Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.

 

Lito devalvavimas

amd
amd
Rašyti privačią žinutę

25 žinutės
( +17 / -14 )

(patrumpinčiau motinystės atostogas).
Shitoj vietoj tikrai daug sutaupytum
nes dabar kur bepasisuksi, visos tik vaikus augina ir musu ekonomikos nekelia
Švyturys
Rašyti privačią žinutę

538 žinutės
( +425 / -310 )

Švyturys :
Sutinku, negali Bet čia jiems patarpininkauja importuotojai ir komerciniai bankai.
Kokiu būdu?

Kaip kokiu? Importuotojai paima iš pirkėjų litus, pakeičia juos komerciniame banke į EUR/USD ir perveda kiniečiams. Komerciniai bankai dalį tų EUR/USD gauna iš Lietuvos banko. Užsienio bankams litų tikrai nereikia. Siūlau nebesiplėsti šia tema.

nes dabar kur bepasisuksi, visos tik vaikus augina ir musu ekonomikos nekelia
Kelia, kelia, tik čia labai ilgalaikis kėlimas Kad būtų kas mums pensijas uždirba. Jei iki to laiko nepadarys pensijinio amžiaus nuo 120 metų
amd
amd
Rašyti privačią žinutę

25 žinutės
( +17 / -14 )

Kelia, kelia, tik čia labai ilgalaikis kėlimas Kad būtų kas mums pensijas uždirba. Jei iki to laiko nepadarys pensijinio amžiaus nuo 120 metų
va va, kaip nesenai vz.lt kazkox zmogenas sake, jog mes savo pensija patys uzsidirbinesim, nes sodrai bus bankrot... _o
giedriusc
Rašyti privačią žinutę

170 žinutės
( +45 / -33 )

Kaip kokiu? Importuotojai paima iš pirkėjų litus, pakeičia juos komerciniame banke į EUR/USD ir perveda kiniečiams. Komerciniai bankai dalį tų EUR/USD gauna iš Lietuvos banko. Užsienio bankams litų tikrai nereikia. Siūlau nebesiplėsti šia tema.
Nebandau įrodyti, kad litų reikia užsieniečiams daugiau nei kad už juos užsieniečiai perka lietuviškų prekių. Tik bandau pasakyti, kad užsienio prekybos deficitas nėra jokia problema, nes jis gali tęstis tik tol, kol lietuviai turi užsienio valiutos. Užsienio valiutos atsargom sumažėjus, neišvengiamai sumažės importas ir galiausiai jis bus toks, koks yra eksportas, nes kaip supranti užsienio valiutos nusipaišyti patys nemokame.

Kas liečia užsienio valiutos atsargas LB. Nežinau tikslios procedūros kada gali komerciniai bankai pasikeisti turimus litus į užsienio valiutą, gulinčią LB, bet tikrai žinau, kad norėdami gauti užsienio valiutos, komerciniai bankai privalo už ją duoti litų. Tai reiškia, kad pakeitus x litų, gulinčių komerciniam banke, į centriniame banke gulinčius eurus, litų kiekis ekonomikoje sumažės tuo pačiu x dydžiu. Litų žmonės nusipaišyti patys negali, todėl keisti į eurus galės tik tuos litus, kurių nereikia lietuviškoms prekėms pirkti. Vėl gi kaip matai procesas negali būti begalinis ir jis susireguliuoja savaime. Litų pas žmones sumažėjus, jie nustos pirkti Ipod'us, todėl sumažės importas, o kartu su juo ir eurų paklausa. Todėl nėra jokio reikalo dėl prekybos deficito nei jaudintis, nei bandyti jį kaip nors įtakoti.
Luinys777
Rašyti privačią žinutę

1107 žinutės
( +224 / -76 )

Kas liečia užsienio valiutos atsargas LB. Nežinau tikslios procedūros kada gali komerciniai bankai pasikeisti turimus litus į užsienio valiutą, gulinčią LB...
Visu pirma uzsienio valiuta neguli LB. Komerciniai bankai gali tik pasikeisti saskaitinius litus i popierinius litus, pries tai atitinkama suma saskaitiniu litu pervede i LB saskaita... Galimas ir atvirkstinis veiksmas - popieriniu litu keitimas i saskaitinius...
Jeigu nori išmokti plaukti, plauk (Mao)
MindaugasLT
Rašyti privačią žinutę

4 žinutės
( +6 / -1 )

