Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume.
Prisijungti.
|
|
Parašė: 2007-03-31 19:30:36
Ačiū, siaipzvejys, už išsamius atsakymus ir pasidalijimą
patirtimi.
Gal galėtume eiti toliau prie sekančio punkto - debitorių vėlavimo
mokėti?
Take it easy
|
|
Parašė: 2007-04-01 08:43:30
Dėl faktoringų ir jų panaudojimų kaip finansinio instrumento
vystyti verslui galiu padaryti konsultaciją (pasidalinti sukaupta
patirtimi). Nes po paskutinio uždaro klausimų-atsakymų susitikimo
su spekulianto lankytojais susidarė įspūdis, kad šis pinigų
šaltinis dar nelabai suvokiamas.
Jei būtų norinčių prašau apsitarti su Valdu (valdyba) vietą, laiką
ir Valdas parinks tai vietai optimalų žmonių skaičių.
Šis mokymas bus tikrai nemokamas. Kuo daugiau Lietuvoj didelės
gebos žmonių, tuo lengviau verslui.
Ir tikrai tai nėra Balandžio pirmosios pokštas.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-04-01 09:22:57
Spekuliantu demesiui:
+370 646 26728 darbo dienomis ir darbo laiku.
Galima kreiptis ir mailu: [email protected] subj.:
Valdui - Faktoringas.
2007 04 02 07:59 uzregistruoti 5 norintys,
2007 04 02 11:14 + 4 norintys,
2007 04 02 13:56 + 1 norintis.
|
|
Parašė: 2007-04-03 05:54:40
2007 04 03 07:51 + 2 norintys
2007 04 03 08:12 + 1 norintis (Klaipeda)
|
|
Parašė: 2007-04-06 18:48:52
Gal galėtume eiti toliau prie sekančio punkto - debitorių vėlavimo
mokėti?
Pagrindiniai yra du vėluotojai: valstybė ir pirkėjai. Nei vieni,
nei antri neskuba mokėti laiku.
Kaip pasiekti, kad PVM sukauptas atskaitoje būtų grynais įmonės
sąskaitoje:
- paprašyti, kad VMI grąžintu (daugelis buhalteriu gulasi kryžiumi
prieš šį veiksmą), bet jei buhalterija nepanikuotu, tai pinigėliai
pasiekia per 30 dienų nuo pateikto prašymo. Jei galvoji ar grąžins,
tai VMI visada konsultuoja grąžinimo klausimais.
- eksportuojant, atskirti eksportą (per naują UAB) nuo pagrindinės
veiklos, tada visas eksporto PVM grįš be didelių rūpesčių.
- surasti prekę, kuri parsiduoda ore. Pvz. cementas iš latvijos.
Importuoji su nuliu pardavei su PVM. Gavai pinigėlius pilna
apimtimi. Galima paieškoti produkto, kurį atvežus gai greitai
išgryninti ir taip paimti PVM atgal.
- gali įkeisti grąžintiną PVM'ą SEB bankui ir atgavus iš valstybės
atiduoti kreditą bankui. SEB finansuoja iki 90 procentų grąžintino
PVM.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-04-06 19:41:42
- eksportuojant, atskirti eksportą (per naują UAB) nuo pagrindinės
veiklos, tada visas eksporto PVM grįš be didelių
rūpesčių.
Pagarba to siaipzvejys uz originalias mintis.
Atsiprasau, bet kazko nesuvokiu pacituotos minties. Eksportuojant
juk is viso PVM nera. Vykdant eksporta per nauja UAB, nieko idomaus
man nesigauna. Pvz., jei prekes isigijamos is kito UAB (kur nuimtas
eksportas), tai siuo atveju net blogiau gaunasi - pirkimo PVM
(naujoje UAB)tampa pilna apimtimi gautinas. O UAB (kur nuimtas
eksportas) tiketina, kad bus moketinas, kadangi parduodama su marza
ir atskaita kaip taisykle turetu buti gautinas PVM. Bendroje
veikloje geriau siuo atveju PVM susidengtu.
|
|
Parašė: 2007-04-06 19:56:43
- eksportuojant, atskirti eksportą (per naują UAB) nuo pagrindinės
veiklos, tada visas eksporto PVM grįš be didelių rūpesčių.
Greičiausiai, kai yra tik grąžintinas PVM jis grąžinamas greičiau.
