Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume.
Prisijungti.
|
|
Parašė: 2008-11-23 12:00:59
Energie777, tikslai geri, bet kaip ir sakiau tokiom priemonėm
kokias siūlai jų pasiekti neįmanoma. Norint, kad būtų kaip sakai,
Lietuvą reiktų aptverti tiek fiziškai (neišleisti žmonių), tiek
ekonomiškai (uždrausti prekybą su užsieniu). Ar nuo to geriau būtų
Lietuvos žmonėm turbūt klausimų nekyla.
Vienintelis efektyvus ir visiems naudingas būdas didinti
konkurencingumą yra apribojimų, reguliavimų ir mokesčių verslui
mažinimas, o dar geriau jų visiškas panaikinimas. Tik taip įmanoma
pritraukti investicijų ir paskatinti efektyvią gamybą, tiksliau jai
netrukdyti. Valiutos devalvacija norimą efektą duotų tik labai
trumpam (tokios mažos ir atviros šalies kaip Lietuva atžvilgiu kaip
ir rašiau - max keliom dienom), tačiau tai būtų didžiulė žala
visiems žmonėms tiek ilgu, tiek trumpu laikotarpiu.
--
Giedrius
|
|
Parašė: 2008-11-23 12:14:59
Kokiom dviem dienom max. Devalvavus litą prekių ir paslaugų (darbo
jėgos taip pat) kainos eurais labai greitai pasidarys tokios pat,
kaip ir iki devalvacijos, o litais atitinkamai viskas pabrangs ir
tiek. Konkurencingumo su užsieniu skatinimui devalvuoti litą galėtų
nebent turintis ne daugiau ekonominių žinių nei kad turi
Kubilius.
--
Giedrius
tau du pasirinkimai:
pirmas tavo alga mazinama per pus nes tavo imone nemato kitu
galimybiu islikti rinkoje. Ziurime kaip tau sekasi isgyventi prie
dabartiniu kainu per puse mazesniu atlyginimu (netgi tavo vadynami
LT produktai tau per brangus) cia dar optimistinis variantas nes
tave imone galejo netgi atleisti taip mazindama savo
sanaudas.
antas variantas kai devalvuojamas litas: tavo atlyginimas nemazeja,
tavo imonei atsiranda paklausa rinkoje, samdomi nauji darbuotojai -
ekonomika auga. Tu gauni ta pati atlyginima, gali drasiai
nusipirkti kasdieniniu produktu. Brangsta kuras bei importuojami
produktai, bet lyginat su pirmu variantu tu ju vistiek jau
nebevatojai.
kas sudaro produkto savikaina ir kas pasikeistu devalvavus lita
(gamyba):
zaliavos- 30% (eksporto/inporto atveju zaliavu kaina nesikeicia
t.y. uz jas moki brangiau ir gauni daugiau)
darbo jega-70% (darbo jegos apmokejimas mazeja 30% toks santykis
gali but devalvavus lita)
ivada tokia: darbo apmokejimui mazejus per pus LT imones pasaulio
rinkoje igauna rysku konkurencini pranasuma. Tai daug daugiau sansu
imonems grazinti padidejusias eurines paskolas nei bandant
isgyventi prie dabartines konkurencijos.
Įžvalgumas dar neįrodo proto. Kvailiai ir net bepročiai būna stebėtinai įžvalgūs. A.Puškinas
|
|
Parašė: 2008-11-23 12:23:46
Nedaug naudos jei dieną po devalvacijos kainos Lietuvoje
skaičiuojant eurais (darbo jėgos taip pat) būtų mažesnės nei prieš
devalvaciją, o po to vėl pasidaro tokios pat.
|
|
Parašė: 2008-11-23 12:43:57
Nedaug naudos jei dieną po devalvacijos kainos Lietuvoje
skaičiuojant eurais (darbo jėgos taip pat) būtų mažesnės nei prieš
devalvaciją, o po to vėl pasidaro tokios pat.
