Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.

 

Lito devalvavimas

sviezias
Rašyti privačią žinutę

10 žinutės
( +4 / -3 )

Butu idomu isgirsti daugiau nuomoniu apie prognuozuojmus vili-rigibor po galimos devalvacijos. Man tai idomu, kad lietuvoj bankai uz lt duods panasias palukanas kaip vilibor. Tuomet latvijoj uzkele iki 30% o uz indelius vistiek tik 10 duoda. Ar tai nera tik devalvacijos baimes pasekme ir jei ji realiai butu ivykdyta viskas nurimtu iki tu 10%.
Algirdasas
Rašyti privačią žinutę

21 žinutės
( +8 / -8 )

Butu idomu isgirsti daugiau nuomoniu apie prognuozuojmus vili-rigibor po galimos devalvacijos. Man tai idomu, kad lietuvoj bankai uz lt duods panasias palukanas kaip vilibor. Tuomet latvijoj uzkele iki 30% o uz indelius vistiek tik 10 duoda. Ar tai nera tik devalvacijos baimes pasekme ir jei ji realiai butu ivykdyta viskas nurimtu iki tu 10%.
*BOR'ai priklauso nuo banko marzos, salies rizikos, paskolos rizikos. Yra mananciu, kad po devalvacijos *BOR'ai kristu, nes sumazetu rizikos. Bet yra kiti (as ju tarpe), kurie manom, kad jis augtu, nes musu Lietuveles rizika kaip tik padidetu. Manau devalvacija butu rimtas smugis, kuris musu konkurncingumo ryskiai nepadidintu, o pasmaugtu tiek valstybe, tiek namu ukius del paskolu ne nacionaline valiuta.
Geo
Rašyti privačią žinutę

154 žinutės
( +20 / -13 )

*BOR'ai priklauso nuo banko marzos, salies rizikos, paskolos rizikos. Yra mananciu, kad po devalvacijos *BOR'ai kristu, nes sumazetu rizikos. Bet yra kiti (as ju tarpe), kurie manom, kad jis augtu, nes musu Lietuveles rizika kaip tik padidetu. Manau devalvacija butu rimtas smugis, kuris musu konkurncingumo ryskiai nepadidintu, o pasmaugtu tiek valstybe, tiek namu ukius del paskolu ne nacionaline valiuta.
Banko marza labiau skaiciuojasi nuo Bor'o, o ne atvirksciai. Pats Bor'as visu pirma priklauso nuo pinigu kiekio rinkoje, ir nuo salies/valiutos rizikos. Nelabai suprantu, kaip Lietuvos rizika gali padidet po devalvacijos? Tai kaip tik daugiau pinigu bus inesta i rinka, suletes ekonomikos kritimas, pageres mokesciu surinkimas ir t.t. Po devalvacijos palukanu normas gali momentaliai laikytis aukstokos tik del padidejusios infliacijos. Bet siaip turi kristi. Dabartiniu aukstu palukanu priezastis yra 4/5 devalvacijos rizika, visa kita tik 1/5 ar dar maziau, iskaitant salies rizika.
For every action there is a reaction. Newtons third law.
Algirdasas
Rašyti privačią žinutę

21 žinutės
( +8 / -8 )

Banko marza labiau skaiciuojasi nuo Bor'o, o ne atvirksciai. Pats Bor'as visu pirma priklauso nuo pinigu kiekio rinkoje, ir nuo salies/valiutos rizikos. Nelabai suprantu, kaip Lietuvos rizika gali padidet po devalvacijos? Tai kaip tik daugiau pinigu bus inesta i rinka, suletes ekonomikos kritimas, pageres mokesciu surinkimas ir t.t. Po devalvacijos palukanu normas gali momentaliai laikytis aukstokos tik del padidejusios infliacijos. Bet siaip turi kristi. Dabartiniu aukstu palukanu priezastis yra 4/5 devalvacijos rizika, visa kita tik 1/5 ar dar maziau, iskaitant salies rizika.
Mano manymu salies rizika padidetu nes kiek devalvuosi valiuta tiek padides skolos, kurias turi grazinti - kuo daugiau skolos, tuo didesne rizika ju ir negrazinti, skolinimosi reitingai irgi butu ne musu naudai. Vienintelis geras dalykas is devalvacijos - prekiu konkurencingumas lyginant su kitom salim, bet nera vieningos nuomones ar taip jau isaugtu eksportas, kad padengtu tas problemas, kurios kiltu del valstybes isaugusios skolos.
Geo
Rašyti privačią žinutę

