krize baigiasi, o recesija toliau vyksta sau..
F.W. Foerster: if you dont use your eyes for seeing, later you will use them for weeping.
erika1
erika1
Rašyti privačią žinutę

257 žinutės
( +43 / -38 )

erika1 :
finasta, invalda atleidzia kazkokia dali savo darbuotoju...kaip tu manai - ar jie atleidzia darbuotojus todel, kad krize jau baigiasi ir visi tuoj tuoj puls pirkti fondus, kurie jau paciam dugne? netgi jeigu jie galvotu, kad dugnas bus po 2-3 men., tai tokiu atveju gal isleistu darbuotojus neapmokamom atostogom? logiskai galvojant, jeigu atleidziamas darbuotojas jam ismokant iseitine pasalpa uz 6 men., tai vadinasi, kad nesitikima padeties pagerejimo tu 6 men. laikotarpyje...nes priesingu atveju labiau apsimoketu ta darbuotoja islaikyti dirbanti...arba isleisti neapmokamu atostogu...
O prie ko cia 6menesiu pasalpa? Kas cia per isvedziojimai? Kodel sumoka butent 6 menesiu pasalpa? (

jeigu krize trumpa ir greitai baigsis, tai po sesiu menesiu reiks naujo darbuotojo...tai gal geriau tureti dirbanti darbuotoja, nors darbo ir mazoka...negu sumoketi jam iseitine...jis atostogaus...o paskui vel ji priimti darbuotojo atleidimas rodo, kad greitu laiku (t.y pusmecio begyje) nesitikima jokio pagerejimo...o siaip 6 men. iseitine pasalpa atleidziamam darbuotojui priklauso pagal Lietuvos istatymus...
F.W. Foerster: if you dont use your eyes for seeing, later you will use them for weeping.
stiklas
Rašyti privačią žinutę

81 žinutės
( +50 / -6 )

hehe panašu, kad mes sėdėsime baloje dar laaaabai ilgai Nes viskas šiuo metu yra daroma PRIEŠINGAI nei tame straipsnyje rekomenduojama. Straipnis beje rašytas 1969, o atrodo lyg būtų kalbama apie šių dienų įvykius.
Pagal straipsni FED turejo leisti bankrutuoti Bear Stern, Freddie Mac, Fannei Mea, AIG. Gal kas gali isvaizduoti kaip tai utu paveike pasaulio ekonomika?
O ar nepagal si straipsni kartais elgesi japonai 1991-1993 metais ir tie patys amerikieciai per didziaja depresija?
erika1
erika1
Rašyti privačią žinutę

257 žinutės
( +43 / -38 )

aciu, kad patikslini nelabai as tas iseitines pasalpas zinau bet esmes tai nekeicia...atleidimas rodo, kad nesitikima klientu antpludzio greitu laikuo daugelis siame forume jau bijo, kad praleis gera proga apsiprekinti dugne...nors tuo dugnu ir nekvepia...daugelis zenklu rodo, kad bus tolesnis kritimas zemyn...bet ju tiesiog nenorima pastebeti
F.W. Foerster: if you dont use your eyes for seeing, later you will use them for weeping.
tamagochi
tamagochi
Rašyti privačią žinutę

724 žinutės
( +91 / -24 )

Pagal straipsni FED turejo leisti bankrutuoti Bear Stern, Freddie Mac, Fannei Mea, AIG. Gal kas gali isvaizduoti kaip tai utu paveike pasaulio ekonomika?
O ar nepagal si straipsni kartais elgesi japonai 1991-1993 metais ir tie patys amerikieciai per didziaja depresija?
Nežinau iš tiesų kuo baigtųsi, jei būtų leidę. Bet tikrai žinau kad tiek japonai (depresijos metu numušė palūkanas iki 0, gelbėjo susimovusius bankus, didino valstybės išlaidas - kurių pasekmė yra, kad vos ne pusė japonijos pakrantės dabar yra išbetonuota), tiek amerikiečiai 1929 (tiesiog didino valstybės išlaidas, nes tada dar nebuvo centrinio banko įrankių) elgėsi priešingai šioms rekomendacijoms.
stiklas
Rašyti privačią žinutę

