Mr.Gintas

Denisai, išdėstyk savo samprotavimus, kodėl, jeigu devalvacijos tikimybė yra lygi 0, vakar dienos metų trukmės VILIBOR 7,04% o EURIBOR 4,65%. Skirtumas 2.39 %. Ar nemanai, kad tai truputi per daug, valiutų keitimo kaštams.
Dėkui už nuorodą į straipsnį.

Kas patirs didesne inliacija,nepastovuma, sukretimus didesnius per ateinancius menesius? Lietuva ar ES salys?
Zinoma lietuva! Kur didesne rizika investuoti ES ar LT? Zinoma LT!
Rizka = pelnas. Daugiau pasimsi rizikos daugiau gausi palukanu.
Samprotaujant galima sakyti kad skirtumas 2.39% rodo kiek pas mus rizikingiau nei ES.

Kalbant kitaip LB sedi ant dvieju maisu pinigu, jiems ju nuvertinti tikrai nereikia, vat kai ju pritruks tada gal ir devalvuosim.

Ledine

na negalima sakyti, kad sis teiginys "visiskai neteisingas" - Juk Svedijoje, Suomijoje, Meksikoje (ir Argentinai Meksikos krizes metais), Rusijoje - pinigu rinkos palukanos per trumpa laikotarpi kilo simtais ne tiesiogiai del infliacijos - pastaroji kai kur atejo jau po fakto.
"currency risk premium" - paziurekit google koki working paper'i, kaip skaiciuojamas rizikos priedas. O be Fisher'io dar turim ir palukanu normu pariteta (interest rate parity) - ja remiasi fx forward nustatymas.
Be to, pats Fisher'io efektas - Jusu pavyzdziu - yra vietinis. Dar turim
International Fisher effect - > http://www.investopedia.com/terms/i/ife.asp

Be infliacijos i palukanu spread'a dar isiskaiciuoja ir kitos rizikos - country risk premium'as itraukia ir default'o tikimybe, ir ne rinkos priemoniu taikymo...Nominalias palukanas dar keicia ir likvidumo situacija tarpbankineje rinkoje.
Taigi nera tos nominalios palukanos tik r + infliacija ir net ne r + infliacija + P(devalvacijos).

Fiserio efektui priskiriama ir busimos infliacijos perspektyvos.
O kad VILIBOR tarkim 1% didesnis nei EUROBOR vien delto kad mes lietuva pilnai sutinku - cia lietuva cia lietus lija.
Bet vistiek jeigu jus taip norite prideti devalvacijos tikimybe prie palukanu normu skaiciavimo, tai pridekit tik ne 1% o 0,0001%...

Is tikruju apsirinku sakydamas devalvacijos tikimybe = 0, ji turi tureti skaiciu, nes pvz. kad rytoj bus atominis karas irgi yra tikimybe ne 0.

Denisas

Kas patirs didesne inliacija,nepastovuma, sukretimus didesnius per ateinancius menesius? Lietuva ar ES salys?
Zinoma lietuva! Kur didesne rizika investuoti ES ar LT? Zinoma LT!
Rizka = pelnas. Daugiau pasimsi rizikos daugiau gausi palukanu.
Samprotaujant galima sakyti kad skirtumas 2.39% rodo kiek pas mus rizikingiau nei ES.

Kalbant kitaip LB sedi ant dvieju maisu pinigu, jiems ju nuvertinti tikrai nereikia, vat kai ju pritruks tada gal ir devalvuosim.

Įdomu kodėl ta rizika didesnė, juk Lietuva ES valstybė.
Tai kur rizika tada jeigu ne monetarinėj politikoj?
Esant plaukiojančiam lito kursui, jo kursas atspindėtų ekonominę Lietuvos padėtį. Dabar gi jis nieko neatspindi.

Denisas

Mr.Gintas :
Denisai, išdėstyk savo samprotavimus, kodėl, jeigu devalvacijos tikimybė yra lygi 0, vakar dienos metų trukmės VILIBOR 7,04% o EURIBOR 4,65%. Skirtumas 2.39 %. Ar nemanai, kad tai truputi per daug, valiutų keitimo kaštams.
Dėkui už nuorodą į straipsnį.