Istojus i ES paskubejom su algu pakelimais po 20-30% per metus,
labiau reikejo investuot i gamybos tobulinima-darbuotojo sukurtos
pridetines vertes didinima. O dabar rinka parode savo, matom kaip
imortuojama produkcija gerokai pigesne nei pagaminta LT, nors ES
algos daug nidesnes, kaip ir darbuotojo sukurta pridetine daug
didesne (t.y. ka pas mus sukuria 10 darbuotoju isivysciusiose
valstybese padaro 1 darbuotojas).
Įžvalgumas dar neįrodo proto. Kvailiai ir net bepročiai būna stebėtinai įžvalgūs. A.Puškinas
|
|
Parašė: 2008-11-23 15:08:36
tavo isvardinta penketuka apversciau antraip:
1. SAB, keistas vadovo ejimas pries rinka (daugiausia kelia
abejoniu - man nesuprantama,kam moket vadovui uz SAB tokia kaina,
jei be vargo SAB akcijas siuo metu butum pirkes 0.3Lt. Nemanau, kad
SAB vadovas perka, kad pigu, perka tam, kad bet kokia kaina
palaikyt SAB verte. Tirai tokiam investuotojui nepatikeciau savo
pinigu)
2. SEB, didziausios paskolos LT valstybei, o ji siuo metu ant
bankroto ribos (didziausia devalvacijos gresme).
3. Swedbankas jau isgyveno savo antpuoli, laiku konvertavo daugumos
paskolas is litu i eurus, stipri motinine imone bei rinkos
isskaidymas (baltijos salys tik 30%)
4. SRS, 95% akciju valdo du akcininkai (rinka tik 5%), be to
Konversbank SRS motinine imone papula i Rusijos valst. palaikomu
banku uznugari.
5. Finasta turi maziausia rizika bankrutuoti, nes imone tik
neseniai pradejo dirbt, blogu paskolu nasta jai negresia.
Keista, kad musu mastymas gali taip skirtis... (o kazkas is musu
gali but teisus)
Mielas energie777 galiu drąsiai teigt, tai skiriasi ne mūsų
mastymas, o mūsų portfeliai (banku neturiu, tik daytradinu kartais
su jais). Ne patingėjau ir pasidomėjau kai kuriais momentais,
atsakant į Jūsų postą.
1. Todėl kad SAB vadovas perka savo banko akcijas ir džiugu kad
sugeba pirk už XXkLt ar netgi XXXkLt per sesija, kai tuo tarpu
Snoros savininko pirkimai daugiau panašus į pigu piara (pirkimai už
1-2kLt). Beto tas pats SAB turi gera užnugarį.
2. Nu taip, taip. O kodėl ne Latvija. Prie bankroto ribos dabar
arčiausiai JAV ir UK, o devalvacijos grėsme didžiausia Ukrainoj,
gal net ir Rusijoj. O Jums patarčiau mažiau klausyt Vagnorio
šukavimo (protingas žmogus – sako viskas labai blogai, ir jai nieko
neišeis muškit Kirkila ir Co)
3. Swedbank – vienintelis bankas baltike kurio vadovas viešai
mielavo ir buvo sugautas už rankos (gal pametat ta istorija su
Lemon broliai ir prarastais keliais šimtais mln. Eur). O kai
kalbama apie stipria motinine įmone turima omenį Švedijos valstybe,
ir aš nesakiau kad Swedbankas bankrotuos, aš tik galiu teigt kad
nuostoliai Baltike pas ji bus didžiausi.
4. Prašau pagrist teiginį dėl Konversbank rėmimo Rusijos valstybes
(linka jai ne sunku). O šiaip tenka primint kad kaip tokio
Konversbanko kaip ir nėra, dabar jis vadinasi Investbankas. Vat
Jums klausymas kodėl iš keturių grupes banku buvo pasirinktas
jungiančiu būtent Kaliningrado srities mikroskopinis bankelis?
Pasufleruosiu - nuo Konversbank jau ėjo negeras kvapelis, bankelis
per kuri Rusijos biurokratai plove pinigus, apie toki Adomova
girdėjot kuri sulaikė JAV. Dar ten Konversbanko vardas skambėjo
Jukos bylose ir t.t.