81 žinutės
( +50 / -6 )

Nežinau iš tiesų kuo baigtųsi, jei būtų leidę. Bet tikrai žinau kad tiek japonai (depresijos metu numušė palūkanas iki 0, gelbėjo susimovusius bankus, didino valstybės išlaidas - kurių pasekmė yra, kad vos ne pusė japonijos pakrantės dabar yra išbetonuota), tiek amerikiečiai 1929 (tiesiog didino valstybės išlaidas, nes tada dar nebuvo centrinio banko įrankių) elgėsi priešingai šioms rekomendacijoms.
Didziosios depresijos metais FED saugojo su auksu surista doleri nuo nuvertejimo, is pradziu didino palukanas iki 6 proc, paskui iki 1932 metu laike 3.5 palukanas nepaisant 10 proc defliacijos. Per tuos 3 metus JAV ir atsirado 25 proc. nedarbas.

Japonai lauke 1.5 metu kol pradejo mazinti palukanas, iki to laiko tik stebejo kaip nyksta ju turtas ir ekonomika.
Allgist
Rašyti privačią žinutę

61 žinutės
( +20 / -2 )

Krizė prasidėjo ne tada, kai NT burbulas sprogo, sustojo pirkimai ir ėmė koreguotis NT kainos, o tada kai US FED maximaliai padidimo bazinę palūkanų normą ir taip išėmė iš rinkos grynus $ ir per pinigų multiplikatorius, kaip finansų rinkos svertus, sumažino pinigų kiekį ( ekonomistai tai vadina pinigų mase ) viso pasaulio rinkose, surištose su US $. Nenorėčiau gilintis ir vertinti moralinės šio reikalo pusės. Šiandien svarbus manyčiau tik pats faktas, kad pinigų kiekis rinkoje staigiai sumažėjo. Pavadinkim ta laiko momentą K. Kas vyko toliau Jūs visi matėte. Tiesiog visose sąskaitose buvo padaryti koreguojantys įrašai, bylojantys apie pinigų kiekio sumažėjimą. Geriausias pinigų kiekio sumažėjimo indikatorius yra VP ir žaliavų kainų kreivės. Ką jos byloja? O gi tai, kad šiandien mes visi turime dvigubai mažesnius skaičius savo bankų sąskaitų įrašuose, t.y. turime dvigubai mažiau pinigų nei iki laiko momento K. O dabar galima atsakyti į klausimą, o kada gi dugnas arba krizės pabaiga. Manyčiau atsakymas būtų toks: kai visi pradėsim gyventi adekvačiai tam pinigų kiekiui, kurį turime rinkoje, t.y. už tą patį darbą pradėsime gauti visi dvigubai mažiau. Yra du šios problemos sprendimo būdai arba visų mūsų ( verslininkų ir samdinių ) pajamos už tą patį darbą sumažės dvigubai, arba pusė iš mūsų neteks darbo ir bankrutuos o likę ir toliau gaus pajamas tokias kokias gaudavo iki krizės. Manyčiau relalybė bus kažkur per vidurį... Bet tik su sąlyga, kad visos su US $ korekcijos piniginių sąskaitų įrašuose jau padarytos. Keisčiausia, kad sąskaitos bankuose koreguojamas tik tada, kai išplaukia info į viešuma. Eilinis rinkos dalyvis tai stebi, kaip eilinės įmonės ar banko bankrotą, leidžiančios įstatimiškai ištrinti pastarųjų skolas iš bankinių sąskaitų įrašų. Tai ką šiandien bando daryti vakarietiškos civilizacijos politikai bandydami nacionalizuoti bankus, taip juos bandydami gelbėti nuo bankrotų situacijos negelbsti. Vienintelis protingas sprendimas politikams būtų priimti įstatymą leisiantį išgydyti dabartinę finansų sistemą, kurios ligos priežastis "pinigų multiplikatorius > 1", kurį iššaukia palūkinė pinigų sistema. Šis įstatymas, atsižvelgiant į internetinių technologijų progresą, leidžiantį kardinaliai sumažinti pinigų valdymo išlaidas, turėtų valstybių mastu reguliuojant skolinamų pinigų palūkanas, o tiksliau jas mažinat iki valstybių piliečiams priimtino racionalaus lygio ir laipsniškai pereiti prie bepalūkinės finansinės pinigų sistemos, užtikrinančios bekrizinį rinkos augimą. Tikiu, kad šis įstatymas vieną dieną bus priimtas, tačiau nenorėčiau, kad jis būtų priimtas per kančias, kurias visi mes patirtume DOW pasikoregavus iki 5600 kaip mano TALO ar 3500 - 4000 kaip prognozavo kai kurie dar radikalesni rinkos spėjikai, prie kurių vis dar priskiriu ir save.
Kas šiandien kuria taisykles, tas valdo auksą
erika1
erika1
Rašyti privačią žinutę

