|
|
Parašė: 2009-01-01 20:38:51
Nuo rytojaus, mielieji, visi keliaujame į Pirosmanio parodą, be
kalbų
http://www.ldm.lt/VPG/Pirosmani_i_p.htm
|
|
Parašė: 2009-01-02 16:03:56
Kiprai:
Nesupratau jūsų imperatyvo. Jūs čia rimtai ar su ironija?
|
|
Parašė: 2009-01-02 22:06:11
O argi primityvizmas idomus ? Man tai asmeniskai neidomus!
|
|
Parašė: 2009-01-15 14:04:00
Gal kam idomu paskaityti apie Leono Katino kuryba
(1907-1984)?
...."Brandžiausius parodoje eksponuojamus abstrakčios tapybos
darbus L.Katinas sukūrė 8 dešimtmečio pradžioje, baigęs dėstytojo
darbą tuometiniame Dailės institute. Minėtoje mokslo įstaigoje
pasilikę dirbti dailininko bendraamžiai kolegos savotiškai
užsikonservavo. Jie toliau plėtojo ir akademine doktrina bandė
paversti kiek anachroniškus tautinio ekspresionizmo principus. Tuo
tarpu su sovietine įstaiga ryšius nutraukęs L.Katinas gavo kūrybinę
laisvę ir pradėjo kurti abstrakcijas. "
http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=204
|
|
Parašė: 2009-01-15 14:05:41
Dar truputis apie Leono Katino gyvenima:
Keli darbai is geriausio periodo:
http://www.paintings.lt/lt/parodos/exhibition-preview_123.html
http://www.barotigalerija.lt/lt/Dailininkai/Leonas%20Katinas
http://www.ldm.lt/RRM/Armoska_virt.htm
Tapytojo Leono Katinas atėjimas į meno pasaulį – pats vėlyviausias.
Tiesa, 1932 m. Rudaminoje suruošta pirmoji kūrybos ir surinktų
liaudies meno dirbinių paroda, porą metų studijuota Kauno meno
mokykloje. Paskui – aktorius, karininkas ir tik vėliau – Vilniaus
dailės instituto Tapybos fakulteto A. Gudaičio studentas, docentas
Dailės institute. Dirbantis daug ir greitai, tačiau skaudžiai
paliestas tarybinės ideologijos, vienišas šeimoje, konfrontuojantis
su sūnumi Linu, negalinčiu taikstytis su „fabrikų kaminais“ jo
peizažuose. Kaimynystėje gyvenusio Stasio Jusionio parengtas
aplankas „Leonas Katinas“ (V., 1973) – bene vienintelis rimtas
bandymas pažvelgti į dailininko kelią, jo darbų sisteminimas.
Ryškėja stilistinis dailininko darbų vyksmas, portretinę tapybą
keičia peizažai. Potėpių ir spalvų harmonija, Augustino Savicko
pavadinta „nuostabiu kolorizmu“, alsuoja „Vilkijos piliakalnis“,
„Dusmenys“, Ravelio „Bolero“ ritmu linguoja medžiai „Nidoje“.
Vangoghiško geltonio sodrumu skleidžiasi „Niūronių, J. Biliūno
tėviškės vaizdai“, ekspresijos kupina drobė „Natiurmortas (
Improvizacija)“, monumentalusis „Beržoras“... Vitališkos pastangos,
traukant akademistinės tapybos šleifą, juntamos „Natiurmorte
raudoname fone“, „Natiurmorte su laukinėm gėlėm“, „Natiurmorte su
lėlėmis“. Pastarasis, eksponuotas Paryžiuje, vertė suklusti Maskvos
„tvarkos saugotojus“, skleidė laisvos tapybos idėjas. Kaip
neprisiminsi A. Galdiko prieškaryje sukurtos natiurmortų su
žaislais serijos, dabar saugomos M. K. Čiurlionio muziejuje? Polis
Cezanne‘as, Andre Derainas, Georges Rouault nuolat sugrįždavo prie
Arlekino temos. Artistiško gyvenimo ženklai, lydėję impresionizmo,
ekspresionizmo, fovizmo sekėjus, buvo artimi ir L. Katinui.