Kas patirs didesne inliacija,nepastovuma, sukretimus didesnius per ateinancius menesius? Lietuva ar ES salys?
Zinoma lietuva! Kur didesne rizika investuoti ES ar LT? Zinoma LT!
Rizka = pelnas. Daugiau pasimsi rizikos daugiau gausi palukanu.
Samprotaujant galima sakyti kad skirtumas 2.39% rodo kiek pas mus rizikingiau nei ES.

Kalbant kitaip LB sedi ant dvieju maisu pinigu, jiems ju nuvertinti tikrai nereikia, vat kai ju pritruks tada gal ir devalvuosim.

Cashas

Įdomu kodėl ta rizika didesnė, juk Lietuva ES valstybė.
Tai kur rizika tada jeigu ne monetarinėj politikoj?
Esant plaukiojančiam lito kursui, jo kursas atspindėtų ekonominę Lietuvos padėtį. Dabar gi jis nieko neatspindi.

Bet mes neturim euro ir monetarine politika vykto LB o ne ECB. Va cia ta rizika. Po euro bus EUROBOR ir nereikes skaiciuoti VILIBOR skirtumu.

matosi Denisas gina magistrini darba tai sio to ismoko Tusciai mokyklos suolo netrina

Del sito tai faktas kad pirmi turetu eit latviai, tai kol pas juos ramu, galim ramiai ir cia sedet..

Mr.Gintas

Kai fiksuoti valiutų kursai, neturi jokios reikšmės šių šalių infliacijų skirtumai.
Lietuvoje duona, pienas ir t.t. brangsta tiek litais tiek eurais vienodai, iki tol kol kursas fiksuotas.
O tavo minėtas faktorius RIZIKA tai ir yra palūkanų skirtumas, bet ne lito naudai. Jeigu devalvacijos tikimybė būtų nulinė, tai visi sveikai protaujantys rinkos dalyviai imtu paskolas tik eurais ir juos konvertuotu į litus fiksuotu kursu. Tad litų paskolos būtų mažai kam reikalingos, o pagal pasiūlos/paklausos dėsnius litų palūkanos tiesiog sumažėtų. Kadangi viskas vyksta priešingai, tai ir įrodo, kad rinkos dalyviai devalvacijos tikimybę nelaiko nuline.

taip tavo biznis iseina uzdirbtum visus 2%, ir situose 2% kakuri rizikos dalis butu devalvacija. Bet tikrai ne visa, o daugiausiai skaicius po kablelio kazkur toli.
Tik ar tave tenkina 2%?

Tai ne mano "biznis", taip elgiasi rinkos dalyviai.
Ir dar dėl 2%. Jeigu imsi ši dydi kaip absoliutų dydį, aišku jis nėra didelis, bet jei pažiurėsi į jį kaip santykinį dydį(2.39%/ 4.65% = apie 51%), tai ne toks ir mažas jis tau turėtų pasirodyti.
P.S. Asmenškai aš manau kad, devalvacijos galimybe lygi dydžiui, artimam nuliui trumpuoju periodu,apie metus. Vėliau bus matyti.

Vasario mėn.žurnalas ISTORIJOS spausdina straipsnius apie bankus ir pinigus- Bankai gimė šventyklose.Reinoldijus Šarkinas nemėgstu spėlioti.Tarpukario lietuva,valdžios,bankai,pinigai.Kaip pavogti porą milijonų.

Slovėnijoje infliacija 6,1 prc. Jugai eilinį kartą gražiai suvaidino ir spėjo į euro traukinį. O dabar, žinoma, pašvilpk.

Ar bent zinote kaip ta infliacija skaiciuojama?
Lietuvoje dazniausia perkami maisto produktai per metus pabrango 20-30-40%, benzinas 13%, tiesa vieninteles bulves atpigo 14%. Sie duomenys paimti is stat.gov.lt.

Klausimas.
Kiek pakilo atlyginimai?

Paziurekit, lietuviskas:
http://www.youtube.com/user/justis90?feature=mhum