257 žinutės
( +43 / -38 )

Krizė prasidėjo ne tada, kai NT burbulas sprogo, sustojo pirkimai ir ėmė koreguotis NT kainos, o tada kai US FED maximaliai padidimo bazinę palūkanų normą ir taip išėmė iš rinkos grynus $ ir per pinigų multiplikatorius, kaip finansų rinkos svertus, sumažino pinigų kiekį ( ekonomistai tai vadina pinigų mase ) viso pasaulio rinkose, surištose su US $.
galiu paklausti, o ka reiskia maksimaliai padidino? buvo ir didesniu padidinimu...bet tokio lygio krizes neisisukdavo...
July 13 1990 - 8.00 proc.,
May 16 2000 6.5 proc.
2007 iki krizes tebuvo tik :cry 5.25 proc.
minimais laikotarpiais infliacija buvo panasiam lygyje
...ir nesutinku, kad NT burbulas krizes neitakojo...o kas pridalino paskolu NT be jokiu pradiniu inasu...su galimybe moketi pradzioje tik palukanas ir pan....ar tai tavo manymu neturejo jokios reiksmes finansinei krizei?
Dar idomu butu , kad pakomentuotum ta bepalukine finansine pinigu sistema...kuri beje labai panasi ir buvo JAV Greenspanui vadovaujant Fed'ui...kai bazine palukanu norma buvo minimaliausiam lygyje ... ir iki ko tai privede labai zemos palukanos paskatino super dideli vartojima, kurio, paskui palukanoms siek tiek paaugus (t.y grizus i normos ribas)... JAV darbo liaudis nebepajege apmopketi....si krize bus gilesne delto, kad reiks "susimoketi" ir uz dabartini ir uz praeita( 2001) krizes cikla
siaip is principo su tavo mintim sutinkutik del tos pinigu mases sakyciau siek tiek kitaip...pinigu mases padidinimas sukelia burbulus, o jos sumazinimas - burbulu sprogima...

http://www.federalreserve.gov/fomc/fundsrate.htm
F.W. Foerster: if you dont use your eyes for seeing, later you will use them for weeping.
Švyturys
Rašyti privačią žinutę

538 žinutės
( +425 / -310 )

Nežinau, kaip tai veikia pas musulmonus, bet aš kažkaip nelabai įsivaizduoju bepalūkaninę sistemą. Joje turėtų būti dar didesnių spragų, negu dabartinėje sistemoje.
Kas nors vienas gali pasiskolinti visus pinigus, pavyzdžiui
Tikrai įdomu būtų, jei kas nors protingai pakomentuotų tokios sistemos principus, privalumus ir trūkumus.
Allgist
Rašyti privačią žinutę