Ne visada taip bus
|
|
Parašė: 2007-04-06 20:12:00
to Senis : "Greičiausiai, kai yra tik grąžintinas PVM jis
grąžinamas greičiau".
Kiek teko susidurti - nesvarbu. Greiciau atvirksciai - VMI tai dar
labiau sudomina (bent jau pirma karta ziuretu labai atidziai). VMI
pries grazindama megsta apsilankyti ir patikrinti. Jei daug
saskaitu, tuomet gali uztrukti.Be to - PVM grazinimo gali prasyti
tik pateikes praejusio men. PVM deklaracija. Kiek as susidures, tai
geriausia dengti kitus mokescius (jei uztenka apimties 1-2 men.).
|
|
Parašė: 2007-04-07 06:33:38
tai geriausia dengti kitus mokescius
Dengti mokesčius, tiktai taip. Bet ši veiksmą žino bet kuris
buhalteris. O ką daryti, kai pas tave susikaupęs beveik milijono
dydžio PVM, o pastatas nepriduotas, kaip tada...
Ši klausimą gana sėkmingai išprendžiau.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-04-07 06:39:08
O dabar apie mielus mūsų pirkėjus. Kaip spręsti su jų nenoru
mokėti. Aš savo įmonėse esu įsivedęs tvarką, kuri man leidžia
neturėti nuostolių iš mirusių skolų. Beveik kas mėnesį koks nors
pirkėjas lūžta, permetus užsirauni ant bankrutuojančio ir užsiraunu
ant aferistų. Visa tai atsiranda dėl noro augti ir plėsti pirkėjų
ratą, bet ant jų kaktos tai neparašyta, kad šis ponaitis ar ši
ponia tau ragą kals.
Norėčiau, kad tie kas dirba parašytų savo praktiką, o kas nedirba
kaip jie elgtusi su savo pirkėjais...
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-04-07 08:05:15
O dabar apie mielus mūsų pirkėjus. Kaip spręsti su jų nenoru
mokėti. .......
Norėčiau, kad tie kas dirba parašytų savo praktiką, o kas nedirba
kaip jie elgtusi su savo pirkėjais...
didesnem sumom dirbama rimciau, prevencija kaip sakant:ziurai
sarasus "infobankas" zvilgsniai ir t.t.
"sekli morka" uzleidi, ziurai ,kiek dirba, registru centras,
balansas, ka turi oficialiai"bagotstva koki" ar tik orine
kontora.
su maziukais prevencija daline , o po to dirbi individualiai-miskas
, auksta temperatura apatinei kuno dalyje - dziaukas.
verslo specifika tokia ,kad pirkejai , seni rinkos dalyviai , retai
keiciasi ,vieni kitus is "snapu" pazistam , bet vistiek atsiranda
veikejai is verslo bandantis daryti politika , kitam mokesim ,o tu
palauk pusmeti , kaip vieno tokio seno pazistamo saskaitos
arestuotos, kaipo sakant- bruzba druzbai , a deniuski vroz !
Ziaurus tas gyvenimas
|
|
Parašė: 2007-04-07 10:21:24
Su skolininkais neturime dideliu problemu. Galbut todel, kad
pirkeju ratas ir retai atsinaujina ir pastoviai dirbame skolu
prevencijos darba. Dar reiketu pamyneti, kad kalba eina apie
didmenine prekyba. Didziuosius pirkejus esame apdraude, o kuriu
negalima apdrausti dirbame dozuotai ir stebedami per padidinamaji
stikla. Taip vietineje rinkoje. Jeigu pasitaiko naujas
importuotojas ypac is saliu kaip Baltarusija ir panasiai, tada tik
“Cash before export”. Taciau labai veiksmingas dalykas neleisti
pirkejui lauzyti susitarimu nuo pat primo karto iki tol kol dirbama
su juo. Jeigu jis pavelavo nors diena is karto priminimas.
Dazniausiai uztenka draugisko priminimo. Jei pirkejas mato, kad
skolos yra sekamos, tai jis dazniausiai pripranta laiku sumoketi.