Nebandau įrodyti, kad litų reikia užsieniečiams daugiau nei kad už juos užsieniečiai perka lietuviškų prekių. Tik bandau pasakyti, kad užsienio prekybos deficitas nėra jokia problema, nes jis gali tęstis tik tol, kol lietuviai turi užsienio valiutos. Užsienio valiutos atsargom sumažėjus, neišvengiamai sumažės importas ir galiausiai jis bus toks, koks yra eksportas, nes kaip supranti užsienio valiutos nusipaišyti patys nemokame.
Nebūdamas makroekonomikos guru, pabandžiau nupaišyti tokį tolesnį scenarijų:
jeigu tikrai importui tektų "neišvengiamai" sumažėti, kas tuomet nutiktų vidaus rinkoje? Mano supratimu, paklausa gerokai viršytų pasiūlą, o dėl to smagiai įsisuktų infliacija. Rezultatas: toliau krenta eksportas - spaudimas Litui tik dar labiau išauga. Ar nebūtų tokių įvykių pasekoje devalvacija neišvengiama?

Smagūs laikai, reikės man kažkaip nepatingėti makroekonomikos vadovėlio vėl atsiversti
Švyturys
Rašyti privačią žinutę

538 žinutės
( +425 / -310 )

Vėl gi kaip matai procesas negali būti begalinis ir jis susireguliuoja savaime. Litų pas žmones sumažėjus, jie nustos pirkti Ipod'us, todėl sumažės importas, o kartu su juo ir eurų paklausa. Todėl nėra jokio reikalo dėl prekybos deficito nei jaudintis, nei bandyti jį kaip nors įtakoti.
Tai kad eurai reikalingi ne tik už importą mokėti, bet ir paskolų grąžinimui. Ateis laikas grąžinti paskolą, o bankas ir sako - "eurų nebeturime, ką tik pervedėme visus kiek dar turėjome kiniečiams už paskutinę ipodų partiją, galite su savo litais daryti ką norite". Tada jau bus vėlu dėl deficito jaudintis, o dabar dar galima pasijaudinti ir padiskutuoti
Nelabai aš tikiu savaiminiu susireguliavimu. Per daug sudėtingi, per daug inertiški procesai čia veikia, ir yra visokių dirbtinių kliūčių susireguliavimui. Didžiausia kliūtis - fiksuotas valiutos kursas. Tas susireguliavimas gali būti nebent pavėluotas ir labai skausmingas. Skausmingas gal net iki paciento mirties.
Panašu kad aš jau tuoj sutiksiu su Baliuka, kad devalvavimas - tai mažesnė iš blogybių. Kuro kainos didžiąją dalį akcizas sudaro, kurio devalvacija nedidina. Ignaliną deja uždarome, o juk galėjome turėti elektros, kurios devalvacija nebrangina. Daugiau praktiškai visas būtiniausias prekes gaminamės patys. Gal kaip nors ir išgyventume.
ViR2
Rašyti privačią žinutę

289 žinutės
( +51 / -48 )

Siuo metu istikruju labai pasitarnautu tas jei sustipretu USD ir nusilptu EUR siek tiek pries likusias valiutas, tai paskatintu sioki toki eksporto sustiprejima i ne EU valstybes, o taip pat pabrangintu pastaruju produkcija musu atzvilgiu, tai velgi reikstu importo sumazejima.

Siaip noreciau atkreipti demesi visu blogio pranasu, jog taip pat reiketu nenuvertinti ir to fakto, jog nuo metu pradzios saskaitos balansas gerejo, o ne ritosi ir toliau su irklo zenklu. O ir taip, kaip jau sakiau devalvacijos DABAR tikrai NEBUS, kaip matom valdzia fiskaliniais budais bando sumazinti vidaus vartojima, kartu ir balansuoti biudzeta. Velgi, mano asmenine nuomone to rezultatus pamatysime tikriausiai tik 3ciajame ketvirtyje ir tada jau bus galima matyt kuria linkme krypstama - devalvacija arba valstybes planas suveike.