61 žinutės
( +20 / -2 )

erika1, Tu klausei kodėl panaudotas žodis maximaliai keliama bazinė palūnkanų norma. Atsakymas būtų toks, bazinė palųkanų norma keliama tol, kol rinkos apsisuka ir pradeda judėti žemyn. Dabar surašykim tavo pateiktas bazines palūkanų normas į lentelę ir suskaičiuokim remiantis gautais duomenimis pinigų multiplikatorius, kuriuos sukuria kiekviena iš paskelbtų bazininių palūnanų normų pagal formule "multiplikatorius = 1 / (bazine palūkanų norma )"

data bpl max bpl min mult min mult max
1990 0,0800 0,0300 12,5 33,33
2000 0,0650 0,0100 15,38 100
2007 0,0525 0,0100 19,05 100
2012 0,0449 0,0069

Lentelėje 2012 metais bazinė palūkanų norma yra tiesinė aproksimacija 1990, 2000 ir 2007 max bazinių palūnakų normų, tai yra remiantis turimais duomenimis, galima spėti kad sekančio ciklo metu rikos apsisuks dar greičiau. Vis spartėjanti adaptacija gali būti paaiškinta tomis pačiomis internetinėmis techologijomis, kurios žymiai sutrumpino kreditų išdavimo terminus, kas leidžia rinkom greičiau realizuoti jai pasiūlytą pinigų multiplikatorių. Remiantis pateikta lentele galima paaiškinti kas šiuo metu vyksta su DOW. Remiantis lentele pinigų multiplikatoriaus max 1990 buvo 33,33. O 2000 jis nukrito iki 15,38 arba pinigų rinkoje sumažėjo ( 15,38 - 33,33 ) / 33,33 = -0,5385 ( -53,85%). Rinka realizavo 73,72% šio kritimo arba krito -39,70%. Tęsiam šiuos samprotavimus toliau. 2000 metais maximalus pinigų multiplikatorius buvo 100 , 2007 jį tesugebėta sumažinti iki 19,05. Skaičiuokim maximalią leistiną kritimo ribą ( 19,5 - 100 ) / 100 = -0,8095 ( -80,95%). Tarkim rinka vėl realizuos 73,93% jai suteikto šanso. Gaunam -59,85% kritimą arba DOW min 5700, minimali lesitina riba 2704. Žemiau pateikta lentelė, kurioje surašyti visi skaičiavimai iki 2012 metų. Įdomus faktas, kad tai kas 2000 buvo maximalus galimas DOW kritimas, 2007 ciklo metu pasidarė visiškai realus ( 5496 <-> 5700 ). Tačiau jei DOW nebus leista nukristi iki žemiausios galimos vertes 2007 ciklo metu ji tai sėkmingai padarys 2012 m ciklo metu. Galima ginčytis dėl DOW max reikšmės parinkimo 2012 m., tačiau esmė tame, kad jei ir pavyks US FED ir co. sustabdyti -80,73% kritima prasidėjusį 2007 m. jis vėl pasikartos 2012 m. su dar didesne jėga.

data DOW max DOW min Kritimas % DOW leistinas min Max leistinas kritimas %
1990 3024 2344 -22,49 %
2000 11908 7181 -39,70 % 5496 -53,85 %
2007 14197 5700 -59,85 % 2704 -80,95 %
2012 14800 6300 -57,43 % 3295 -77,73 %

Kadangi grynų pinigų kainų skirtumas yra FED bazinių palūkanų procentų skirtumas, galima teigti kad US FED siekdama pelningos veiklos iššaukia rinkų svyravimus, kurie vieną dieną gali pražudyti pačias rinkas, dėka kurių US FED pelnosi. Alternatyva tam ir būtų visuomenės piliečiams priimtinos bazinės palūkanų normos svyravimo ribos, laipsniškai pereinant prie nesikeičiančios bazinės palūkanų normos. Bet tada US FED kaip privati įmonė negautų pelno, bet tai kuo jis tada skirtųsi nuo islamiško banko, kuris deklaruoja kad pinigai savaime negali būti pasipelnimo šaltinis?
Kas šiandien kuria taisykles, tas valdo auksą
Belsebubas
Rašyti privačią žinutę

44 žinutės
( +139 / -24 )

Allgist,
arba as arba tu kazka maisai- pinigu multiplikatoriaus pagrindinis kintamasis yra ne bazine palukanu norma, o centrinio banko nustatoma rezervu norma- t.y pinigu suma, kuria bankai turi laikyti grynais pinigais centriniame banke skaiciuojant nuo visu turimu indeliu, ar isipareigojimu (nepamenu). Sita rezervu norma yra is esmes maksimalus bankui leidziamas svertas, ir jis keicia rinkos pinigu mase.