„Prisimenu tėvą keliaujantį po Aukštaitijos lygumas ir
stoviniuojantį vos ne prie kiekvieno medžio. Aš žingsniuoju su juo,
tempiu molbertą, o žmonės smalsiai žiūri į du keistuolius“15, –
pasakoja vaikystės įspūdžius sūnus Linas. Tapytojas daug laiko
praleidžia prie savo paveikslų, surūko gal šimtą cigarečių per
dieną. Pas Katiną dažnai užeina jo bičiuliai – „Naujosios Romuvos“
redaktorius Juozas Keliuotis, poetas Antanas Miškinis. Abu
aukštaičiai, dideli eruditai. Užsukdavęs ir A. Savickas. Varto jie
kartą kažkokią brošiūrą, garsiai cituoja ištraukas ir leipsta
juokais. O ta brošiūra vadinasi „Modernizm – smiertj
iskusstva“...
L. Katinas važiuodavo į Maskvą pamatyti užsienio meno parodų, kurių
net ir stagnacijos metais netrūkdavę. „Berods 1957 m. ten buvo
atvežtos lenkų modernaus meno ekspozicijos. Eidavome žiūrėti
kasdien. Tėvą jau darbuotojos pažindavo, sveikindavosi. Aplinkui
girdėti replikos, „kam tas modernizmas, Rusijai gana Repino“. Nuo
ryto buvojame parodoje, o vakare drožiame į teatrą. Visus
naujausius repertuarus matydavome. Tėvas mėgo ir Obrazcovo lėlių
teatrą. Nuvykę į Maskvos Puškino muziejų, buvome įleisti į uždarą
salę su Van Gogho, Cezanne‘o paveikslais“16, – pasakoja tapytojo
sūnus. Apie 1965–1970 metus Leono Katino kūryboje juntamas lūžis.
Atsisakęs realistiškumo, ėmė komponuoti struktūriškas drobes, dėl
komisijų ir cenzūros trumparegiškumo nebepatenkančias į parodas.
Visa savo esybe juto Prahos „pavasario“ atšilimą. Nuo ryto ligi
vakaro gaudydamas informaciją iš radijo imtuvo, sūnui sakydavo:
„Kažkas iš to bus, – o kiek patylėjęs, – tu kažko sulauksi. – O ko
gi aš sulauksiu? – klausdavau tėvo. – Nepriklausomybės, –
atsakydavo šis“17.
Buvo linksmas, kompanijų žmogus, tik dažnai nuo savo kalbų
kentėdavo, prisišnekėdavo susirinkimuose, dailininkų
suvažiavimuose. Studentų mylimas, puikiai išmanąs savo dalyką, nors
dėstė tapybą tekstilininkams, o ne tapytojams. Šimtmečio proga
turėjusi įvykti retrospektyvinė dailininko paroda taip ir neįvyko.
Dėl Rotušės kadrų rokiruotės. Tikėkimės, ji tikrai įvyks, leis iš
naujo pažinti tuos, gimusius prieš šimtmetį, ir kitus, brangintinus
mūsų dailei. Kad kuklus B. Pundziaus muziejus Pievėnuose nebus toks
vienišas dailės klasikų atminimo istorijoje, šimtmečio jubiliatų
parodos nesibarstys po Vilnių, o susitelks po vienais skliautais.
Ir nebereiks laukti kelerių metų, kaip tai teko S. Ušinskui, seniai
parašytų solidžių katalogų.
|
|
Parašė: 2009-01-18 17:31:17
Ar cia dar liko gyvu ..... auuu.... kur pradingo visi
?
|
|
Parašė: 2009-01-19 22:05:10
Man atrodo šitams turtui yra didelės likvidumo problemos.