154 žinutės
( +20 / -13 )

Na, eksportas tai jau tikrai nera vienintelis devalvacijos pliusas. Gal net ir nepagrindinis siuo atveju, kai krize globaline. Devalvacija visu pirma leistu atsigaut vidaus vartojimui per mazesnius paskolu %, islaikytu daugiau darbo vietu, islaikytu atlyginimus ir t.t. Visos "normalios" valstybes vykdo tokia ekonomikos skatinimo programa. O ka daro pabaltijis? Mazina pensijas, mazina atlyginimus visokiem daktaram, policininkams ir t.t. Jei kas dar bando laikytis - kelia mokescius kad dingtu bet koks entuziazmas kazka daryt.

Kas del valstybes skolos - tai cia grynos pasakos. Lietuvos valstybes skola bene maziausia is visu ES saliu. Klaidinga manyt, kad valstybes skola labai atsipindi jos ekonomika. Aisku, labai didele valstybes skola jau problema, bet jei valstybe isvis neturi skolos - irgi problema, nes lieka labai mazai budu pasiskolinti kai reikia. Pvz. Norvegija jau ilgai fiksuoja biudzeto pervirsius, prikaupus rezervu, bet skola samoningai laiko ties 50% BVP ir kiekvienais metais pasiskolina, nors ir turi biudzeto pervirsi.

Ekonomika daug subtilesne nei atrodo is pirmo zvilgsnio.
For every action there is a reaction. Newtons third law.
Algirdasas
Rašyti privačią žinutę

21 žinutės
( +8 / -8 )

Na, eksportas tai jau tikrai nera vienintelis devalvacijos pliusas. Gal net ir nepagrindinis siuo atveju, kai krize globaline. Devalvacija visu pirma leistu atsigaut vidaus vartojimui per mazesnius paskolu %, islaikytu daugiau darbo vietu, islaikytu atlyginimus ir t.t. Visos "normalios" valstybes vykdo tokia ekonomikos skatinimo programa. O ka daro pabaltijis? Mazina pensijas, mazina atlyginimus visokiem daktaram, policininkams ir t.t. Jei kas dar bando laikytis - kelia mokescius kad dingtu bet koks entuziazmas kazka daryt.

Kas del valstybes skolos - tai cia grynos pasakos. Lietuvos valstybes skola bene maziausia is visu ES saliu. Klaidinga manyt, kad valstybes skola labai atsipindi jos ekonomika. Aisku, labai didele valstybes skola jau problema, bet jei valstybe isvis neturi skolos - irgi problema, nes lieka labai mazai budu pasiskolinti kai reikia. Pvz. Norvegija jau ilgai fiksuoja biudzeto pervirsius, prikaupus rezervu, bet skola samoningai laiko ties 50% BVP ir kiekvienais metais pasiskolina, nors ir turi biudzeto pervirsi.

Ekonomika daug subtilesne nei atrodo is pirmo zvilgsnio.
Kur garantijos, kad bus mazesni procentai skolinantis po devalvacijos? Neginciju, kad atsiradus daugiau pinigu rinkoje, juos skolintis bus pigiau, bet as minejau, ka galvoju apie procentus del salies rizikos.
Apie kokias pasakas kalbate? As sakau, kad yra paskola - taip ji nedidele, bet padidetu pvz 30 procentu, o gal dar dabar ir 40 procentu - ar tai mazai? Neginciju, kad Lietuvos skola nedidele (italai 100 procentu BVP turi ), bet ji padidetu. Dar del salies rizikos - nemokant susitvarkyti su savo pajamomis-islaidomis ir devalvuojant valiuta (lengvesnis kelias) manau parastumem pastikejima, kaip valstybe (na siek tiek jo dar turime ) ir tai augintu procentus, kuriais mes galetume skolintis. Is vis - manau devalvacija yra prastos situacijos pasekme (kai nera kitos iseities), o ne budas su ja susitvarkyti.
Norvegai protingai daro - jie turi sukaupe rezervus ir juos issaugo skolindamiesi - ir atsargu turi ir papildomu apyvartiniu lesu. Taip manau visi normalus biznieriai elgiasi.
Geo
Rašyti privačią žinutę