Ir dar gaunas nelogiskumas pas tave- kai palukanu norma 5.25, pagal tave multiplikatorius 19.05, o kai 1.00%, multiplikatorius 100, ir todel turetume tureti kainu kritima ir birzu kracha, bet is esmes multiplikatorius parodo maksimalias banku skolinimo galimybes, todel loginis rysys butu toks: kuo daugiau gali skolinti ir skolina, tuo labiau kainos kyla ir isukami infliaciniai procesai, o ne atvirksciai.

Bent jau as taip suprantu multiplikatoriu, ir taip mus moke- CB, operuodamas REZERVO NORMA, itakoja banku glaimybes skolinti (LCB sprendimas sumazinti normas butent ir padidino banku galimybes skolinti atrisdamas iki tol uzsaldytus pinigus, ir realiai leido didint sverta, nors esu tikras kad del dideles rizikos svertas nebus didinamas)
OpTiiX
OpTiiX
Rašyti privačią žinutę

1136 žinutės
( +217 / -153 )

Balsebubas teisus dėl multiplikatoriaus.
Allgist, jei multiplikatorius bus lygus 1, arba mažiau nei 1, tada bankai turės visą indėlį ar dar didesnę sumą laikyt rezerve. Kur biznis? Kaip tada pinigų masė prisitaikys prie kintančio prekių skaičiaus rinkoj?

Paskolas be palūkanų yra utopija ir totalus socializmas, nes tada turės būt vadas aukščiau visų ir nuspręst kiek gali skolintis Petras, kiek gali skolintis Juozas (pagal kokius kriterijus net nežinau). Nes jei to vado nebūtų, Jonas ir Petras pasiskolintų visus pinigus ir Marytei reiktų spauzdint naujus ir viskas pasibaigtų Zimbabvės pavyzdžiu.
Kas tas dugnas?
Allgist
Rašyti privačią žinutę

61 žinutės
( +20 / -2 )

Belsebubas,
centrinio banko nustatoma rezervų norma yra tiesinė bazinės palūkanų normos funkcija "privalomų rezervų norma = a * bazinė palūkanų norma + b". Taip skaičiavimai yra apytiksliai nes padaryta prielaida b=0, tačiau nuo to jų esmė nesikeičia.
Žinoma tikslesnė formulė "multiplikatorius = 1 / ( privalomų rezervų norma )". Aš operavau lengvai prieinamais duomenimis. Bet vėlgi pasikartosiu esmė nuo to nesikeičia.

Kuo didesnis multiplikatorius, tuo didesnis M3 rinkoje, o rinka negali į tai sureaguoti akimirksniu, tam jai reikia laiko. Mane mokė, kad gamtą valdo tvermės dėsniai, kurie lengvai pritaikomi ir finansams: "visų rinkose sukurtų produktų kaina*kiekio = M3" , Grįžtant prie multiplikatoriaus, jis parodo kokią reikia turėti pinigų bazę, kad rinkoje cirkuliuotų norimas M3 kiekis, o M3 reguliavimas ir yra pagrindinė CB funkcija.