Jeigu nori turėti pragyvenimui, turi daug ir sunkiai dirbti. Jeigu nori praturtėti - turi imtis ko kito.
|
|
Parašė: 2009-01-20 20:05:38
O investavus į nekilnojamą turtą ar akcijas kartais likvidumo
problema irgi nėra aktuali, ypač šiais laikais? ozingoff
|
|
Parašė: 2009-01-20 21:07:31
.... jooo likvidumo problema tikrai yra...nes meno rinkoje nera
tokiu dideliu nuosmukiu ir pakilimu, kaip NT ar fondu rinkose. Meno
rinkos neitakoja prasidejas karas Irake ar dolerio kurso kritimas
arba naftos barelio kainos augimas. Tai labai stabili investicija
nuolat kylanti i virsu. Letai, bet stabiliai. Nors tas letumas
priklausonuo ekonomines situacijos ir investuotoju kiekio. Kuo ju
daugiau tuo didesnis meno rinkos likvidumas.
Taciau jei geras meno kurinys del jo gali suusidaryti eile norinciu
ir konkuruojanciu tarpusavyje, todel kad tai vienetinis kurinys.
Tai ne namas prie ezero, jei ne prie vieno, tai prie kito ezero
galima nusipirkti turek tik pinigu.
|
|
Parašė: 2009-01-20 21:18:25
dar galiu pridurti, kad Lietuvoje meno rinka labai silpna ir trapi,
kudikystes stadijoje, nes profsionaliu investuotoju labai
mazai.
Tarkim vienas rimtas investuotojas galetu apversti aukstyn kojom
vis Lietuvos meno rinka.... pvz imestu 50 mln litu ir kainos
sukiltu 3 abar 4 kartus.
palyginimui NT rinkoje 50 mln. gali Rokiskyje investuoti tada gal
ten ir atsitiktu kas nors su NT kainomis, o Vilniuje net
nesumirksetu niekas nuo tokios sumos.
Bet manau kada nors atsiras rimtu investuotoju, na gal ne 50mln bet
kokius 1-2 imes keli zmones arba korparotyviniai investuotojai.
Tuomet isloses bus tas kas pirmas zemesnemis kainomis tures to
meno, kuris labiausei vertinamas jau dabar, na kas zinoma kas
supranta ka reikia pirti.
|
|
Parašė: 2009-01-20 21:27:46
magnat:
manau geras pvzdys yra Swedbankas Latvijoje, manau sitos istaigos
pristatineti nereikia? Jie turi diferencijuota tapybos darbu
portfeli, tai reiskia, nuo modernizmo klasikos iki siolaikiniu ir
jaunu menininku darbu.
Mākslas kolekcija (Tapybos kolekcija)
spauskite ant meklet ir galima pamatyti kiekviname
pastato aukste esancius paveikslus. Pradedant nuo -2 auksto.
http://www.swedbank.lv/docs/hce_galerija.php
Geros ekskursijos
|
|
Parašė: 2009-01-20 21:30:18
P.S. tiesa.... LV Swedbankas yra 25 aukstu todel
nepasiklyskite.... xa xa....
|
|
Parašė: 2009-01-21 09:10:17
2snobas
ir dar 2 pozeminiai
idomu ar darbu savininkas Swedbankas
pas mus irgi yra analogiskas pastatelis, tik 4 aukstu - buvusi
Lietuvos energija, dabar skandalingas LEO LT, tik darbu
savininkasar tai muziejus ar dailes fondas - trumpiau ekspozicija
nuomojama
|
|
Parašė: 2009-01-21 09:18:05
Ačiū Snobui už nuorodą, malonu po rytinės kavos pasižvalgyti po
latvių ekspoziciją. Tenka pripažinti, kad kūriniai labai daug davė
šaltam ir minimalistiniam ofisų interjerui, be meno tikrai būtų
nyku.
Deja, iki rimtos meno kolekcijos tai nelabai traukia, matomai
tikslas buvo interjero dekoravimas, parenkant geriausiai toms
erdvėms pagal stilių ir koloritą tinkančius darbus, meną derinant
prie asketiškų minimalistinių baldų bei kitų interjero detalių.