154 žinutės
( +20 / -13 )

Niekas garantiju neduos, nebe tie laikai kai dedes is vyriausybes padiktuodavo infliacijos plana ateinanciam penkmeciui. Tiesiog tokia ekonomine logika. Tam yra dvi esmines priezastys: padidejes pinigu kiekis, ir zenkliai sumazejusi devalvacijos rizika. Tai devalvacijos rizika tokias aukstas palukanas diktuoja, o ne kokia tai salies rizika. Salies rizika cia gal 1/10 tesudaro. Po devalvacijos teoriskai nebent momentines infliacijos galima butu bijot, bet tai mazas pavojus turint omeny dabartinius vartojimo tempus.

Devalvacija nera aukso gysla, taciau vienas problemines situacijos sprendimo budu. Mano nuomone, daug geresnis nei dabartinis ir jau seniai turejo but priimtas. Bet kolkas valstybe mokesciu moketoju pinigais selpia tuos, kurie ekonominio augimo laikais besaikiskai vartojo ir uzaugino ta pati burbula skolindamiesi, del ko dabar ir verkiam; o uz krize baudzia vargingiausia sluoksni - pensininkus ir pan.

Bukim teisingi - kas prisiieme rizika ir is to gerai gyveno per pakilima, turetu uz tai susimoket per nuosmuki.
For every action there is a reaction. Newtons third law.
va toks
va toks
Rašyti privačią žinutę

662 žinutės
( +121 / -46 )

Geo,kaip tu tiesiogiai supranti,kad-"devalvacija visu pirma leistu atsigaut vidaus vartojimui"?Tipo ,pinigai taptu maziau vertingi[pvz. euro atzvilgiu] ir tauta puls vartoti is to pykcio,kad juos nuskausmino?.Nu jo,kad antra karta nenuskausmintu,o gal ir trecia....Pravesk ,prasau,ekonomiskai pagrysta sarysi,o tai sian su fantazija striuka.
Ir dar-kodel "BUS INESTA DAUGIAU PINIGU I RINKA"?
Baime mus sukausto, o tikejimas suteikia sparnus
Geo
Rašyti privačią žinutę

154 žinutės
( +20 / -13 )

va toks :
Geo,kaip tu tiesiogiai supranti,kad-"devalvacija visu pirma leistu atsigaut vidaus vartojimui"?Tipo ,pinigai taptu maziau vertingi[pvz. euro atzvilgiu] ir tauta puls vartoti is to pykcio,kad juos nuskausmino?.Nu jo,kad antra karta nenuskausmintu,o gal ir trecia....Pravesk ,prasau,ekonomiskai pagrysta sarysi,o tai sian su fantazija striuka.
Ir dar-kodel "BUS INESTA DAUGIAU PINIGU I RINKA"?


Per kelis budus:

1.Palukanu normos. Sudetingesnis supratimas, bet didenis efektas ekonomikai. Vartojimas priklauso nuo pinigu kiekio (kitaip tariant palukanu normu). Didesnes palukanos stabdo vartojima, mazesnes ji didina. Sutinki? Neveltui tiek Europos CB, tiek Fed, tiek Japonijos CB mazina palukanu norma - didina pinigu kieki. Tai vadinama ekonomikos skatinimu. Centrinis Bankas tiesiog spausdina pinigus ir leidzia juos i apyvarta. Lietuvos CB nevykdo monetarines politikos, ir pinigu kiekis turi but padengtas uzsienio valiuta. Tokiu atveju, vienintelis kelias padidint pinigu kieki nepadidinant rezervu - devalvuojant.