LCB sprendimas sumažinti normas, kurį jai leido padaryti ECB ne atrišo užšaldytus pinigus o sukūrė juo iš oro. Pinigų rinkai reikia tik tiek, kiek yra sukuriama rinkoje produktų. O ar toks LCB žingsnis sukūrė pakankamai pinigų parodys rinkos reakcija. Pateisinčiau CB, kuri bando užrištomis akimis įsmeigti dešrele lėkštėje su šakute, bandydama sureguliuoti M3, jei tai vyktų prieš 150 - 100. Šiuolaikinės informacinės technologijos leidžia informaciją gauti ir valdyti on-line riežimu. Kad ir kaip viena ar kita žmonių grupė norėtų sustabdyti techninį progresą, istorija moko, kad žmogus taikosi prie technologijų, o ne atvirkščiai.
Kas šiandien kuria taisykles, tas valdo auksą
Allgist
Rašyti privačią žinutę

61 žinutės
( +20 / -2 )

OpTiiX,
toks modelis nėra utopija. Vienintelė problema, kurią reiktų išspręsti gaminamų produktų apskaita. Tačiau tam gali būti pritaikytas tas pats CB -> Bankas -> klientas modelis. Centrinis bankas būtų bankų dalininkas, bankai būtų klientų dalininkais. Tada kiekvienas sukurtas kliento produktas kaip įrašas atsispindėtų banko duomenų bazėje, visų klientų bankų įrašai atsispindėtų CB duomenų bazėje. Todėl visi realūs sukurti produktai būtų 1 : 1 padegti CB išleistais pinigais ( nesvarbu elektroniniais ar popieriniais). O kas jei tokioje schemoje atsirastų sukčius. Suktybei išaiškėjus pinigai tiesiog būtų nurašomi CB duomenų bazėje kaip neegzistuojantys, o toks sukčius prarastų bet kokį pasitikėjimą ir nebegalėtu užsiimti panašia veikla. Šioje schemoje visiškai nesvarbu, kas CB ir Banko savininkai. Jei jie laikysis "multiplikatoriaus = 1" įstatymo, jie ir toliau dirbs kaip pelno siekiančios institucijos, o rinkos galėtų vystytis be krizių. Žinoma šioje schemoje gali kilti klausimų, o kas jei Bankas sukčius. Tokiu atveju jis būtų nacionalizuojamas, tam kad būtų užtikrintas tolimesnis banko veiklos skaidrumas. O kas, jei CB sukčius, tada būtų nacionalizuojamas CB, kad būtų užtikrinamas CB tolimesnės veiklos skaidrumas.
Kas šiandien kuria taisykles, tas valdo auksą
leverage
Rašyti privačią žinutę

14 žinutės
( +5 / -1 )

To Allgist

Koks loginis rysys tarp tavo parasytos multiplikatoriaus formules? Kas ja vadovaujasi nustatinėdamas rezervu normas, tavo nuomone?

Galbut cia mano issilavinimo spragos, bet baigiau bankininkyste ir apie tokia formule pirma karta girdziu.

Mano supratimu, rezervu norma vaidina banku apsaugos vaidmeni, kuo ji didesnė - tuo bankai saugesni, taciau kartu ir uzdirba maziau nes ne taip efektyviai panaudoja pinigus ir atvirksciai.

O prie ko cia tada bazine palukanu norma? Juk pats pripazisti, kad pinigu kieki ekonomikoje lemia rezervu norma, o ja anot taves veikia palukanu norma. Bet ar praktikoje tai pasireiskia? Ar girdeti, kad USA ar EU, ar dar kur bankai lygiagreciai su palukanu norma keistu ir rezervu norma? Bent jau man neteko to girdeti.

Todel manau, kad palukanu normu kitimas neturi tiesiogines itakos pinigu kiekiui rinkoje.
Belsebubas
Rašyti privačią žinutę

44 žinutės
( +139 / -24 )

data bpl max bpl min mult min mult max
1990 0,0800 0,0300 12,5 33,33
2000 0,0650 0,0100 15,38 100
2007 0,0525 0,0100 19,05 100
2012 0,0449 0,0069