Manau, kad zmones yra saziningi ir juos tikrai veikia skambutis
priminantis apie velavima. Pastebejau, net ir tie kurie yra
stipriai “sugede”, ir tiems jeigu pastoviai priminama, jie paluzta
ir pradeda moketi lauku arba pries imdami prekes pagalvoja. Tai
nelengvas darbas- daugialype pusiausvyra: priminti skola ir
nesusipyktum su pirkeju; istraukti maksimalia kaina ir parduoti kuo
dagiau kieki ir t.t.. Sioje sferoje vadibininkas turi galymybiu
tobuleti iki aukstojo pilotazo. Tai ir psichologinis darbas.
Naudojame ivairius metodus. Vienas is ju: prekes pardavineja
vadibininkas nr1, o del skolu kalba vadybininkas nr2. Cia vel
reikalinga koordinacija tarp nr1 ir nr2. Kartais reikalinga kad abu
darbus dirbtu vienas zmogus. Kartai reikia surasti vadibinika kuris
kaip as sakau “pramustu”, pataikyti tiesiai i “pirkejo sirdi”. Kai
taip atsitinka ir kaina geresne ir lojalumas pasiektas. Manau, kad
nieko naujo nepasakiau. Cia kaip ir visur – svarbiausia pritaikyti
savo zinias ir laikytis disciplinos, kaip akciju birzoje.
Akciju birzoje pinigai is nekantriuju plaukia pas kantriausius.
|
|
Parašė: 2007-04-07 10:42:14
Norejau moderatoriu paklausti. Kodel sitas skyrius yra prie "Banko
indeliai ir paskolos"??? Cia gi apie verslo reikalus kalbama, tai
ar ne geriau butu ideti i "Mano verslas". Tada naujam dalyviui
lenviau surasti butu.
Akciju birzoje pinigai is nekantriuju plaukia pas kantriausius.
|
|
Parašė: 2007-04-07 11:03:45
Manyčiau,kad Egidijus K.labai tikliai apibūdino realią padėtį šioje
srityje.
O kas liečia situaciją,kai peržengiamas tas normalus
bendravimas,esu perėjusi tuos kelius.Tai labai ilga kalba.Galėčiau
pasakyti tik tiek,kad netikiu,kad egzistuoja vaistai,kurie pilnai
pagydytų nuo šios ligos,kaip ir neegzistuoja vaistai "nuo visų
ligų".Jei kam bus įdomu,galėsiu pasidalinti patirtimi.
|
|
Parašė: 2007-04-07 11:05:29
Egidijus R :
Taciau labai veiksmingas dalykas neleisti pirkejui lauzyti
susitarimu nuo pat primo karto iki tol kol dirbama su juo. Jeigu
jis pavelavo nors diena is karto priminimas.
Na iš šio ir kito pasisakymo matyti, kad daugelis pritars tokiai
metodikai. Bet ar ši metodika prisideda prie verslo vystymo
nemanau. Kiek tokių įmonių, kurios iškart arba
pagal taisykles sumokėti negali, neperka iš jūsų, tikriausiai
daug.
Čia yra standartinis ir galiu pasakyti daugumos kelias.
Aš tikrai taip nedarau, nes konkurencijai griežtėjant, rinkos
lyderiai perkantys daug ir mokantys gerai - labai smaugia kainas.
Tokiu būdu pelnas vis mažėja.
Gal kas nors turi kitų nestandartinių idėjų, kaip surinkti pinigus?
Skaitėt mano pasisakymus apie transportą, kad yra tūkstančiai
sprendimų, kaip apimti visą rinką ir net tuos kurie visai nemoka ir
, kad šie tikrai sumokėtų 100 procentu.
Tikriausiai ne per sunkus klausimas?
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-04-07 11:11:30
Galėčiau pasakyti tik tiek,kad netikiu,kad egzistuoja vaistai,kurie
pilnai pagydytų nuo šios ligos,kaip ir neegzistuoja vaistai "nuo
visų ligų".
Bet pritari, kad hipertonijos ligos neišgydysi, bet su vaistais ši
liga netrukdo jos turėtojui gyventi pilnavertį gyvenimą.
Standartinis skolų surinkimo kelias vis labiau ir labiau tobulėja
taisyklių, sistemų rinkinių atsiradimais. Kuo griežtesni
reikalavimai, tuo mažiau rizikos. O ką gali nauja maža įmonė, kaip
jai atrasti savo nišą, kaip jai susirinkti pinigėlius, už kuriuos
jos pirkėjai perka prekias iš įmonių "taisyklė ir
sistema".
Tam reikalingas nestandartinis mąstymas ir visai priešingas darbas
nei buvo aprašyta. Kurį aš paaiškinsiu kiek vėliau...