Ash linkechiau ir norechiau pastarojo...
www.tuka.lt Plastikines korteles, vokai, kintama spauda...
deivisss
deivisss
Rašyti privačią žinutę

2468 žinutės
( +223 / -121 )

ViR2, gal norėtum paprognozuoti, iš ko iki to išganingojo III ketvirčio valstybė skolinsis? Ar esi labai didelis optimistas ir tikiesi, jog biudžetas bus +- surenkamas?
Natural born loser.
ViR2
Rašyti privačią žinutę

289 žinutės
( +51 / -48 )

ne, priesingai, mano nuomone tikrai nesurinks, nebent mistiskai greitai atsigautu prekybos partneriai ir gelbetu eksporta, o sis savo ruoztu imones, kurias mokesciai uzsmaugs, o to nebus.

Tiesiog fiskalines priemones turi vadinamaji "laga" kol suveikia, o dar ir sezoniskumai... Tai matysis veiksmai vistiek tik 3/4.

O del skolinimosi tai kaip matem galima ir vidaus rinkoje, skolinosi 100mln, o siule virs 200mln. O beto, kaip zinia lesu pritrukstama metu gale, ne viduryj, tai dar vienas argumentas del 3/4
www.tuka.lt Plastikines korteles, vokai, kintama spauda...
giedriusc
Rašyti privačią žinutę

170 žinutės
( +45 / -33 )

Nebūdamas makroekonomikos guru, pabandžiau nupaišyti tokį tolesnį scenarijų:
jeigu tikrai importui tektų "neišvengiamai" sumažėti, kas tuomet nutiktų vidaus rinkoje? Mano supratimu, paklausa gerokai viršytų pasiūlą, o dėl to smagiai įsisuktų infliacija. Rezultatas: toliau krenta eksportas - spaudimas Litui tik dar labiau išauga. Ar nebūtų tokių įvykių pasekoje devalvacija neišvengiama?
Kaip gali paklausa viršyti pasiūlą, jei importo sumažėjimo priežastis yra pinigų pas žmones sumažėjimas? Sumažės pas žmones pinigų, dėl to sumažės paklausa ir dėl to sumažės importas. Sumaišei priežastį su pasekme.
giedriusc
Rašyti privačią žinutę

170 žinutės
( +45 / -33 )

Tai kad eurai reikalingi ne tik už importą mokėti, bet ir paskolų grąžinimui. Ateis laikas grąžinti paskolą, o bankas ir sako - "eurų nebeturime, ką tik pervedėme visus kiek dar turėjome kiniečiams už paskutinę ipodų partiją, galite su savo litais daryti ką norite". Tada jau bus vėlu dėl deficito jaudintis, o dabar dar galima pasijaudinti ir padiskutuoti
Paskolas žmonės paprastai sumoka pirmiausia, o tik paskui už likusius pinigus perka Ipod'us. Kai pas žmones sumažės pinigų, pirmiausia jie nustos pirkti Ipod'us, o ne mokėti už paskolas. Jei staiga dėl kokių nors priežasčių pas konkrečius žmones sumažėtų užsienio valiutos tiek, kad nebeužtektų pinigų paskolų mokėjimui, jie tiesiog nustotų mokėti už paskolas ir bankrutuotų. Lito devalvacija šitoj vietoj nepagelbėtų niekaip, priešingai, padarytų dar blogiau - sumažėtų užsienio investicijų dėl nepasitikėjimo šalimi, bankrutuotų kiti žmonės ir verslai, pasiskolinę eurais. Va euro devalvacija tiems žmonėms padėtų visų kitų žmonių, turinčių eurų arba paskolinusių eurais, sąskaita.

Nelabai aš tikiu savaiminiu susireguliavimu. Per daug sudėtingi, per daug inertiški procesai čia veikia, ir yra visokių dirbtinių kliūčių susireguliavimui. Didžiausia kliūtis - fiksuotas valiutos kursas. Tas susireguliavimas gali būti nebent pavėluotas ir labai skausmingas. Skausmingas gal net iki paciento mirties.
Panašu kad aš jau tuoj sutiksiu su Baliuka, kad devalvavimas - tai mažesnė iš blogybių. Kuro kainos didžiąją dalį akcizas sudaro, kurio devalvacija nedidina. Ignaliną deja uždarome, o juk galėjome turėti elektros, kurios devalvacija nebrangina. Daugiau praktiškai visas būtiniausias prekes gaminamės patys. Gal kaip nors ir išgyventume.
Kadangi ekonomikoje veikia per daug sudėtingi ir per daug inertiški procesai, aš netikiu centriniu planavimu. Beje fainas straipsnelis apie centrinio planavimo "sėkmes" iš bičiuko, kuris visą savo gyvenimą paskyrė šitoms problemoms beigi užsidirbo už tai Nobelį: http://www.reason.com/news/show/30115.html.
Belsebubas
Rašyti privačią žinutę

44 žinutės
( +139 / -24 )

ViR2, del einamosios saskaitos balanso drisciau nesutikti, nes pirmas siu metu pusmetis buvo blogiausias per paskutini desimtmeti. Realiai kiekviena ketvirti mes stimuliuojam prekybos partnerius po ~4mlrd lt. t.y. tiek skolinames tam, kad kitos salys vystytu savo eko ir keltu gyvenimo gerove.

