6%/metus, o ne per menesy, kur jus rasit banka mokanty 72% metiniu
:D
tai kos jus tada kaltinat musu rinkos kritimu JAV subprime krize??
:) vadinasi pas mus krize, pagal uzsienio analitikus :no
Jus man naujokui pasakykit, jeigu musu 'smelio deze' didziaja dalim
yra priklausoma nuo instituciniu, tai vadinasi vietiniai spekuliai
nelabai ir gali ytakoti rinka, vadinasi panikuoja instituciniai?
suprantu dar lietuviskus fondus, bet uzsienio? Bendroves skelbia
gerus rezultatus, jokia JAV krize nei musu banku nei kitu sektoriu
nepaliete, tai kame saknys? Negi instituciniai irgi reaguoja kaip
eilinis nepatyres spekulius? Mato DOW raudona ir nusimetinet
pradeda?
Aisku musu makroekonomine padetis nera gera, infliacija ir t.t.
taciau negi ciskas svieciasi taip blogai, kad parsidavinet
pusvelciui? :con
dazniausiai bankus reitinguoja pagal valdoma turta, paskolu
portfely... pelnai toks dalykas, vienais metais didelis, kitais
ziurek daug mazesnis...
nu del doleriu negryzimo tai dar abejociau... dauguma valstybiu
kurios eksportuoja y JAV gautus dolerius investuoja taip pat
tenais, taip kad jie gryzta...
Be to, prispausdinti pinigu kiek nori negalima, nes ilguoju
laikotarpiu inflation = money growth... taigi pinigu spausdinimas
gali ir turetu katastroviskus padarinius, be to FED kuris yra
atsakingas uz pinigu spausdinima yra laikomas vienu is labiausiai
nepriklausomu CB pasaulyje...
manau kad tokia sistema neymanoma.. kertinis finansu akmuo yra:
time has value.. kitaip sakant vienas litas siandien vertas daugiau
nei vienas litas rytoj.. jeigu neimti procentu tai reiktu
panaikinti visus budus, kaip uzdirbti pinigus is pinigu,
globaliai... be to manau tokiu atveju parsiskolintu visi.. :) juk
nieko nekainuotu pasiskolinti.. tiesiog tau reiktu atidirbti ta
paty... o kas neimtu paskolos jei nebutu procentu? verslas pvz
skolinasi ziuredamas y realia palukanu norma: palukanu norma -
infliacija, taigi tokiu atveju manau butu vienos is palankiausiu
salygu skolinimuisi... :)
kita vertus Lietuvoj ir dabar realios palukanos minusines, bet
didele infliacija ir valdzios neveiklumas lemia prastus lukescius,
o tai tuo paciu stabdo skolinimasi ir ukio pletra.
nu kad atsisakyta banku ir pereiti y p-to-p tai visiska nesamone.
Visu pirma, tai banku pagrindine uzduotis suteikti galimybe zmonem
turintiem santaupu, jas saugiai padeti (kad ir kokios mazos jos
butu) o jas sukaupus skolinti verslui (kreditai gyventojam bankuose
ganetinai naujas dalykas, tuo kredito unijos uzsiimineja). Tai kaip
jus galvojat kiek yra zmoniu kurie isgales paskolinti versliu
reikalingas milijonines lesas? ir kaip tie zmones, jei jau tokiu
atsiras sugebes yvertinti rizika, patikimuma ir N kitu faktoriu
kuriuos vertina bankas skolindamas?
kad ir kaip butu skaudu pripazinti, be banku siandininis pasaulis
neissiverstu :)
o tikrai, kodel ukelio nepasiule nupirkti?? teo, rsu.. y divus
apeliuoja, jei nekils, tai del ju y pliusa gal isliptu :)
pinigai yra CB isipareigojimai, taip kad, is esmes tai gali buti
vadinama skolos popieriais.
judoshius:
is tavo praeito posto supratau, kad tu manai kad skolinimas
priklauso nuo kapitalo dydzio, taciau tai nera visai tiesa,
kapitalas turi atitkti tam tikra turto daly (Basel II akordas
nurodod konkreciau), taciau skolinamos lesos yra depositai, kuriu
sutikim neturi bankai begaliniu istekliu, ir jie turi savo kastus,
o didzioji dalis skolinamu pinigu ateina is kitu saltiniu, ir
kurkas brangesniu, tai vadinasi bankai savo pelnus turi uzdirbti is
marzos kuria prideda prie skolinamu pinigu kastu ir is visokiausiu
paslaugu mokesciu, kas lietuvoj sudaro didele daly, taip kad ir
pelnai nebetoki yspudingi pasidaro, kai dar reikia pasidengti visas
islaidas :)
bet rezervai priklauso nuo paskolu skaiciaus ir daromi is pelno, o
rezervai CB priklauso nuo turimu indeliu ir yra skiriti pirmiausia
uztikrinti likviduma ir sauguma. Taip pat per rezervus CB
reguliuoja kreidito prieinamuma, CB kurie turi savo monetarine
politika per rezervus veikia palukanu norma.