|
||||||||||||||||||
Rinkų psichologija II: Koreliacija ir ryšiai tarp rinkų
Spekuliantai.lt
|
2010-02-18
|
Psichologinė analizė | perskaitė: 3992
Raktiniai žodžiai: Lifosa, psichologija, DAP, OMXV, koreliacija, valiutos Dėsningumų ieškojimas yra žmogaus prigimtyje. Atradus priklausomybės ryšius tarp reiškinių ir įvykių, mes galime priimti sprendimus. Gyvenimas visiško chaosas sąlygomis, kai neįmanoma prognozuojama, būtų košmariškas. Bet kokių sprendimų priėmimas, tikintis norimo rezultato netektų prasmės. Didžiąją mūsų kasdieninės veiklos dalį mes galime prognozuoti, kas gali įvykti konkrečioje situacijoje. Bent jau bendrais bruožais. Jei iš namų išeiname saulėtą liepos dieną, o danguje nė debesies, nesitikim staigios audros. Jei bendrovė praneša apie didesnį nei tikėtasi pelną, šimtu procentų galima tikėtis, kad iš karto po šios informacijos paskelbimo jos akcijų kaina pakils. Jei techninės analitikas kainos grafike mato „Head&Shoulder“ formaciją, tai jis tikisi, kad analizuojamos bendrovės akcijų kaina gali nukristi. Jei vario kainos pasaulio rinkose auga, galime tikėtis, kad padidės vario gamintojo akcijų kaina - turės didesnį pelną. Tokių paprastų ryšių galime suskaičiuoti šimtais. Tačiau patyrę investuotojai, atsižvelgdami į dabartinės rinkos pavyzdžius, labai gerai žino, kad tai ne visada teisinga. Kartais po paskelbimo apie didelį pelną, akcijų kaina gali nukristi. Techninės analizės knygose „Head&Shoulder“ aprašyta, kaip „labiausiai tikėtinas iš visų techninių metodų“, veikia tik kartais. Mūsų suvokimas dažnai yra atrankinis, ir mes priimame tik tuos momentus, kurie labiausiai atitinka mūsų išankstines nuostatas. Priežastis, dėl kurios akivaizdūs ar intuityvūs ryšiai ne visada suveikia, yra banali - rinka nėra triviali sistema, kurioje veikia vienas ar du veiksniai. Kiekvienu momentu veiksnių kiekis yra beribis – bendrovės veikla, reiškiniai sektoriuje, nacionalinė ekonomika, pasaulio politika ir daugelis kitų daugiau ar mažiau nuspėjamų įvykių įtakoja daugelio rinkos dalyvių priimamus sprendimus. Be to, jų sprendimai ne visada logiški ar kitų nuspėjami. Per interneto burbulą, analitikai varžėsi dėl vienos bendrovės akcijų vertinimo. Kadangi kainų augimas sukėlė euforiją dėl galimos teigiamos veiklos grąžos, analitikų vertinimai svyravo nuo 100 USD iki 300 USD, o labiausiai optimistiškas vertinamas siekė beveik 600 USD. Tuo tarpu akcijos kaina pakilo iki 350 USD. Jūs galite lengvai įsivaizduoti, kas dėjosi rinkoje, kai paaiškėjo, jog pagrindinis akcininkas pardavė savo akcijas už 120 USD. Daugelio analitikų nuomone, tai absurdiškas sprendimas – taip pigiai parduoti savo akcijas. Situacija parodo, kad negali lengvai nuspėti kiekvieno rinkos dalyvių motyvų, o šie gali turėti toli siekiančius padarinius. Ir kuo labiau investuotojai seka DAP kainas, tuo labiau ji koreliuoja su Lifosos kaina. O kartais reiškinių koreliacija „pritempiama už ausų“. Mes prisimenam spekuliacijas viešoj erdvėj apie ES ir eurozonos galimą įtaką kapitalo rinkoms. Žinoma, tai dar irgi logiška, kur kas nelogiškiau ieškoti ryšių tarp OMXV krypties ir sniego storio Afrikoje ar Saudo Arabijoje. Ištisos analitikų komandos kasdien dirba ieškodami visokiausių koreliacijų ir santykių tarp reiškinių. Kas pirmasis ras, tas turės didžiausią galimybę užsidirbti. Mūsų lietuviška rinka dar per jauna ir per maža, kad dairytumės į kaimynines rinkas – ypač JAV – ieškodami sąlyčio taškų. Nors vis dažniau pasigirsta kalbų apie JAV prekybą ir kaip tai įtakos mūsų rytdienos rinką, dar anksti kalbėti apie tiesioginę įtaką. T.y. Vilniaus koreliacija su kitomis rinkomis yra labai maža. Latvija ir Estija yra atskiras atvejis, nes stambiam investuotojui šis regionas paskęsta tarp Lenkijos ir Rusijos. Rasti faktišką reiškinių koreliaciją yra labai sudėtinga. Daug dažniau pasitaiko atsitiktinės koreliacijos, o dar dažniau individualių (net ir institucinių) investuotojų lūkesčiais paremtos prielaidos ir išvados. Dažnai tai priveda prie klaidingų kainų prognozavimo ir didelių nuostolių. Panašus reiškinys psichologijoje yra vadinamas iliuzinė koreliacija – ryšių matymas ten, kur jų nėra. Iliuzinė koreliacija leidžia išsiaiškinti daugelį prietarų, kurių įtakoje tie „svarbūs“ ryšiai ir randami. . Koreliacija tarp rinkų ir vertybinių popierių egzistuoja. Valiutų elgesys įtakoja eksportuotojų pelnus. Infliacijos tendencijos tiesiogiai atspindi skolos vertybinių popierių vertę. Tačiau kartais investuotojai „sukvailioja“ ir randa neegzistuojančius ryšius tarp rinkų. Šių ryšių paaiškinimai gali pasirodyti logiški, bet po kruopštaus tyrimo dažnai paaiškėja, kad faktinė koreliacija tarp rinkų neegzistuoja arba atsiranda periodiškai. Juk mes atkreipėm dėmesį tik į tuos momentus, kurie patvirtina mūsų idėjas. Bet koks investuotojas turėtų žinoti į kokius spąstus gali pakliūti, susižavėjęs patraukliais „blizgučiais“.
|