Apskritai noreciau atkreipti komentatoriu demesi i viena niuanseli kurio niekas nenori pastebeti. Daugelis bruka USA, UK, GER ir kitu saliu pavyzdzius mokestinej politikoj kaip negincijama tiesa ir etalona kuri reiketu sekti, bet faktai rodo, kad mokesciu mazinimas ir eko stimuliavimas yra vykdomas deprecijuojant vietine valiuta pries pagrindiniu prekybos partneriu valiutas. Is pirmo zvilgsnio vokieciai, kuriu valiuta – euras – tik stiprejo kitu valiutu atzvilgiu, iskrenta is sio konteksta, bet tik dalinai. Kadangi visa ES yra grynasis eksportuotojas, vasaros EUR/USD lygis pradejo dusinti visa ES eko, todel kursai kazkiek susireguliavo ir eksportas atsigavo. Turbut jau visi girdejote, kaip Japonija pjauna isaugusi yena, todel tik laiko klausimas kada ji prades kristi – del pernelyg auksto kurso stos eksportas, ir visa eko prades buksuoti, todel ir salies valiuta kris, kas sukels eko atsigavima. Toks yra laisvo kurso principas – reaguoti i prekybos balanso pokycius. Litas siuo atveju gauna i vienus vartus, kadangi euras reaguoja i didziuju valstybiu – GER, FRA ir pan. – poreikius, o mes nesam pajegus bent kiek paveikti si kursa. Pasinagrinekit didziuju ES saliu ir tarkim Baltijos saliu prekybos partnerius ir bus akivaizdu, kad litas arba liko nepakites (kalbant apie euro valiutas), arba sustiprejo pries likusias valiutas, o tai vienareiksmiskai stabdo ekonomika.

Ka as visu pirma norejau pasakyti - jog salis gali rinktis ARBA mokesciu mazinima ir fiskalini stimuliavima, ARBA eko gaivinima monetarinemis priemonemis, kas reiskia valiutos kurso sumazinima, nesvarbu ar jis fiksuotas ar kintamas. Kubilius nusprende imtis idealistinio varianto ir visu pirma stabilizuoti salies finansus. Jei recesija nebus itin skaudi, turim visus sansus islipti is duobes su dabartiniu lito kursu ir su tvirtu pagrindu stabilesniam ateinanciam augimo etapui. Jei, kita vertus, krize uzsites, teks devalvuoti valiuta kad turetume bent teoriniu sansu atgaivinti eko ir prekybos balansa, bet devalvacijos atveju mokesciu pakelimas taip pat nesivengiamas, kadangi biudzetas, skaiciuojant skolos valiuta- eurais, tokiu atveju isaugtu. Apmaudu tik tai, kad nepaisant to koks geras butu Kubiliaus planas, buvo padaryta lemtinga klaida su seimo algu pakelimu. Musis del vadinamuju „hearts and minds“ buvo pralaimetas dar net nepradejus dirbti vyriausybei.
Mano galva del situacijos kalti esame visi, ir atsakyti uz ja turesime taip pat visi. Besaikis skolinimasis nusedo i NT ir pagrinde vartojamuju prekiu sektorius. Kaltas tiek verslas, kuris neskubejo investuoti i pridetines vertes kurima, tiek gyventojai, kuriem knietejo isreiksti nauja savo "statusa", o lietuvisku prekiu pirkimas to neleidzia, tiek ir valdzia, kuri niekaip nesugeba uzlopyti kiauro biudzeto maiso.

As pasilieku prie nuomones, kad atlyginimai pas mus iskraipyti, ir neisvengiamai ten juos sumazinti, taip pat sumazinti zirkles tarp vadovu bei specialistu ir eiliniu darbuotoju atlyginimu. Ir tiesa ta, kad paprasciausias budas tai pasiekti (maziausi socialiniai neramumai) butu devalvacija. Moraliskai ir politiskai tai yra lengviausias variantas. Ar yra mananciu kad valdzia rinksis sunkesni kelia??