Lentelėje 2012 metais bazinė palūkanų norma yra tiesinė aproksimacija 1990, 2000 ir 2007 max bazinių palūnakų normų, tai yra remiantis turimais duomenimis, galima spėti kad sekančio ciklo metu rikos apsisuks dar greičiau. Vis spartėjanti adaptacija gali būti paaiškinta tomis pačiomis internetinėmis techologijomis, kurios žymiai sutrumpino kreditų išdavimo terminus, kas leidžia rinkom greičiau realizuoti jai pasiūlytą pinigų multiplikatorių. Remiantis pateikta lentele galima paaiškinti kas šiuo metu vyksta su DOW. Remiantis lentele pinigų multiplikatoriaus max 1990 buvo 33,33. O 2000 jis nukrito iki 15,38 arba pinigų rinkoje sumažėjo ( 15,38 - 33,33 ) / 33,33 = -0,5385 ( -53,85%). Rinka realizavo 73,72% šio kritimo arba krito -39,70%. Tęsiam šiuos samprotavimus toliau. 2000 metais maximalus pinigų multiplikatorius buvo 100 , 2007 jį tesugebėta sumažinti iki 19,05. Skaičiuokim maximalią leistiną kritimo ribą ( 19,5 - 100 ) / 100 = -0,8095 ( -80,95%). Tarkim rinka vėl realizuos 73,93% jai suteikto šanso. Gaunam -59,85% kritimą arba DOW min 5700, minimali lesitina riba 2704. Žemiau pateikta lentelė, kurioje surašyti visi skaičiavimai iki 2012 metų. Įdomus faktas, kad tai kas 2000 buvo maximalus galimas DOW kritimas, 2007 ciklo metu pasidarė visiškai realus ( 5496 <-> 5700 ). Tačiau jei DOW nebus leista nukristi iki žemiausios galimos vertes 2007 ciklo metu ji tai sėkmingai padarys 2012 m ciklo metu. Galima ginčytis dėl DOW max reikšmės parinkimo 2012 m., tačiau esmė tame, kad jei ir pavyks US FED ir co. sustabdyti -80,73% kritima prasidėjusį 2007 m. jis vėl pasikartos 2012 m. su dar didesne jėga.
Na man vistiek galai nesueina
visu pirma sutinku kad egzistuoja rysys tarp rezervu normos ir palukanu normos (net ne bazines)- kuo didesnis multiplikatorius, tuo daugiau rinkoje pinigu gali buti skolinama, tuo pigesnis tu pinigu skolinimasis, cia ziurint is pinigu pasiulos- paklausos puses. Niekur oficialiu duomenu staigiai neradau, bet kiek pamenu FED`o rezervu norma nekinta nuo 2006 metu, o bazine palukanu norma parode nebloga nuolydi..

Del paciu skaiciavimu tai ten svelniai tariant neegzistuoja laiko faktorius- lygini 1990 max-2000 min multiplikatoriaus duomenis ir teigi kad DOW JONES pademonstravo ~40% kritima, nors 1990 metais jo reiksme buvo apie 2500, 2000- apie 10500- t.y. keleriopas kilimas. tavo multiplikatorius maksimalia reiksme pasiekia kai palukanu normos pasiekia minimalia reiksme- t.y. kai rinka reanimuojama pigiais pinigais, o multiplikatorius minimalus kai rinka springsta brangiais pinigais, todel siuo metu tavo multiplikatorius tik auga, ir prades kristi kartu su nauju eko augimo ciklu jei jis ivyks. Nepyk, bet tikrai nesueina galai, arba pabandyk kitaip paaiskinti jei tikrai manai kad esi teisus. Apskritai bankine sistema mano galva yra sudetinga ir netaikau i zinovus, bet tai ka sakai priestarauja populiarajam (kartu ir mano) suvokimui.

