Sveiki,
Gal kas turite išsamesnės info apie teisinį bankų seifų nuomos
reglamentavimą. Domintų tokie aspektai:
1) Ar bankrutavus bankui galimas apribojimas naudojimuisi išnuomotu
seifu? Pavyzdžiui uždedamas areštas turtui ir panašiai, tai kokiu
būdu gali patekti į savo seifą? Ar yra numatyta kokį laiko tarpą
bankas (ar bankroto administratorius) naudojimąsi seifu gali
sustabdyti;
2) Ar bankas turi kokią nors teisę naudoti seifo turinį? Kaip
suprantu bankas nuomoja tik patalpą turtui, kuri yra jo nuosavybė,
o turtas yra kliento nuosavybė. Tačiau paskaičius vieno seifo
nuomos sutartį yra nurodyta, kad jeigu klientas tame banke turi
įsiskolinimų, tai bankas turi teisę atidaryti seifą ir pardavus
jame esantį turtą padengti kliento skolą. Tai kyla klausimas, ar
yra dar kokių atvejų (išskyrus kliento įsiskolinimą), kuomet bankas
gali pretenduoti į seifo turinį?
3) Kokiu principu bankas išmoka klientui už sugadintą, dingusį
(vagystės atveju) turtą ir kaip nustato jo vertę, jeigu seifo
turinys yra konfidencialus?
Iš anksto dėkoju visiems už atsakymus.
Neperseniausiai skambinau į SEB'ą panašiais klausimais. Tai gavau
daugmaž tokius atsakymus (pabandysiu pacituot):
1) "Net ir bankroto atveju bankų skyriai nėra uždaromi ir žmonės
gali ateit ir paimti savo seifo turinį". Paklausus ar tai
garantuojama, buvo maždaug sveiku protu vadovaujantis tai savaime
aišku. Labai aptakiai.
2) "Seifo turinys yra kliento nuosavybė, bankas seifo turiniu
nedisponuoja, dar daugiau: seifo turinys bankui nėra
žinomas."
3)Šito klausimo nepriėjau.
Bet kokiu atveju reikia ait ir šnekėt akis į akį, skaityt atidžiai
sutartis ir klausinėt. Tada viskas paaiškės.
Kad Tave kur Kubilius apmokestintų! - iš Folkloro almanacho, 437 psl., 23 eil.