O del svyturio ir giedriausc diskusijos apie rezervus, mano diletantiska nuomone mazdaug tokia: CB turi tarkim 1mlrd euru atsargom, ir isleidzia 3.5 mlrd lt fiksuotu kursu. pritrukus litu komerciniai bankai inesa dar euru ir gauna 3.5x tiek litu. Tokiu atveju litas visa laika yra 100% padengtas, bet tai galioja tik popierinam pinigam, o ne tiem kurie dalinio rezervo deka materializavosi is oro, todel man didelis klaustukas kaip siuo valiutu valdybos modelyje atrodo sie dirbtiniai pinigai. Giedriusc teisingai pastebejo, kad su sia valdyba LCB neturi lender of last resort galiu, plius neturi bazines normos nustatymo galiu, vienintelis svertas yra rezervai = monetarines politikos mes neturime. Ir sutinku, kad pasibaigus euram importo/eksporto balansas automatiskai pasitaisys, bet tuo metu jau bus velu, nes net ir dabar deficitus dengiame i skola, jei pakeisime valiutos kursa, kas gali buti neisviengiama, tiek salis, tiek jos gyventojai de facto jau bus defaulte, uzsienio bankai sudegins pinigelius, o mes ilgam liksime bananu respublika.. bet tokie pavirsutiniski modeliavimai visuomet pateiks radikalias baigtis, nes egzistuoja per daug kintamuju, kuriu negalime ivertinti.
baliuka
baliuka
Rašyti privačią žinutę

2655 žinutės
( +438 / -193 )

to Švyturys
Nesu visiškai tiktas, kad devalvacija yra mažiasnė blogybė, aš irgi dar turiu abejonių, bet kolkas dar niekas nebandė išspręsti ekonominių problemų be devalvacijos praktiškai, todėl labai sunku pasakyti kiek veiksmingos tos teorijos, kurios smerkia devalvaciją bet nesiūlo jokio konstruktyvaus sprendimo. Tiskliau sakant visi bandė išvengti monetarinės politikos pririšdami prie kaško savo valiutą, tik niekam to dar nepavyko padaryti, įskaitant ir JAV, kurie rišosi prie aukso .
This comment contains forward-looking statements. There can be no assurance that actual results will not differ materially due to various factors, many of which are beyond the control of baliuka.
giedriusc
Rašyti privačią žinutę

170 žinutės
( +45 / -33 )

Vienintelė problema Lietuvos, kaip beje ir bet kokios kitos šalies, ekonomikoje yra centro komiteto daromos nesąmonės. Nesigilinant į krizės priežastis, kurios šiaip yra tik dėl centro komiteto veiksmų, šiandien Lietuvoje yra vienintelė rimta grėsmė ekonomikai - biudžeto išlaidų didinimas mažėjant pajamoms. Jei centro komitetas mano, kad galima išleidinėti daugiau nei kad gauna, nepadės niekas - nei devalvacija, nei mokesčių didinimas, nei jokie kitokie žaidimai. Vienintelis protingas ir veiksmingas vaistas sumažėjus pajamoms yra išlaidų sumažinimas atitinkamai, ką beje visada ir daro visi kiti protingi žmonės ar organizacijos. Visa nelaimė, kad už tokias klaidas (sąmoningas nesąmones) bet kokie privatūs subjektai moka bankrotu, jų veiklą perima kiti, kurie tokių klaidų (nesąmonių) nedaro. Deja su valdiškom įstaigom yra lygiai atvirkščiai - jei dėl valdžios kvailų veiksmų atsitiko bėda, valdžia nusprendžia, kad norint ateityje išvengti panašių bėdų, tokių veiksmų, kurie tas bėdas ir sukėlė, reikia daryti dar daugiau.
sls
Rašyti privačią žinutę

55 žinutės
( +30 / -15 )