2. Importas. Labiau tiesmukiska logika. Nebebus stimulo vaziuot apsipirkinet i Lenkija ir kitas salis, jau "nudevalvavusias" valiutas. Taigi dideja vietines produkcijos paklausa, apyvartos, daugiau zmoniu islaiko darba, gereja mokesciu surinkimas, pensininkam nemazinamos pensijos, del to jie leidzia daugiau pinigu, ir vel dideja vietines produkcijos paklausa, ir dar daugiau zmoniu issilaiko savo darbo vietose, suleteja atlyginimu kritimas, ir t.t. ir t.t.
For every action there is a reaction. Newtons third law.
gomora
Rašyti privačią žinutę

65 žinutės
( +44 / -45 )

to Geo

pritariu tau visu 100%. Saunu, kad dar yra taip mastanciu zmoniu.
Algirdasas
Rašyti privačią žinutę

21 žinutės
( +8 / -8 )

Niekas garantiju neduos, nebe tie laikai kai dedes is vyriausybes padiktuodavo infliacijos plana ateinanciam penkmeciui. Tiesiog tokia ekonomine logika. Tam yra dvi esmines priezastys: padidejes pinigu kiekis, ir zenkliai sumazejusi devalvacijos rizika. Tai devalvacijos rizika tokias aukstas palukanas diktuoja, o ne kokia tai salies rizika. Salies rizika cia gal 1/10 tesudaro. Po devalvacijos teoriskai nebent momentines infliacijos galima butu bijot, bet tai mazas pavojus turint omeny dabartinius vartojimo tempus.

Devalvacija nera aukso gysla, taciau vienas problemines situacijos sprendimo budu. Mano nuomone, daug geresnis nei dabartinis ir jau seniai turejo but priimtas. Bet kolkas valstybe mokesciu moketoju pinigais selpia tuos, kurie ekonominio augimo laikais besaikiskai vartojo ir uzaugino ta pati burbula skolindamiesi, del ko dabar ir verkiam; o uz krize baudzia vargingiausia sluoksni - pensininkus ir pan.

Bukim teisingi - kas prisiieme rizika ir is to gerai gyveno per pakilima, turetu uz tai susimoket per nuosmuki.
Del procentu pamatysim, jei bus devalvacija - as tikiu, kad ir po devalvacijos bus pakankamai aukstos palukanos dar ir del banku karteliniu susitarimu -tikrai neamesciau sios versijos - juk reiks kompensuoti patiriamus nuostolius del nuvertintos valiutos, kaip manot?
Taip, dar bus ir infliacija ir ji taip pat nera devalvacijos geroji puse ir vartojimo neskatins...
Pagal jus - skolinimosi palukanos litais po devalvacijos nukris, tai socialine teisybe butu nuleist visa gara uz visus "be saiko" besiskolinacius ant eurais paemusiuju?
Be saiko skolinosi toli grazu ne visi, o gal manot, kad skolintis is vis blogybe?
Atsakomybe del besaikio vartojimo ir skolinimosi, sukelusio krize, gula ne vien ant besiskolinanciu, bet ant pinigus davusiu bankininku peciu...
meszka
Rašyti privačią žinutę

183 žinutės
( +48 / -53 )

manau valdzia turetu bbd ant svedisku banku ir gelbet LIETUVA, o ne Svedija. Devalvacija kirstu per bankus. O pagal energijos tvermes desni, jei is vienur dingsta, kitur atsiranda
gomora
Rašyti privačią žinutę

65 žinutės
( +44 / -45 )

Pagal jus - skolinimosi palukanos litais po devalvacijos nukris, tai socialine teisybe butu nuleist visa gara uz visus "be saiko" besiskolinacius ant eurais paemusiuju?
Be saiko skolinosi toli grazu ne visi, o gal manot, kad skolintis is vis blogybe?
Atsakomybe del besaikio vartojimo ir skolinimosi, sukelusio krize, gula ne vien ant besiskolinanciu, bet ant pinigus davusiu bankininku peciu...
Litais paeme paskolas jau dabar sumoka Lito devalvacijos rizika.
Eurais paeme paskolas turejo ir turi puikia galimybe jau beveik metus mazinti paimtos paskolos suma grazindami dali paskolos sumazejusiu imoku saskata, o tiksliau ligynant su Litines paskolas turincius pilieciais, netgi didele dali pinigu imoketi kas menesi taip dar labiau mazinant paimtos paskolos suma. Lyginant su Litais paimta paskola, Eurinems paskoloms buvo puki galimybe iki 10% sumazinti Eurines paskolos suma. Idomu ar daug kas tai padare, manau, ir toliau sekmingai pravortoja papildomai atsiradusias lesas. Tai kodel dabar jiems uz tai nesusimokejus?
Mindakas
Mindakas
Rašyti privačią žinutę