Nepatingėjau ir pavarčiau Rusijos grupes fin. ataskaitas.
Pora faktu: klientu skaičius -200 tuks., 2007 metais sukauptas
nuostolis/pelnas mln.RUB- 564/121, 2008 1H – 443/140.
Tiesa pasalius fin. padėtis daug blogesne nei maniau. O Rusijos
mastais tai aplamai blusos didžio bankas. Licenzija prarast tokiam
vieni juokai.
5. Bet tuo pačiu reik sakyt tiesiai – kad Bankas Finasta
vienintelis bankas dirbantis tik nuostolingai ir kiek dar ta
situacija tiesis neaišku + kaip sakot neseniai pradėjo dirbt, o jau
masiškai atleidinėja darbuotojus.
|
|
Parašė: 2008-11-23 16:19:03
Mielas energie777 galiu drąsiai teigt, tai skiriasi ne mūsų
mastymas, o mūsų portfeliai (banku neturiu, tik daytradinu kartais
su jais). Ne patingėjau ir pasidomėjau kai kuriais momentais,
atsakant į Jūsų postą.
Keistai cia mes apie banku bankrotus prasnekom, apskritai as
galvoju, kad siuo metu bankai turi labai geras galimybes uzsidirmt
kalnus pinigu, nes tokiu salygu jiem dar gali greit
nepasitaikyti:
Faktai tokie: bankai tik teigia, kad jiems brangu skolintis
dabartinej rinkoj, klausimas ar nors vienas skolinosi (turiu omeny
LT)? Dabar paimkim bankus kuriu agresyvi pletra per tris metus
prikaupe kalna klientu, kuriems dabar be jokiu problemu pakelia
palukanas, kad ir iki 10%. O kur dar isigande indelininkai atsieme
savo indelius anksciau laiko taip atsisakydami savo sukauptu
palukanu uz indeli. Paprasciau pasakysu: bankas pakeldamas
palukanas naujai primtiems indeliams automatiskai pakelia palukanas
savo skolininkam, tik esme tokia, kad naujai atnestu indeliu
santykis su isduotu paskolu santykiu prilygsta gal 1/50.
Įžvalgumas dar neįrodo proto. Kvailiai ir net bepročiai būna stebėtinai įžvalgūs. A.Puškinas
|
|
Parašė: 2008-11-24 10:53:08
Vienintelis būdas gauti užsienio valiutos - parduoti užsieniečiams
tai, ko jiems reikia. Jei nesugebame to padaryti, užsienio valiutos
negausim.
Bet jei negalime daugiau eksportuoti ir gauti daugiau valiutos,
galime bent jau mažiau importuoti. Rezultatas būtų maždaug tas pats
- užsienio prekybos balansas išsilygintų, būtų galima galvoti apie
skolų atidavimą, biudžeto surinkimas pagerėtų, išvengtume valstybės
bankroto. Nežinau, kaip jums, bet man tai atrodo svarbu. Ir tai
turėtų būti svarbu ne tik gamintojams, o visiems LT
gyventojams.
Pirkimas lietuviškų blogesnių (ar
brangesnių) prekių vien dėl to, kad jos
lietuviškos, užsienio valiutos gauti nepadės niekaip, tiesiog
liksim be užsienio valiutos
Jei pirksim lietuvišką prekę, tai nuo to be valiutos tikrai
neliksime, skirtingai negu importo atveju, o gal aš kažką ne taip
supratau
Ir iš kur tas nuolat kartojamas teiginys, kad lietuviškos prekės
brangesnės, blogesnės. Galbūt paprasčiau įpakuotos, vardai ne tokie
žinomi, bet čia jau daugiau vartotojiškos visuomenės simtpomas, jei
tokios smuklmenos sureikšminamos. Ar gal pieno surūgusio Maksimoje
nusipirkai, kad tokia trauma liko?
|
|
Parašė: 2008-11-24 11:04:56
Bet jei negalime daugiau eksportuoti ir gauti daugiau valiutos,
galime bent jau mažiau importuoti.