Įsigyta gana daug atspaudų, fotografijų, nedidelio formato darbų
neaukštomis kainomis, gal kai kas ir specialiai buvo užsakyta.
Aiškiai matomas interjero dizainerio skonis ir estetinis suvokimas,
gana vienodas per visus aukštus ir kolekciją darantis kiek
nuobodžią. Tačiau tai neabejotinai puikus architektūros ir meno
sintezes pavyzdys, palyginti nedideliais pinigais kuriantis solidų
kompanijos įvaizdį. Kaip rimtos investicijos, siekiant gauti pelną
ateityje, nevertinčiau, bet įdėti pinigai bet kuriuo atveju greitai
padvigubės.
|
|
Parašė: 2009-01-21 10:06:31
ar zino Gurmanas kiek kainuoja Janio Tidemanio
darbai?
Arba Rūdolfs Pinnis darbai?
Abu tapytojai jau mire.
Manau Gurmanas maloniai nustebtu suzinojas tu autoriu darbu
kainas.
Beje tie darbai yra 24 aukste, tai irgi kai ka reiskia.
Greiciausei ten posedziauja banko valdyba!
|
|
Parašė: 2009-01-21 10:17:30
2 pempe, deja ta Swedbanko skyrelis tik latviu kalba, nors svetaine
turi ir angliska versija. Gali buti, kad dalis ekspozicijos
nuomojama ir keiciama laikas nuo laiko, o gal ir visi darbai banko
nuosavybe.
Reikia, kad kas nors paskaiytu Latviskai
|
|
Parašė: 2009-01-21 10:37:53
dekui
|
|
Parašė: 2009-01-21 10:45:23
magnat... Gesso cia apie Leona Katina ismete
informajisos.
Turiu pasakyti, kad tai labai geidziamas, investicinis ir labai
likvidus autorius. Ypac jo 7-8 desimtmecio darbai.
|
|
Parašė: 2009-01-21 15:26:19
Snobui
Žinau kainas. Rūdolfs Pinnis 3 Meno rinkos aukcione buvo siūlomas
už 26000 LTL (“Pavasaris“, 1975, al.,dr., 120x81 cm), deja pirkėjų
nesudomino; Janio Ferdinando Tidemanio darbai 2008 metais
aukcionuose parduoti už sumas nuo 18000 USD iki 33000 USD. Tačiau
darbo kaina nėra tikrasis vertės matas, kiekvienas vertinimas
subjektyvus ir kainos ne viską pasako, tuo labiau - kuriame aukšte
darbai pakabinti.
Bet menas gali reikšmingai padidinti parduodamo ar nuomojamo NT
kainas. Prieš 20 metų pažinojau verslininką iš Amsterdamo, kuris
restauruodavo pastatus Prancūzijoje ir per visus aukštus
dekoruodavo jų interjerus meno kūriniais, ir, parduodamas patalpas
kartu su kolekcijom, įgydavo didelį pranašumą prieš konkurentus.
Uždirbdavo ženkliai - iš NT ir iš meno. Akivaizdi meno galia.
Beje, laikotarpis tikrai palankus norintiems pirkti.
|
|
Parašė: 2009-01-21 15:56:18
Gurmanas .... as suprantu, kad paciam didesne verte yra tavo pacio
vaikysteje piesti piesiniai, nei 30.000 usd paveikslai, jei jau
apie vertes kalbame.
Apie vertes geriau nekalbekime, nes cia tema filosofine. O kad
darbai ikainuoti tukstanciais USD ir perkami uz tokias sumas, tai
ir yra tikra kaina ir verte!
Banko valdytojas nesedi turbut 3 aukste ) tai ir paveikslu niekas
ten nepakabino uz 20.000 USD. ir zimiu autoriu. Na bet tai ne
esme.
Esme tame, kad bankas investavo i siolaikinio meno kurinius, kuriu
ten daugumoje yra.
Susizinojau, kad ten yra Swedbanko nuosavybe, visa kolekcija. Pries
metus bankas isleido albuma tos kolekcijos!
|