Komentarai 2 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Laimė ir pinigai – ar yra ryšys?

Spekuliantai.lt | 2014-04-01 | Psichologinė analizė | perskaitė: 2799
Raktiniai žodžiai: Investavimas, psichologija
Laimė ir pinigai – ar yra ryšys? Ekonomistai atliko nemažai tyrimų, siekdami išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp pajamų ar vienam gyventojui tenkančio BVP ir žmonių pasitenkinimo gyvenimu.

Ekonomistai atliko nemažai tyrimų, siekdami išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp pajamų ar vienam gyventojui tenkančio BVP ir žmonių pasitenkinimo gyvenimu. Vienareikšmiško atsakymo surasti kol kas nepavyko. Ekonomistai Euqenio Proto iš Warwick universiteto ir Aldo Rustichini iš Minesotos universiteto pabandė atsakyti į minėtą klausimą.
Dar 1974 metais JAV ekonomistas Richard Easterlin pastebėjo, kad reikšmingo ryšio tarp žmonių laimės ir jų gaunamų bendrųjų pajamų sumos nėra. Per laikotarpį nuo 1974 iki 2004 metų realios JAV gyventojų pajamos išaugo beveik dvigubai, tačiau vidutinio amerikiečio pasitenkinimo gyvenimu lygis praktiškai nepakito. Mokslininkas priėjo išvados, kad pasiekus tam tikrą pajamų lygį, tolesnis pajamų didėjimas daugiau laimės neatneša. Šis atradimas pavadintas „Easterlin‘o paradoksu“ ir vėliau ne kartą buvo patvirtintas psichologų bei ekonomistų tyrimais.
Tačiau per pastaruosius 20 metų buvo atlikta ir kitų tyrimų, kurie parodė, kad BVP augimas, nors ir netiesiogiai, gali turėti įtakos žmonių laimės jausmui. Mičigano universiteto profesorius Ronaldas Inglehart išnagrinėjo 1981-2007 metais vykdytų nacionalinių apklausų duomenis, kurie parodė, kad žmonių „laimės lygis“ per minėtą laikotarpį padidėjo 45 šalyse iš 52. Ekonomistas padarė prielaidą, kad žmonių savijauta pagerėjo dėl didesnės pasirinkimo laisvės, kuri atsirodo daugelyje šalių demokratizacijos procesų išdavoje. Analogiškų išvadų nepriklausomai vienas nuo kito priėjo ir daugiau tyrėjų.
E. Proto ir A. Rustichini pastebėjo, kad tyrimai laimės ekonomikos srityje patiria tam tikrų sunkumų, nes žmonių pasitenkinimo jausmui turi įtakos daug veiksnių, galinčių sukelti priešingą efektą. Siekdami sumažinti neekonominių veiksnių įtaką tyrimų rezultatams, autoriai sukūrė savo metodą. Pirmiausia jie suskirstė Europos šalis į kvantilijas (grupes) pagal vienam gyventojui tenkančio BPV dydį. Į pirmą grupę pakliuvo skurdžiausių šalių gyventojai, o į paskutinę - turtingiausių. Taip pat tyrimo autoriai atmetė duomenis, galinčius turėti dideles statistines paklaidas.
Tyrimų rezultatai:

  • Žmonių pasitenkinimo lygis, augant BVP, didėja tose šalyse, kur BVP, tenkantis vienam gyventojui, neviršija 10 000 JAV dolerių.
  • Šalyse, kur BVP tenkantis vienam gyventojui viršija 20 000 JAV dolerių, gyventojai mano, kad tiesioginio ryšio tarp gaunamų pinigų ir laimės nėra.
  • Ir jie teisūs – žmonių pasitenkinimas gyvenimu vidutinėse ir turtingose šalyse (kur BVP vienam gyventojui daugiau kaip 54 000 JAV dolerių) skyrėsi tik 2 %.
  • Ekonomistų paskaičiavimais, „laimės taškas“, po kurio žmonės nebejaučia pasitenkinimo dėl augančių pajamų, yra ties 33 000 JAV dolerių riba.
  • Tokiu būdu Proto ir Rustichini patvirtino „Easterlin‘o paradoksą“


Siekdami paaiškinti, kaip susidaro „laimės taškas“ Proto ir Rustichini priėjo įdomios išvados. Augant pajamoms, didėja ir žmogaus poreikis pinigams. Tačiau, pasiekus tam tikrą pajamų lygį, jų augimo tempas pastebimai krenta ir tam, kad uždirbti daugiau, reikia papildomai dėti gerokai daugiau pastangų. Šis efektas vadinamas „vidutinių pajamų spąstais“.
Ta aplinkybė, kad žmogus nebegali tenkinti savo augančių poreikių, mažina pasitenkinimą gyvenimu. Neišsipildžiusios svajonės kompensuoja nepakankamai sparčiai didėjančių pajamų sukeliamus teigiamus jausmus.
Šiame kontekste pravartu prisiminti liaudies patarlę – „visų pasaulio pinigų neuždirbsi“. O jų visų ir nereikia, kad pasijaustum laimingas(a).


TeleTrade Analitikas
Romualdas Antoniukas

Užsakymo Nr. 4261_04.

Taip pat skaitykite

Parduok gegužę ir eik vasaroti!

Spekulianto psichologija – kaip iš priešo tapti sau draugu

Apie investavimą biologiškai (III dalis)

Apie investavimą biologiškai (II dalis)

2014-05-26 | Psichologinė analizė 2012-11-15 | Psichologinė analizė 2010-02-21 | Psichologinė analizė 2010-02-21 | Psichologinė analizė

Komentarai



2017 11 27 04:38     #37313

Any kind of a few replica watches attain a larger well wheel to duplicate the effect, although they don't arrive close to appearance of the period on rolex replica sale. Rolex in which the United Kingdom in the 1914 Joe ended up awarded the Hong Kong Observatory presented the first to watch the exquisitely detailed of the A-level certificate, and global positioning system with the rolex replica sale to share typically the award when specific keiki. Beadset diamond bezel with 25 round cut expensive diamonds and 4 sapphires set in replica watches effervescent wine diamond dial complete with 10 round cut down diamonds, scratch-resistant opal conversion crystal and replica watches uk. You would run into watches in variable looks and styles such as classic, adventure, acetate, wood, stainless steel numerous. This letter indicates the year that the fake rolex sale was produced.

2018 11 08 13:47     #41144
 Awesome and interesting article. Great things you've always shared with us. Thanks. Just continue composing this kind of post.
http://www.rockmeafrica.com/what-is-an-expert-in-history-called/


Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2019 Tipro Group UAB