Vienintelė problema Lietuvos, kaip beje ir bet kokios kitos šalies, ekonomikoje yra centro komiteto daromos nesąmonės. Nesigilinant į krizės priežastis, kurios šiaip yra tik dėl centro komiteto veiksmų, šiandien Lietuvoje yra vienintelė rimta grėsmė ekonomikai - biudžeto išlaidų didinimas mažėjant pajamoms. Jei centro komitetas mano, kad galima išleidinėti daugiau nei kad gauna, nepadės niekas - nei devalvacija, nei mokesčių didinimas, nei jokie kitokie žaidimai. Vienintelis protingas ir veiksmingas vaistas sumažėjus pajamoms yra išlaidų sumažinimas atitinkamai, ką beje visada ir daro visi kiti protingi žmonės ar organizacijos. Visa nelaimė, kad už tokias klaidas (sąmoningas nesąmones) bet kokie privatūs subjektai moka bankrotu, jų veiklą perima kiti, kurie tokių klaidų (nesąmonių) nedaro. Deja su valdiškom įstaigom yra lygiai atvirkščiai - jei dėl valdžios kvailų veiksmų atsitiko bėda, valdžia nusprendžia, kad norint ateityje išvengti panašių bėdų, tokių veiksmų, kurie tas bėdas ir sukėlė, reikia daryti dar daugiau.
Neteisiniu vyriausybes, bet tavo mastymas man mazu maziausiai keistas, negi tikrai manai, kad dabartine pasauline finansu krize sukele vyriausybe? Ir kad LRV kazka darant kitaip, krize butu buvusi Rusijoje, JAV, Anglijoje, bet Lietuva kazkaip magiskai butu aplenkusi? Skamba beveik kaip "Krize musu nepalies" (c) Vagnorius.
giedriusc
Rašyti privačią žinutę

170 žinutės
( +45 / -33 )

Neteisiniu vyriausybes, bet tavo mastymas man mazu maziausiai keistas, negi tikrai manai, kad dabartine pasauline finansu krize sukele vyriausybe? Ir kad LRV kazka darant kitaip, krize butu buvusi Rusijoje, JAV, Anglijoje, bet Lietuva kazkaip magiskai butu aplenkusi? Skamba beveik kaip "Krize musu nepalies" (c) Vagnorius.
Dabartinę krizę sukėlė fractional reserve bankininkystės sistema ir valdžių kišimasis į ekonomiką. Kažkada jau buvau įdėjęs linką į puikų straipsnelį šia tema, galiu jį pakartoti ir įdėti dar kelis:

http://mises.org/tradcycl/econdepr.asp - apie ekonomines krizes in general
http://www.nothirdsolution.com/2008/12/24/malinvestment-a-primer/ - trumpai apie malinvestment ir kas iš to išeina
http://mises.org/story/3251 - dabartinė finansų krizė step by step
http://mises.org/story/3279 - kas darosi didinant pinigų kiekį

Jei kam bus įdomu, galėsiu duoti linkų ir į rimtesnes knygas.
Švyturys
Rašyti privačią žinutę

538 žinutės
( +425 / -310 )

Pagarba, Belsebubai, gerai surašei. Sudėjus nosines raides, praktiškai iš karto į spaudą galima dėti kaip gatavą straipsnį

O del svyturio ir giedriausc diskusijos apie rezervus, mano diletantiska nuomone mazdaug tokia: CB turi tarkim 1mlrd euru atsargom, ir isleidzia 3.5 mlrd lt fiksuotu kursu. pritrukus litu komerciniai bankai inesa dar euru ir gauna 3.5x tiek litu. Tokiu atveju litas visa laika yra 100% padengtas, bet tai galioja tik popierinam pinigam, o ne tiem kurie dalinio rezervo deka materializavosi is oro, todel man didelis klaustukas kaip siuo valiutu valdybos modelyje atrodo sie dirbtiniai pinigai.
Čia ir aš norėčiau pasitikslinti. Geriausia - paprastu pavyzdžiu. Tarkime, Petraitis paima iš skandinaviško banko 20000 EUR paskolą 5 metams ir nusiperka už ją vokišką mašiną. Juk tie pinigai jokiuose mūsų rezervuose nenusėda - ateina iš skandinavų, ir perėję per kelias rankas atitenka vokiečiams. Bet per ateinančius 5 metus mūsų rezervai tolygiai mažės tais 20000 EUR (+palūkanos), kuriuos Petraitis turi atiduoti skandinaviškam bankui, su sąlyga kad visi kiti dydžiai išlieka nepasikeitę.
Pataisykite, jei kur nors klystu. Neturiu ekonominio išsilavinimo, tai galiu kažką pripainioti. Bet jei iš esmės šiame pavyzdyje aš neklystu, tai matosi, kad rezervus galima pravalgyti, ir dar likti skolingiems.
Tokiu atveju, norint skolą atiduoti, vienaip ar kitaip reikia uždirbti valiutą, t.y. turėti teigiamą balansą.
Visas gražumas tame, kad kol neatskrido marsiečiai, visos žemės mastu prekybos balansas yra 0. Lošimų teorijoje tai vadinama "zero sum game". Tai reiškia, kad jei vienos šalys išlošia, kitos neišvengiamai turi pralošti. Daugiau šansų išlošti turi tos valstybės, kurių valiutos kursas nėra taip nenatūraliai išpūstas ir dirbtinai palaikomas, kaip mūsų. Aišku, visada yra ir daugiau faktorių, ir aš džiaugiuosi kad nesu valdžioje ir neturiu priiminėti hamletiškų sprendimų...
giedriusc
Rašyti privačią žinutę