728 žinutės
( +232 / -95 )

Tai pagal tavo logiką, Gomora, latviai pasiėmę paskolą eurais, lyginant su latviais pasiėmusiais paskolą latais ir turinčiais paskutiniu metu RIGIBOR 15-20 proc., per pastaruosius metus (dar labiau negu lietuviai) turėjo galimybę susimažinti savo paskolą - net kokiais 20 proc.???? Nes turbūt ir jie "pravartojo" tas lėšas, lyginant su vargšeliais mokančiais 15-25 proc. dydžio palūkanas už latus?

Tikrai unikalus ekonominis instrumentas ir išeitis!!! Padarai kokiems metams VILIBOR 50 proc. - ir visi turintys paskolas eurais - pagražina pusę paskolos, o tada jau be baimės galima devalvuoti valiutą
va toks
va toks
Rašyti privačią žinutę

662 žinutės
( +121 / -46 )

Geo,jei dar del antro punkto galima sutikti,tai del pirmojo nesutinku visai.Visu pirma nieks nezino,kokios bus tos palukanu normos.O antra-pinigu kieki rinkoje gali didinti tik valstybes TURINCIOS SAVARANKISKA PINIGINES EMISIJOS TEISE[ir gaunancios is to nauda konkreciais laikotarpiais].Kelias pats paminejai.Ojei manai,kad po devalvacijos padides pinigu mase rinkoje-smarkiai klysti.Jei vyksta valiutos devalvacija,tai ji nuvertinama kokios nors kitos valiutos atzvilgiu[musu atveju visu pirma -euro].Aisku ir kitu valiutu,automatiskai[jei ta pacia diena kita valstybe nedaro to paties]Pinigu mase nuo to nesikeicia,tiesiog uz importa teks atiduoti daugiau litu.Vietines prekes taip pat pabrangtu,nes beveik visa Lietuvos pramone ir ukis naudoja daug importo savo veikloje.Apie energetika net nekalbu-cia ir taip viskas aisku.O jei manai,kad nuvertinus lita[pvz. euro atzvilgiu30 procentu] atsiras 30 procentu daugiau litu rinkoje-tai esi neteisus.Visu pirma tai nebus jokia devalvacija,o antra-Lietuvos bankas neturi tokios teises,nes yra tik marionete ECB pasoneje.
Baime mus sukausto, o tikejimas suteikia sparnus
baliuka
baliuka
Rašyti privačią žinutę

2655 žinutės
( +438 / -193 )

to va toks
Centriniame banke pinigų padaugėja tiek, kiek ir devalvuojama jo valiuta, bet nebūtinai tiek pingų atsirastų rinkoje. Sunku pasakyti kokios būtų palūkanos po devalvacijos, teoriškai turėtų mažėti, bet rinka yra tiek prigasdinta devalvacijos baubu, jog gali iš tiesų pagalvoti, kad tai neigiams faktas.
This comment contains forward-looking statements. There can be no assurance that actual results will not differ materially due to various factors, many of which are beyond the control of baliuka.
tomasku
Rašyti privačią žinutę

5 žinutės
( +3 / -1 )

Per kelis budus:

1.Palukanu normos. Sudetingesnis supratimas, bet didenis efektas ekonomikai. Vartojimas priklauso nuo pinigu kiekio (kitaip tariant palukanu normu). Didesnes palukanos stabdo vartojima, mazesnes ji didina. Sutinki? Neveltui tiek Europos CB, tiek Fed, tiek Japonijos CB mazina palukanu norma - didina pinigu kieki. Tai vadinama ekonomikos skatinimu. Centrinis Bankas tiesiog spausdina pinigus ir leidzia juos i apyvarta. Lietuvos CB nevykdo monetarines politikos, ir pinigu kiekis turi but padengtas uzsienio valiuta. Tokiu atveju, vienintelis kelias padidint pinigu kieki nepadidinant rezervu - devalvuojant.
Juk Lietuvos ekonominės krizės priežastis (ne, neskaitant pasaulinės krizės) - beprotiškais tempais didėjęs skolinimasis ir pasiskolintų pinigų pravalgymas. Ši beprotybė turėjo anksčiau ar vėliau baigtis - ji ir baigėsi, išgyvenam sunkias pagirias. Jeigu anksčiau vartojimas buvo "visi turimi pinigai + paskolos" (ekonomima augo po 9%), tai dabar yra "visi turimi pinigai - paskolos" (nes skolas reikia grąžinti, ir dar su palūkanomis).
Pasisakai už principą "nuo ko susirgai - tuo ir gydykis"?


