Komentarai Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Rinkų psichologija II: Koreliacija ir ryšiai tarp rinkų

Spekuliantai.lt | 2010-02-18 | Psichologinė analizė | perskaitė: 3992
Raktiniai žodžiai: Lifosa, psichologija, DAP, OMXV, koreliacija, valiutos
Rinkų psichologija II: Koreliacija ir ryšiai tarp rinkų Dėsningumų ieškojimas yra žmogaus prigimtyje. Atradus priklausomybės ryšius tarp reiškinių ir įvykių, mes galime priimti sprendimus. Gyvenimas visišk

Dėsningumų ieškojimas yra žmogaus prigimtyje. Atradus priklausomybės ryšius tarp reiškinių ir įvykių, mes galime priimti sprendimus. Gyvenimas visiško chaosas sąlygomis, kai neįmanoma prognozuojama, būtų košmariškas. Bet kokių sprendimų priėmimas, tikintis norimo rezultato netektų prasmės. Didžiąją mūsų kasdieninės veiklos dalį mes galime prognozuoti, kas gali įvykti konkrečioje situacijoje. Bent jau bendrais bruožais. Jei iš namų išeiname saulėtą liepos dieną, o danguje nė debesies, nesitikim staigios audros.

Jei bendrovė praneša apie didesnį nei tikėtasi pelną, šimtu procentų galima tikėtis, kad iš karto po šios informacijos paskelbimo jos akcijų kaina pakils. Jei techninės analitikas kainos grafike mato „Head&Shoulder“ formaciją, tai jis tikisi, kad analizuojamos bendrovės akcijų kaina gali nukristi. Jei vario kainos pasaulio rinkose auga, galime tikėtis, kad padidės vario gamintojo akcijų kaina - turės didesnį pelną.

Tokių paprastų ryšių galime suskaičiuoti šimtais. Tačiau patyrę investuotojai, atsižvelgdami į dabartinės rinkos pavyzdžius, labai gerai žino, kad tai ne visada teisinga.

Kartais po paskelbimo apie didelį pelną, akcijų kaina gali nukristi. Techninės analizės knygose „Head&Shoulder“ aprašyta, kaip „labiausiai tikėtinas iš visų techninių metodų“, veikia tik kartais. Mūsų suvokimas dažnai yra atrankinis, ir mes priimame tik tuos momentus, kurie labiausiai atitinka mūsų išankstines nuostatas.

Priežastis, dėl kurios akivaizdūs ar intuityvūs ryšiai ne visada suveikia, yra banali - rinka nėra triviali sistema, kurioje veikia vienas ar du veiksniai. Kiekvienu momentu veiksnių kiekis yra beribis – bendrovės veikla, reiškiniai sektoriuje, nacionalinė ekonomika, pasaulio politika ir daugelis kitų daugiau ar mažiau nuspėjamų įvykių įtakoja daugelio rinkos dalyvių priimamus sprendimus. Be to, jų sprendimai ne visada logiški ar kitų nuspėjami.

Per interneto burbulą, analitikai varžėsi dėl vienos bendrovės akcijų vertinimo. Kadangi kainų augimas sukėlė euforiją dėl galimos teigiamos veiklos grąžos, analitikų vertinimai svyravo nuo 100 USD iki 300 USD, o labiausiai optimistiškas vertinamas siekė beveik 600 USD. Tuo tarpu akcijos kaina pakilo iki 350 USD. Jūs galite lengvai įsivaizduoti, kas dėjosi rinkoje, kai paaiškėjo, jog pagrindinis akcininkas pardavė savo akcijas už 120 USD. Daugelio analitikų nuomone, tai absurdiškas sprendimas – taip pigiai parduoti savo akcijas. Situacija parodo, kad negali lengvai nuspėti kiekvieno rinkos dalyvių motyvų, o šie gali turėti toli siekiančius padarinius.
Nepaisant to, kad rinkos sistema yra sudėtinga, investuotojai nuolat ieško santykio tarp reiškinių, atskirų įmonių, pramonės šakų, rinkos elgsenų. Kartais šie santykiai yra logiški. Štai DAP ir Lifosos akcijų kaina tarpusavyje koreliuoja.

Šaltinis: Bloomberg

Ir kuo labiau investuotojai seka DAP kainas, tuo labiau ji koreliuoja su Lifosos kaina. O kartais reiškinių koreliacija „pritempiama už ausų“. Mes prisimenam spekuliacijas viešoj erdvėj apie ES ir eurozonos galimą įtaką kapitalo rinkoms. Žinoma, tai dar irgi logiška, kur kas nelogiškiau ieškoti ryšių tarp OMXV krypties ir sniego storio Afrikoje ar Saudo Arabijoje.