Senas, geras protekcionizmas ? EU neleis vykdyti protekcionizmo
politikos.
This comment contains forward-looking statements. There can be no assurance that actual results will not differ materially due to various factors, many of which are beyond the control of baliuka.
|
|
Parašė: 2008-11-24 11:16:35
Na, aš aš asmeniškai protekcionistinę politiką sėkmingai vykdau, ir
ES man dėl to nieko nesako
O valstybės sprendimų lygiu tai taip, aš to niekur ir nesiūliau.
|
|
Parašė: 2008-11-24 12:30:14
Švytury, nenoriu per daug plėstis, todėl tik trumpa mintis
pamąstymui. Jei tavo manymu importo apribojimai padėtų Lietuvos
žmonėms išvengti ekonominių problemų, tai importo visiškas
uždraudimas visam laikui turėtų padėti nepalyginamai geriau, ar
ne?
Tačiau kam sustoti pusiaukelėje? Jei jau uždraudžiam importą
norėdami apsaugoti mūsų gamintojus nuo užsieniečių pigesnių prekių,
tai gėrybes, kurias gauname nemokamai, turėtume drausti dar aršiau.
Kodėl tada neuždrausti daryti langus namuose, per kuriuos į butus
patenka nemokama dienos šviesa ir taip pažeidžiami elektros
gamintojų interesai? Taip pat reiktų uždrausti ir žemdirbystę po
atviru dangumi, nes taip pažeidžiami vandens pardavėjų interesai
kurie negauna pajamų dėl nemokamo lietaus.
Prieš pavadindamas mano siūlymus absurdiškais ir visiems žalingais,
gerai pagalvok ar jie iš esmės kuo nors skiriasi nuo tavo siūlymo
riboti importą.
--
Giedrius
|
|
Parašė: 2008-11-24 12:55:05
Švytury, nenoriu per daug plėstis, todėl tik trumpa mintis
pamąstymui. Jei tavo manymu importo apribojimai padėtų Lietuvos
žmonėms išvengti ekonominių problemų, tai importo visiškas
uždraudimas visam laikui turėtų padėti nepalyginamai geriau, ar
ne?
Giedriau, truputį atsipalaiduok ir paieškok, kur aš rašiau apie
importo "apribojimą" ar "uždraudimą". O kai nerasi, tai siūlau mums
abiems išsitrinti šias dvi žinutes, kad, kaip pats sakai, per daug
neišsiplėsti
Nes truputį keistai atrodo, kai taip karštai bandai ginčyti
teiginius, kurių aš niekada nerašiau ir net galvoje neturėjau
|
|
Parašė: 2008-11-24 13:05:06
Tavo mintis:
Bet jei negalime daugiau eksportuoti ir gauti daugiau valiutos,
galime bent jau mažiau importuoti. Rezultatas būtų maždaug tas pats
- užsienio prekybos balansas išsilygintų, būtų galima galvoti apie
skolų atidavimą, biudžeto surinkimas pagerėtų, išvengtume valstybės
bankroto. Nežinau, kaip jums, bet man tai atrodo svarbu. Ir tai
turėtų būti svarbu ne tik gamintojams, o visiems LT
gyventojams.
Nėra kitų būdų, kaip mažiau importuoti negu nori vartotojai, nei
kad vienokie ar kitokie importo apribojimai (monetarinė politika,
muitai, kvotos, etc.). Nežinau kurį būdą turėjai omeny, tačiau
pasiūlymas mažiau importuoti nemanau, kad mano buvo neteisingai
suprastas
--
Giedrius
|
|
Parašė: 2008-11-24 15:24:35
Teisingai, administracinių priemonių prieš importą taikyti mes
negalime. Ir visa laimė, nes tokie dalykai pasisuka kitu galu ir
grįžta dvigubai. Tik Lukašenka gali bandyti žaisti šituos žaidimus,
bet ir jam nieko iš to neišeis.