Matau kad su tuo rysiu stengiesi paskaiciuoti kritimo potenciala, logikos tame galima rasti, bet tik su salyga kad atitinkamas procesas vyktu ir augimo laikotarpiu, priesingu atveju priestarautum ilgalaikio augimo- ciklu, super ciklu ir pan. teorijom. Apskritai per daug kintamuju palieki uz borto kad gautum prasmingus skaicius, bent jau tokia mano nuomone.
Allgist
Rašyti privačią žinutę

61 žinutės
( +20 / -2 )

leverage,

Nesu bankininkas, nesu politikas, neperšu savo nuomonės kuria reiktų vadovautis ar nesivadovauti darant sprendimus. Tik noriu išsiaiškinti krizės priežastis, o jas išsiaiškinęs bandyti nuspėti tolimesnę rinkų dinamiką.

Jei privalomi rezervai pažymimi raide r, tada rinkoje atspausdinus 1000 popierinių pinigų kiekvieno sekančio skolinimo metu pinigų daugėja 1000*(1-r)^n. Sudėjus jus visus tuos narius 1000 + 1000*(1-r)+1000*(1-r)^2 + ... + 1000*(1-r)^n esant pakankamai dideliam n pereina į formulę 1000/(1-(1-r)). Rezultate turėsim 1000/r pinigų kiekį.

Bazinė palūkanų norma prie to, kad nuo jos tiesiogiai priklauso privalomi rezervai ir dar prie to, kad bazinė palūkanų norma yra įrankis palūkinėje finansų sistemoje atspausdintiems pinigams patekti į finansų rinkas .
Kas šiandien kuria taisykles, tas valdo auksą
OpTiiX
OpTiiX
Rašyti privačią žinutę

1136 žinutės
( +217 / -153 )

Allgist, kažkaip tu čia keistai skaičiuoji. Reiktų skaičiuot 1000*(1/r), o ne 1000*(1-r). (1/r yra multiplikatorius). Ir maksimalus pinigų padidėjimas fractional reserve banking sistemoje yra pradiniai pinigai* multiplikatorius.
Kas tas dugnas?
Allgist
Rašyti privačią žinutę

61 žinutės
( +20 / -2 )

Belsebubas,
manyčiau nesupratimas ateina iš forumo vaizdavimo priemonių netobulumo. Pirmas stulpelis data, antras stulpelis bazinės palūkanų normos maximumas, trečias stulpelis, bazinės palūkanų normos minimumas, ketvirtas stulpelis multiplikatoriaus maximumas, penktas sulpelis multiplikatoriaus minimumas. Taigi pagal datą paskutiniai du stulpeliai išsidėstę sekančiai

data min max
1990 12,5 33,33
2000 15,38 100
2007 19,05 100
2012

kurie būtent ir sako, kad kolapsuojančias rinkas išgelbsti pinigų kiekio padidinimas, o išsipūtusias rinkas pražudo pinigų kiekio sumažinimas. Problema yra tame, kad pinigų kiekį didina tol kol sustabdo kritimą, o poto išiminėja tol kol sustapdo kilimą. Viename iš komentarų bandžiau užsiminti, kad finansų įstatyminė bazė neleidžia rinkoms reaguoti adekvačiai. Skaičiai lentelėje pasako, kad sudaromos prielaidos naujai formulei 1/r funkcionuoti, kuri paprastai tik ciklo pabaigoje sukuria reikiamą pinigų kiekį. Žinoma pakankamai tiksliai aprašyti pinigų kiekio kitimą laike formulė turėtų būti žymiai sudėtingesnė. Tačiau aiškinimas remiantis min max galimomis pinigų kiekio reikšmėmis leidžia suprasti, kodėl mes šiandien duobėje ir kaip iš jos bristi.
Kas šiandien kuria taisykles, tas valdo auksą
Allgist
Rašyti privačią žinutę

61 žinutės
( +20 / -2 )

OpTiiX

tikrai taip 1000/r arba maksimalus pinigų padidėjimas fractional reserve banking sistemoje yra pradiniai pinigai* multiplikatorius, kur multiplikatorius yra 1/r . Toje žinutėje tik norėjau įrodyti kaip gaunama 1/r
Kas šiandien kuria taisykles, tas valdo auksą

Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.


Techninė analizė

Prekybos statistika realiu laiku

Ekonominis kalendorius

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2022 UAB All Media Digital