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-04-07 11:22:03
Egidijus R :
priminti skola ir nesusipyktum su pirkeju; istraukti maksimalia
kaina ir parduoti kuo dagiau kieki ir t.t..
Tai yra kur kas svarbiau,negu tikslią dieną atgauti
skolą.Neegzistuoja sričių,kuriose nebūtų konkurentų.Smagu,kai
konkurentas šioje vietoje yra pedantiškas,mato tik sausą sutartį ir
reikalauja jos skrupulingai laikytis.Atsilaisvina vieta tau.Bet čia
vėl slidu.Kiekvienas atskiras atvejis yra skirtingas.
Vis gi pirkėjas būna geresnėje situacijoje už pardavėją,ir perdėtas
pirkėjo tampymas už ūsų galutiniame rezultate prie gero
nepriveda.Pardavėjas liks išdidus,teisus,bet pats tą savo
produkciją galės ir valgyti.
|
|
Parašė: 2007-04-07 11:27:00
Kiek tokių įmonių, kurios iškart arba pagal taisykles sumokėti
negali, neperka iš jūsų, tikriausiai
daug.
Nera ne vienos Lietuvoje imones, dirbancios musu
sferoje, kurios nepirktu is musu. Aisku kai kurios galetu
pirktu daugiau, jei vadibininkas dirbantis su tuo pirkeju butu
tobulesnis, tai yra moketu isnaudoti tinkamiau pusiausvyra. Reikia
gi leisti jaunam vadybininkui tobuleti, patarti galima, bet
neprimetineti savo. Kai zmogus laisvai galvoja ir veikia, jis
padaro geriau negu pats gali tai padaryti. Tik pradiniame etape
mums atrodo, kad mes viska geriau mokame, o darbuotojai netike.
Mano darbuotojai - aukso vertes, jie pranasesni uz mane savo
srityse, todel ir samdau juos.
Didmenine prekyba gerai tuo, kad nereikia taikyti bendru sablonu,
kiekviena pirkeja galima "paciupineti".
Pasikartosiu dar karta, nebutinai israstti kazka nauja. Jai isradai
"Valio", bet tai dar neaisku ar veiks. Viskas priklauso nuo vadovo,
vadybininko, vairuotojo ir kt. darbuotoju emociju, disciplimos ir
daugelio "paprastu dalyku", nuo firmos stratedijos ir vizijos. Man
juokingiausiai atrodo vadovas - pavirtes vadybininku, kuris viska
moka, viska supranta, pilnas arogancijos, o aplink ji visi kvailiai
(jam taip atrodo). Dazniausiai jis sako taip:"Dabar klausykit, as
jus mokysiu"
Akciju birzoje pinigai is nekantriuju plaukia pas kantriausius.
|
|
Parašė: 2007-04-07 11:35:42
Tai yra kur kas svarbiau,negu tikslią dieną atgauti
skolą.
Anksciau taip maniau, bet dabar taip nebeatrodo. Reikalauti butina,
bet reikia moketi tai daryti. Net neimanoma aprasyti, nes
kiekvienas atvejis skirtingas, kiekviena situacija kitokia.
Siandien pirkejas linksmas, o rytoj jo nuotaika paniurus. Tai
vadybininko tobulejimo kelias...
Sia isvada padariau ne teoriniais apmastimais, bet stebedamas
pirkeju ir vadybininku elgesi.
Taciau gali buti, kad ir Tavo metodai veikia ir geriau negu mano
aprasyti. Tuo labiau, kad as nieko naujo neparasau. Visi tai zino.
Gal Tavo kitokia situacija, gal dar kas... Tai tik sekmes
Akciju birzoje pinigai is nekantriuju plaukia pas kantriausius.
|
|
Parašė: 2007-04-07 11:40:25
Egidijus R :
Aisku kai kurios galetu pirktu daugiau, jei vadibininkas
dirbantis su tuo pirkeju butu tobulesnis, tai yra moketu isnaudoti
tinkamiau pusiausvyra.
Didmenine prekyba gerai tuo, kad nereikia taikyti bendru sablonu,
kiekviena pirkeja galima "paciupineti".
Pilnai sutinku.Jaučiasi,kad rašo ne teoretikas,o praktikas.
|
Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume.
Prisijungti.
Prekybos statistika realiu laiku |
|