Todėl aš to ir nesiūlau. Tik bandau (nesėkmingai ) kaip nors
įtikinti nors keletą žmonių (pvz. tave, Giedriau), atkreipti dėmesį
į perkamų prekių kilmę, nes tam daug pastangų nereikia, tik
atidžiau skaityti etiketes, arba pasilenkti iki žemesnės lentynos,
kur prekybininkai dažnai mėgsta nukišti vietinę produkciją. Ir
nesiūlau rinktis lietuviškos prekės tais atvejais, kai ji
pastebimai blogesnė ar brangesnė. O ir tokie atvejai - gana
reti.
Nežinau kaip jums, bet bent jau man ne visvien, kur nueina mano
pinigai, tuo metu, kai valstybė ritasi bankroto link. Šitas dalykas
visus palies, ir nereikia manyti, kad čia tik gamintojų problema. O
efektyvesnių būdų, kurie leistų greitai pagerinti padėtį,
neįsivaizduoju. Jei kas žinote, prašau, siūlykite, aptarsime.
|
|
Parašė: 2008-11-25 13:01:50
Gal man kas gali paaiškinti, kas turi įvykti kad koks nors bankas
neišpirktų savo obligacijų? Juk jeigu susidurtų su rimtomis
likvidumo problemomis, argi jo negelbėtų valstybė (kaip Latvija
padarė su Parex'u) ar koks būsimas perėmėjas?
|
|
Parašė: 2008-11-25 13:28:20
Gal man kas gali paaiškinti, kas turi įvykti kad koks nors bankas
neišpirktų savo obligacijų? Juk jeigu susidurtų su rimtomis
likvidumo problemomis, argi jo negelbėtų valstybė (kaip Latvija
padarė su Parex'u) ar koks būsimas perėmėjas?
Negelbetu!!!! Naujas premjeras aiskiai pasake, kad bankai turi
pradeti vieni kitiems skolinti ir pradeti vel finansuoti versla, o
ne tik kartele kelti vis aukstyn.Latviu situacija delikatesne,
akivaizdu, uzuojauta jiems.
Dugnas pasiektas, dabar tik laiko klausimas, kada bus UP
|
|
Parašė: 2008-11-25 13:58:01
Siaip tai LB yra kaip ir isipareigojas paskolinti bankui, kuris
negali pasiskolinti rinkoje. Taip kad, jei jau kas, tai pirma turi
veikti LB, o vyriausybė turėtų įsikišti vėliau, nors šiais laikais
kapitalistų noras būti išpirktam, kai yra kitokių alternatyvų yra
labai madingas ir kas blogiausia, kad vyriausybės to labai mielai
imasi...
|
|
Parašė: 2008-11-25 14:21:35
to Vaidas
Yra ribos tam skolinimui iš LB pagal įstatymą. Teoriškai LB turėtų
perimti banko valdymą kilus likvidumo problemoms, tikslai nežinau
ar bankas turi teisę pasklebti bankrotą be LB leidimo ir taip
apsisaugoti nuo perėmimo. Kapitalistui perėmimas reiškia nuosavybės
netekimą, bankrotas suteikia galimybė tą nuosavybę išsaugoti,
teoriškai.
This comment contains forward-looking statements. There can be no assurance that actual results will not differ materially due to various factors, many of which are beyond the control of baliuka.
|
|
Parašė: 2008-11-27 11:09:52
Teisinis klausimas: indėlių draudimas dengia tik indėlius ar ir
pinigus einamojoje sąskaitoje?
|
|
Parašė: 2008-11-27 11:16:36
ir pinigus einamojoje
----------------------------------------------------------------------
Juoda Balta
|
|
Parašė: 2008-11-27 17:19:41
+ dengia tik [indeliu suma] - [isipareigojimu suma]. Ir
nepamirskite, kad tai tik draudimas, t.y. siuo metu ± 15% tik
padengtu.
|
Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume.
Prisijungti.
Prekybos statistika realiu laiku |
|