2. Importas. Labiau tiesmukiska logika. Nebebus stimulo vaziuot apsipirkinet i Lenkija ir kitas salis, jau "nudevalvavusias" valiutas. Taigi dideja vietines produkcijos paklausa,

jeigu ta vietinė produkcija pagaminta iš užsienietiškų žaliavų - tai nepabrangs tik vienintelis komponentas, darbo jėgos kainos dalis.
Daugybė prekių, kurių važinėjama į Lenkiją, Lietuvoje negaminamos.

Visa kita (kas parašyta žemiau) tik išvestinė iš šios prielaidos (dėl eksporto pagerėjimo ir importo sumažėjimo).

Neskaitant vadovėlinių tiesų, kol kas niekur neteko matyti aiškaus skaičiavimo, kaip ir kokiais būdais devalvacija pagerintų mūsų būklę, ir kiek % tai turėtų būti.


apyvartos, daugiau zmoniu islaiko darba, gereja mokesciu surinkimas, pensininkam nemazinamos pensijos, del to jie leidzia daugiau pinigu, ir vel dideja vietines produkcijos paklausa, ir dar daugiau zmoniu issilaiko savo darbo vietose, suleteja atlyginimu kritimas, ir t.t. ir t.t.


Aha, atlyginimų kritimas sumažėja, tik tas atlyginimas išmokamas mažesnės vertės popierėliais. Plius dar taupančiųjų apiplėšimas (jų santaupos nuvertėja) prasiskolinųsių labui.

Žodžiu, pilnai suprantu, kodėl valdžia laikosi įsikibusi to 3,4528.
xgx
Rašyti privačią žinutę

215 žinutės
( +60 / -80 )

visi bando logiškai sudėlioti įdėjas, bet, mano manymu, lietuvoje tas nebūtinai veiks dėl labai paprastos priežasties - bankų rinka yra oligopolinė, o valdžia rūpinasi tik tualetiniu popierium. išvada - kaip nutar bankai, taip ir bus. ir logiškai mąstant, bankai neturi priežasčių nutarti padėti lietuviams. kas pirktų ukb akcijas, jei sužinotų, kad jis geranoriškai 2x sumažino klientų paskolų įmokas?
Kalbėkit ką norit, tik galiausiai teisingai ištarkit mano vardą ir pavardę
bratooxa
bratooxa
Rašyti privačią žinutę

83 žinutės
( +35 / -19 )

Tai koks man skirtumas, ar po devalvacijos man atlyginimas mazes del pinigu vertes sumazejimo, ar man dabar karpomas atlyginimas del pablogejusios imones padeties? Imone kurioje dirbu eksportuoja 97 procentu produkcijos ir devalvacija tokiai imonei butu tiesus kelias i sviesa tunelio gale.
Plius su tokia politika kaip sendien, lietuva klampinama i skolas ( kurias reikes grazinti ) ir neaisku kiek dar zmoniu neteks darbo vietu. Tai jau geriau pigesnis litas ir darbo vieta, nei tvirtas kaip bybi* is ryto litas ir su darbu zopa visiska.
xgx
Rašyti privačią žinutę

215 žinutės
( +60 / -80 )

to bratooxa
gal gali paaiškinti, kokiu būdu tavo įmonė išloš iš devalvacijos, neskaitant to, kad sumažės tavo atlyginimas?
Kalbėkit ką norit, tik galiausiai teisingai ištarkit mano vardą ir pavardę

Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.


Techninė analizė

Prekybos statistika realiu laiku

Ekonominis kalendorius

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2022 UAB All Media Digital