Ištisos analitikų komandos kasdien dirba ieškodami visokiausių koreliacijų ir santykių tarp reiškinių. Kas pirmasis ras, tas turės didžiausią galimybę užsidirbti.
1998 m. vasarį pasirodė informacija, kad vienas iš garsiausių pasaulio investuotojų perka sidabrą; jo kaina jau pakilo apie 50 proc. daugiau nei per pusę metų. Tada vienas Lenkijos analitikas nusprendė, kad bendrovės KGHM – stambios vario gamintojos Europoje, taip pat vienos didžiausios sidabro gamintojos Europoje – akcijos galėtų dėl to pakilti. Informacija pasidalino su žurnalistu. Žiniasklaidoje pasirodė atitinkamas straipsnis. Per artimiausias dvi sesijas akcijų kaina pakilo 20 procentų. Nepaisant to, kad vario kaina per tą patį laikotarpį nekilo. Pasirodo, kad iki tada analitikai KGHM vertino tik atsižvelgdami į vario kainas. Tad išvada peršasi viena: akcijų kainas įtakoj ne tik tiesioginiai faktoriai, taip pat ir netiesioginiai; didelį vaidmenį akcijos kainų pokyčiams vaidina žiniasklaida.

Mūsų lietuviška rinka dar per jauna ir per maža, kad dairytumės į kaimynines rinkas – ypač JAV – ieškodami sąlyčio taškų. Nors vis dažniau pasigirsta kalbų apie JAV prekybą ir kaip tai įtakos mūsų rytdienos rinką, dar anksti kalbėti apie tiesioginę įtaką. T.y. Vilniaus koreliacija su kitomis rinkomis yra labai maža. Latvija ir Estija yra atskiras atvejis, nes stambiam investuotojui šis regionas paskęsta tarp Lenkijos ir Rusijos.

Šaltinis: Bloomberg

Rasti faktišką reiškinių koreliaciją yra labai sudėtinga. Daug dažniau pasitaiko atsitiktinės koreliacijos, o dar dažniau individualių (net ir institucinių) investuotojų lūkesčiais paremtos prielaidos ir išvados. Dažnai tai priveda prie klaidingų kainų prognozavimo ir didelių nuostolių.

Panašus reiškinys psichologijoje yra vadinamas iliuzinė koreliacija – ryšių matymas ten, kur jų nėra. Iliuzinė koreliacija leidžia išsiaiškinti daugelį prietarų, kurių įtakoje tie „svarbūs“ ryšiai ir randami. .
Didžiausia tokio pobūdžio koreliacijų - tiek nesąmoningų, tiek iliuzinių - problema investuotojams yra tai, kad anksčiau ar vėliau, tokios koreliacijos pasibaigia. Todėl investuotojas, kuris mano galiausiai radęs formulę, kuria puikiai galima prognozuoti rinkos įvykius, vis dėl to yra klaidingame kelyje. O kai „formulė“ nustoja veikusi, tada ieškoma įvairiausių priežasčių paaiškinimams: pasislinko ciklai, reikia papildomų sąlygų, kad veiktų, nestabili rink ir pan. Beieškodamas išeities, investuotojas „papildomas sąlygas“ pradeda rinkti visiškai atsitiktinai, taip patenka į naujus spąstus. Kai tuo tarpu tereikia pripažinti, kad pradinė sąlyga – koreliacija – buvo visiškai klaidinga, t.y. „surasti“ ryšiai niekada neegzistavo.

Koreliacija tarp rinkų ir vertybinių popierių egzistuoja. Valiutų elgesys įtakoja eksportuotojų pelnus. Infliacijos tendencijos tiesiogiai atspindi skolos vertybinių popierių vertę. Tačiau kartais investuotojai „sukvailioja“ ir randa neegzistuojančius ryšius tarp rinkų. Šių ryšių paaiškinimai gali pasirodyti logiški, bet po kruopštaus tyrimo dažnai paaiškėja, kad faktinė koreliacija tarp rinkų neegzistuoja arba atsiranda periodiškai. Juk mes atkreipėm dėmesį tik į tuos momentus, kurie patvirtina mūsų idėjas. Bet koks investuotojas turėtų žinoti į kokius spąstus gali pakliūti, susižavėjęs patraukliais „blizgučiais“.


 

Taip pat skaitykite

Parduok gegužę ir eik vasaroti!

Laimė ir pinigai – ar yra ryšys?

Spekulianto psichologija – kaip iš priešo tapti sau draugu

Apie investavimą biologiškai (III dalis)

2014-05-26 | Psichologinė analizė 2014-04-01 | Psichologinė analizė 2012-11-15 | Psichologinė analizė 2010-02-21 | Psichologinė analizė

Komentarai



Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital