Komentarai Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Parduok gegužę ir eik vasaroti!

Investuok, Tautvydas Marčiulaitis | 2014-05-26 | Psichologinė analizė | perskaitė: 2963
Raktiniai žodžiai: Investavimas, strategijos, mitai, Investuok
Parduok gegužę ir eik vasaroti! Būna laikas prekiauti ir būna laikas ramiai sėdėti ir laukti. Vienas svarbiausių biržos prekiautojo bruožų – kantrybė laukiant tinkamo meto, gero san

Būna laikas prekiauti ir būna laikas ramiai sėdėti ir laukti. Vienas svarbiausių biržos prekiautojo bruožų – kantrybė laukiant tinkamo meto, gero sandorio. Bet ar gali būti taip, kad prekiauti neapsimoka ne tik dieną ar savaitę, bet ir visą sezoną? Pažiūrėkime.

Prekiautojams, ypač tiems, kurie rimčiau studijavo ekonomiką ar finansus, gerai žinomas posakis: parduok gegužę ir eik ilsėtis (angl. Sell in May and go away). Tai vienas iš lakių rinkos posakių, kurį patvirtina ir empiriniai duomenys. Yra ir daugiau smagių posakių, taikliai apibūdinančių rinkos realijas, bet čia kalbėsime būtent apie vasaros efektą.

Parduok gegužę

Akademikai ir prekiautojai jau senokai pastebėjo, kad akcijų kainos per vasarą (skaičiuojant nuo gegužės) dažnai arba krinta, arba lieka nepakitusios. Todėl pusiau juokais sakoma, kad vasarą reikia fiksuoti turimas pozicijas akcijų rinkose, viską išparduoti, o uždirbtus pinigus panaudoti poilsiui gražiame paplūdimyje.
Žinoma, be atodairos taip elgtis nederėtų. Iš dalies todėl, kad esama tam tikrų dalykų, kurie gali sugadinti visą planą. Pavyzdžiui, yra akcijų pirkimo ir pardavimo sąnaudos, galima prarasti dividendų išmokas, gali atsitikti netikėtų ir nuo nieko nepriklausančių įvykių (force majeure). Svarbu ir elementarus biudžeto neplanavimas: atostogaudamas gali netyčia išleisti daugiau, nei uždirbai. Bet apie visa tai vėliau. Pirmiausia reikėtų suprasti, kodėl vasarą akcijų rinka nurimsta.

Paprasta intuicija

Vasara – atostogų metas. Todėl, palyginti su kitais metų laikais, vasarą įmonėse aktyviai dirba gerokai mažiau žmonių (neskaitant sezoninių verslų). Ne tik vadybininkų ir direktorių, bet ir institucinių investuotojų ar laisvųjų prekiautojų (angl. prop traders) įvairiose finansinėse institucijose. Taip pat ilsisi didelių investicinių ar pensijų fondų vadovai bei darbuotojai. Dėl to gana stipriai sumažėja akcijų rinkose prekiaujančių žmonių. Gulėdami prie jūros prekiautojai neturi nė menkiausio noro sekti naujienų ir spaudinėti savo „Bloomberg“ terminalo mygtukų.
Sumažėjęs prekiautojų skaičius tiesiogiai neigiamai veikia apyvartas. Kainų pokyčius rinkoje lemia būtent apyvartos. Kuo apyvarta didesnė ir kuo daugiau žmonių prekiauja, tuo dažniau keisis akcijos kaina. Mažesnis pokyčių skaičius dažnai, tačiau tikrai ne visada, lemia mažesnį bendrą nominalų pokytį. Tai galite pamatyti palyginę, kaip ir kiek dažnai per dieną keičiasi, pavyzdžiui, „Google“ ar „Aprangos“ akcijų kainos.
Kalbant buitiškai, vasarą visi atostogauja, todėl akcijomis prekiaujančių žmonių sumažėja. Sumažėjus žmonių, rinkoje sumažėja pavedimų. Dėl to sumažėja sandorių. O būtent sandorių skaičius ir veikia akcijų kainų pokyčių skaičių. Mažiau sandorių – mažesnė ir didelių kainų pokyčių tikimybė. Be to, esant mažesniam likvidumui, jei kam nors atsiranda poreikis skubiai parduoti, pirkėjų rinkoje nebūna tiek daug. Todėl tenka parduoti ta kaina, kuri siūloma. Na, o ji tikrai nebus pardavėjo naudai. Paprastas paklausos ir pasiūlos santykis. Jei pasiūla viršija paklausą, kaina krinta. Visa tai ir lemia, kad akcijų kainos arba stovi vietoje, arba po truputį krinta.

Kapstant giliau

Taigi mažėjanti apyvarta turi įtakos kainai. Bet gal šis dėsnis kartais gali veikti ir teigiamai. Juk jei kas nors norės greitai nusipirkti daug akcijų, pakankamos pasiūlos nebus, todėl kainos šoks į viršų. Tačiau sustokite ir pagalvokite, kurio įvykio tikimybė didesnė:

a) iškilo likvidumo problemų, todėl reikia skubiai parduoti dalį akcijų, kad būtų galima vykdyti einamuosius įsipareigojimus;
b) kilo labai didelis poreikis nusipirkti tam tikrų akcijų, ir tai padaryti reikia būtent dabar.

Akivaizdu, kad pirmo įvykio tikimybė kur kas didesnė nei antro. Bet tai nereiškia, kad antras visiškai neįmanomas. Tiesiog kur kas mažiau tikėtinas.
Labai svarbu nepamiršti, kad rinka juda ne tik pagal pasiūlos ir paklausos dėsnį. Svarbu ir rinkos dalyvių psichologija. Kartais panika arba euforija kyla ne dėl realių priežasčių, o dėl gandų ir nepagrįstų lūkesčių. Prisiminkime žaidimą „Sugedęs telefonas“.
Kažkas sugalvoja, kad „Apple“ kuriamas naujasis „iPhone 6“ turės hologramų projektavimo ir teleportacijos funkcijas. Tas kažkas dirba „Apple“. Tiesa, dirba „iDeal“ parduotuvėje, klientų aptarnavimo srityje. Tačiau jis papasakoja apie šį savo išsigalvojimą draugams. Draugai pasakoja kitiems draugams ir būtinai priduria, kad tai išgirdo iš „Apple“ darbuotojo. Galiausiai informacija nukeliauja iki didelio fondo vadovo – jam pasakoma, kad „Apple“ vykdomasis direktorius kažkam asmeniškai patvirtino, jog tai tiesa. Didelio fondo vadovas pagalvoja (ne per daug) ir pradeda po truputį pirkti AAPL akcijų. Jo darbuotojai bendrauja su darbuotojais iš kitų fondų ir nepasigėdija geresniems draugams papasakoti, kad AAPL yra pats geriausias pirkinys. Labai greitai visose finansų institucijose prioritetu tampa pirkti kuo daugiau „Apple“ akcijų. Akivaizdu, kad tai užkelia šios bendrovės akcijų kainą iki dangaus. Žinoma, kai išeina „iPhone 6“, visi pamato, kad jokių hologramų ar teleportacijų nėra. Paprastas naujas žaisliukas, ir tiek. Tada prasideda masinis išpardavimas ir akcijų kaina krinta.
Tai sutirštintas klasikinio burbulo pavyzdys. Kad ir kaip keistai skambėtų, net ir tokie absurdiški gandai gali paveikti įmonės akcijų kainą. Tik jiems eskaluoti ir materializuotis reikalingas didelis dalyvių skaičius. O kaip jau išsiaiškinome, vasarą žmonių būna mažiau. Todėl ir kam sudaryti burbulą beveik nebelieka.

Pamąstymai ar faktai

Viskas, kas anksčiau aprašyta, turbūt atrodo tiesiog pamąstymai. Todėl reikėtų pakalbėti ir apie faktus. Turiu iš karto pasakyti: jei viskas, kas anksčiau aprašyta, neturėtų jokio pagrindo ir tam patvirtinti nebūtų duomenų, tema jau būtų užmiršta ir niekam neįdomi.
Pardavimą gegužę nagrinėjo daug žmonių. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai apyvarta vasarą mažesnė. Mažesni ir nominalūs kainų pokyčiai. Dažnai ne tik mažesni, bet ir neigiami. Tai yra ne kas nors išgalvota, o tikri faktai, kuriuos gali patikrinti kiekvienas. Štai „Stock Trader‘s Almanac“ apskaičiavo, kad nuo 1950 metų „Dow Jones Industrial Average“ indekso vidutinė grąža gegužės–spalio mėnesiais buvo tik 0,3 %, o lapkričio–balandžio mėnesiais – 7,5 %. Taip pat tirtas vasarą atostogaujančių žmonių kiekis finansų institucijose. Skaičiai patvirtina, kad aktyviai dirbančiųjų vasarą būna mažiau.
Vertėtų paminėti, kad naujesni tyrimai mintį, kad gegužę rinkoje prasideda ramesnis laikotarpis, palaiko šiek tiek mažiau. Kodėl? Teorijų yra ne viena. Labiausiai tikėtina tokia, kad per keletą pastarųjų dešimtmečių akcijų rinkos tapo prieinamos visiems ir visur. Todėl visai logiška, kad apyvarta sumažėja mažiau nei seniau, kai prekiauti buvo galima tik naudojantis stacionariu telefonu arba asmeniškai lankantis pas tarpininkus.
Burbulų susidarymas – taip pat aktyviai nagrinėta tema. Skirtingi tyrėjai pradeda nuo skirtingų prielaidų, tačiau yra kelios dominuojančios teorijos. Jomis remiantis, dėl visko kalti gandai, perdėti lūkesčiai ir bandos jausmas. Žmonės patiki gandais, juos skleidžia toliau. Kuo daugiau žmonių gandus skleidžia, tuo labiau visi jais tiki – net ir patys skleidžiantieji (įrodyta D. Kahnemano darbuose ir daug kur psichologijos literatūroje). Todėl rinkoje susiformuoja neracionalūs lūkesčiai. Tai lūkesčiai, neparemti jokiais faktais ar duomenimis. Pirmiausia dėl šių lūkesčių aktyvų kainos užkyla, o vėliau, jiems nepasitvirtinus, visi sugrįžta į tikrovę ir akcijų kainos smarkiai krinta.
Visa tai yra ne kartą išbandyta ir įrodyta. Žinoma, situacija visuomet gali keistis. Jei pakankamai žmonių žinotų ir suprastų rinkos veikimo principus, nesielgtų neracionaliai. Pakankamai dalyvių žinotų: kai nėra tikrų faktų, kainai kilti prasmės nėra. Todėl ir pirkti nereikia. Niekam neperkant, automatiškai nekiltų ir kaina.

Tad ar parduoti?

Jei viskas taip aišku, greičiausiai nėra ko galvoti. Parduodi vasaros pradžioje ir ramiai važiuoji ilsėtis. Bet iš tikrųjų, deja, ne viskas taip paprasta. Kaip visada, susidaro visokių nenumatytų aplinkybių, kurios nepatenka į statistinius vidurkius. Statistiškai diduma finansų rinkos dalyvių pinigų praranda. Tačiau tai nereiškia, kad nėra tokių, kurie nuolat uždirba. Rinkos yra daugiau ar mažiau nulinės sumos žaidimas. Tai reiškia, kad jei aš prarandu pinigų, kažkas juos uždirba. Net ir per krizę buvo žmonių, kurie sėkmingai uždirbo – ir tada, kai vidutiniškai visi prarasdavo. Tas pat pasakytina ir apie vasaros efektą rinkose.
Fiksuoti pozicijas vasaros pradžioje ir bandyti atpirkinėti rudenį taip pat ne visada geriausia. Pirmiausia kai kurios akcijos duoda dividendų. Net nominaliai akcijų kainai nesikeičiant galima gauti pinigų iš dividendų, o tai padidina portfelio vertę. Prieš ką nors darant būtina įvertinti tikėtiną dividendų grąžą.
Dar vienas aspektas, kurį būtina apsvarstyti, yra transakcijų sąnaudos. Jei fiksuoti visas pozicijas kainuoja, pavyzdžiui, 5 %, o pirkti iš naujo tiek pat, tai vien šioms sąnaudoms atitenka 10 % portfelio vertės. Tad net akcijų kainai per vasarą kritus 9 % prarastumėte mažiau, nei viską parduodami vasaros pradžioje ir atpirkdami gale. Tikėtiną kritimą galima suskaičiuoti pagal istorinius duomenis. Pavyzdžiui, jei per ketvirtį vidutinis jūsų portfelio pokytis yra tik 5 %, tikimybė, kad per ketvirtį portfelio vertė pakis 10 % arba daugiau, tėra 1 %. Įvertinus dividendus ir transakcijų sąnaudas, viską parduoti vasaros pradžioje nebeatrodo taip gudru.
Mintis uždirbti iš nepadengtų akcijų pardavimo sandorių taip pat gera tik iš pirmo žvilgsnio. Nepadengtu pardavimu (angl. naked shorting) vadinamas toks sandoris, kai neturėdami jokių akcijų jas parduodate. Tai yra tarsi statymas už akcijų kainų kritimą. Taip galima daryti ne visose rinkose, kai kur nepadengti pardavimai draudžiami. Kadangi akcijų niekada neturėjote, gali būti, kad negalėsite, esant reikalui, jų ir atpirkti. Todėl kažkas tai turės padaryti už jus ir iš jūsų atgauti pinigus. Žodžiu, gana sudėtinga ir ne visur leidžiama procedūra.
Uždirbti iš kainų kritimo galima ir prekiaujant išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Tačiau lįsti į šiuos vandenis derėtų tik tiems investuotojams, kurie turi ilgametę patirtį ir reikiamą išsilavinimą (nebūtinai akademinį) bei žinių.
Visa tai sudėjus, pardavimas yra rizikingas. Juo labiau kad būna ir tokių vasarų, kai akcijų kainos kyla. Tuomet pardavimo pozicijos generuotų nuostolį, portfelio vertė mažėtų. Be to, reikia nepamiršti tų pačių transakcijų sąnaudų, kurios dar labiau sumažintų galimą grąžą iš pardavimo.

Protingiausia išeitis

Kaip ir visais gyvenimo atvejais, pirmiausia reikia viską apskaičiuoti ir apgalvoti, o tik tada daryti. Dažniausiai viską apskaičiavus ir įvertinus statistiniam investuotojui (ne aktyviam prekiautojui) su savo portfeliu dėl gegužės efekto neapsimoka nieko daryti. Galima bandyti žaisti ir išparduoti dividendų neduodančias, taip pat labai nepastovios kainos akcijas. Tokiu atveju tikimybė uždirbti didesnė nei parduodant visą portfelį ir paskui viską iš naujo atperkant. Bet ir tai negarantuos didesnio pelningumo.
Taip pat galima bandyti parduoti portfelį, pinigus 3–4 mėnesiams pasidėti į banką, gauti iš to palūkanas, o vėliau viską vėl reinvestuoti. Tačiau čia taip pat svarbu sąnaudos, prarastas likvidumas ir taip toliau. Kiekvienu atveju tokie veiksmai turi būti matuojami ir skaičiuojami individualiai.
Investuojant visada svarbu ilgasis laikotarpis. Tai yra dešimt metų ar daugiau. Kai sukauptas pelnas reinvestuojamas, pradeda veikti sudėtinių palūkanų formulė ir, atrodytų, ne tokie dideli metiniai procentai atneša didelę grąžą. Dėl to trumpalaikiai svyravimai, kai vieną ketvirtį kaina šiek tiek nukrinta, kitą vėl pakyla, ilguoju laikotarpiu neturi didelės reikšmės. Be to, net jei kelerius metus ir gali pasisekti uždirbti iš tokio vasarinio pardavimo, kiti keleri metai gali būti nuostolingi. Tad ilgainiui iš visų tų žaidimų liks tik labai menkas pelnas.
Racionaliausia prieš vasarą atsikratyti tų akcijų, kurių nebesinori turėti. Ir palikti portfelį ramybėje. Na, nebent sužinosite vidinės informacijos ar atsitiks toks įvykis, dėl kurio smarkiai padidės naujos pozicijos pelno tikimybė.
Bet ką nors pirkti prieš vasarą be rimtų priežasčių neapsimoka. Labai tikėtina, kad tą pačią poziciją galėsite pigiau atidaryti rudenį. Akcijos niekur nedings, na, o jei dings, jums bus tik geriau. Kaina per smarkiai nepasikeis. Todėl pakentėdami kelis mėnesius greičiausiai nieko neprarasite. Kantrybė – svarbiausias bruožas investuojant.

Geros vasaros

Belieka palinkėti geros vasaros. Prisiminkite, kad jūsų portfelis vasarą gali nuvertėti. Tačiau dėl to nereikia nervintis. Tiesą sakant, ir daryti nieko nereikia, nes tai gali kainuoti daugiau nei potencialus nuvertėjimas.
Dar kartą peržiūrėkite pozicijas, gal rasite ką nors, ko nenorėtumėte turėti per atostogas.
Gal matote ką nors, ką norėtumėte pirkti ir ką galėsite ramiai sekti per vasarą, o jos pabaigoje nuspręsti, ar vis dar norite šios bendrovės savo portfelyje. Bet nepersistenkite. Vasara yra atostogų metas. Todėl eikite atostogauti ir bent kiek atsiribokite nuo rinkų. Geros jums vasaros, gerų atostogų!

 

Taip pat skaitykite

Laimė ir pinigai – ar yra ryšys?

Spekulianto psichologija – kaip iš priešo tapti sau draugu

Apie investavimą biologiškai (III dalis)

Apie investavimą biologiškai (II dalis)

2014-04-01 | Psichologinė analizė 2012-11-15 | Psichologinė analizė 2010-02-21 | Psichologinė analizė 2010-02-21 | Psichologinė analizė

Komentarai



Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2019 UAB All Media Digital