170 žinutės
( +45 / -33 )

Čia ir aš norėčiau pasitikslinti. Geriausia - paprastu pavyzdžiu. Tarkime, Petraitis paima iš skandinaviško banko 20000 EUR paskolą 5 metams ir nusiperka už ją vokišką mašiną. Juk tie pinigai jokiuose mūsų rezervuose nenusėda - ateina iš skandinavų, ir perėję per kelias rankas atitenka vokiečiams. Bet per ateinančius 5 metus mūsų rezervai tolygiai mažės tais 20000 EUR (+palūkanos), kuriuos Petraitis turi atiduoti skandinaviškam bankui, su sąlyga kad visi kiti dydžiai išlieka nepasikeitę.
Nežinau ką vadini mūsų rezervais. Jei LB rezervus - tai jie dėl tavo aprašytos tranzakcijos nemažės. Jei paprastų žmogelių rezervus - tai jie gali mažėti arba ne, priklausomai nuo importo/eksporto santykio. Jei jie kažkuriuo laiko momentu ir mažėja, kaip ir rašiau, jokios bėdos, nes jiems sumažėjus iki kažkokios kritinės ribos, žmogeliai kurį laiką paprasčiausiai nebepirks vokiškų mašinų, nes neturės tam eurų spintelėj arba/ir neturės pakankamo cashflow, kurio banko manymu pakaktų kad tą automobilį sulizinguoti. Kadangi vokiškų mašinų nebepirks (pirks mažiau), importas sumažės bent jau iki tiek, koks yra eksportas.

Šiaip tau galvą dar susuka tai, kas pas mus litai, o Europoj - eurai. Iš principo gali galvoti, kad pas mus eurai taip pat, nes de facto taip ir yra. Aišku lito ir euro kursą pakeisti politikai labai laisvai gali, bet čia jau su ekonomika nieko bendra - tiesiog politika.
indenas
Rašyti privačią žinutę

1593 žinutės
( +525 / -239 )

Ka as visu pirma norejau pasakyti - jog salis gali rinktis ARBA mokesciu mazinima ir fiskalini stimuliavima, ARBA eko gaivinima monetarinemis priemonemis, kas reiskia valiutos kurso sumazinima, nesvarbu ar jis fiksuotas ar kintamas.
Normalios šalys turi abu finansinius ekonomikos paveikimo svertus: IR monetarinį, IR fiskalinį.
Mes (Lietuva) monetarinį svertą praradome dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
1) Buvo 1990-1993 m. hiperinfliacija, 1995-1997 m. bankų krizė ir lietuvių "elitinės galvos" (didžioji dalis tų pačių valdo ir dabar) nusprendė:
"Nieko mes tuose "kapitalistiniuose" finansuose nesuprantame, be to, esame sovietmečiu genetiškai perprogramuoti piktnaudžiauti, vogti ir sukčiauti, todėl bus geriau kad lito kursas bus fiksuotas, nes kitaip laukia hiperinfliacija, bankų bei visos valstybės bankrotas". Kadangi Vakarams toks jų apdovanojimas lietuvių gerovės sąskaita buvo priimtinas - jie mielai sutiko;
2) Valstietiškas pačios tautos mentalitetas: "Va prie Smetonos litas tai buvo tvirtas pinigas! Už šimtą litų galėjai gerą karvę nusipirkti ir dar likdavo".

Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.


Techninė analizė

Prekybos statistika realiu laiku

Ekonominis kalendorius

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2021 UAB All Media Digital