Komentarai 20 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Rizikingų finansinių sprendimų priėmimo ryšys su juos priimančių darbuotojų gyvenimo kokybe, nerimastingumu ir pinigų kognityvinėmis schemomis

spekuliantai.lt | 2007-07-02 | Investavimo ABC | perskaitė: 8009
Rizikingų finansinių sprendimų priėmimo ryšys su juos priimančių darbuotojų gyvenimo kokybe, nerimastingumu ir pinigų kognityvinėmis schemomis skelbiame I. Balevičiūtės magistro darbo keletą dalių. Sutrumpintą magistro darbo variantą galite pasiskaityti čia Įvadas Dar iki 1880 m. beveik

skelbiame I. Balevičiūtės magistro darbo keletą dalių. Sutrumpintą magistro darbo variantą galite pasiskaityti čia

Įvadas



Dar iki 1880 m. beveik kiekvienoje valstybėje veikė firmos, atliekančios spekuliacines operacijas fondų biržoje (bucket-shops). Tai nebuvo visiškai panašu į dabartinę maklerių veiklą, nes minėtos firmos veikdavo tarsi klientų konkurentai, jeigu klientai laimėdavo – firmos pralaimėdavo (Hochfelder, 2006).
Vilniaus Vertybinių Popierių Birža (iki šiol vienintelė Lietuvoje) yra įsteigta dar visai neseniai – 1993 m., kai tuo tarpu Amerikoje analogiška institucija gyvuoja jau nuo 1792 m., o Olandijoje nuo 1309 m., kai biržoje buvo prekiaujama ne akcijomis, o grūdais. Lyginant Amerikos ir Lietuvos vertybinių popierių biržų apyvartą, iš karto išryškėja akivaizdūs skirtumai: per vieną kalendorinį mėnesį Vilniaus Vertybinių Popierių Biržos apyvarta būna apie 40 milijonų eurų, pvz., 2005 lapkričio mėnesį VVPB apyvarta sudarė 42,1 milijoną eurų, o didžiausios Amerikos vertybinių popierių biržos New York Stock Exchange – apie 1,2 trilijonus Amerikos dolerių (pvz., 2005 m. lapkričio mėnesį NYSE apyvarta sudarė 1,356 trilijonus Amerikos dolerių), t.y., apie 30000 kartų didesnė nei Lietuvoje. Apskritai, nuo 1990 m. iki 2003 m. bendras fondų skaičius išaugo nuo 3081 iki 8126, o indėliai juose nuo 1,063 trilijono iki 7,41 trilijonų dolerių (Filbeck, Hatfield, Horvath, 2005).
Tačiau didelės pinigų sumos turi savą kainą. Psichologas, Volstrito psichiatras A.Cass (2002) neseniai ėmė tirti Amerikos finansų maklerių gyvenimo būdą, asmenines savybes bei įpročius ir nustatė, kad Niujorko biržos makleriai pasižymi daugeliu maniakinių simptomų: miego trūkumu, puikybės manija, perdėtu rizikos pomėgiu, besaikiu išlaidavimu, narkotikų vartojimo įpročiais, alkoholizmu, nerimastingumu, stipraus liūdesio išgyvenimais ir nenumaldomu nuovargio jausmu. Šio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad 23% biržos maklerių, jaučia depresyvias nuotaikas, kas yra būdinga tik 7% visos Amerikos populiacijos. Interviu apie savo konsultuojamuosius, A.Cass (2002) sako, jog Volstrito darbuotojai labiau nei kiti linkę slėpti savo jausmus, kas vėlgi sukelia tam tikras asmenybės problemas. Nuovargis, liūdesys, depresija, ligos, nerimas ir nerimastingumas Volstrite yra laikomi silpnumo ženklais, todėl biržų makleriai visais įmanomais būdais stengiasi slėpti tokias savo būsenas, nes bijo būti atleisti iš darbo.
Taigi nuolatinė baimė būti atleistam iš darbo, jei pasirodysi silpnas, depresija ir nerimastingumas, priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų, liūdesys ir nuovargis – Amerikos biržos maklerių realybė. Amerikos finansų maklerių patirtis verčia sunerimti ir atkreipti dėmesį į analogišką darbą dirbančius Lietuvos darbuotojus.

Tęsiant statistikos apžvalgą, reiktų paminėti, kad Lietuvoje 2006 rugsėjo 30 VPK duomenimis dieną veikė 12 finansų maklerio įmonių ir 9 komercinių bankų finansų maklerių skyriai bei galiojo 267 finansų maklerio licenzijos: generalinę finansų maklerio licenziją turėjo 150, finansų maklerio konsultanto – 89, finansų maklerio prekybininko – 28 asmenys. Tik nedidelė dalis turinčių licenzijas finansų maklerių dirba finansų makleriais. Taigi Lietuvoje finansų maklerių skaičius yra nepalyginamai mažesnis nei Amerikoje ar kitose šalyse, kur vertybinių popierių biržos ir prekyba jose turi gilias tradicijas.
Kaip matome, Lietuvoje finansų maklerių skaičius yra labai mažas, tikriausiai todėl, kaip matysime vėliau, mūsų šalyje finansų sferoje dirbančių žmonių darbo specifika, asmeninės bei psichinės savybės nėra tirtos. Vis besiplečiantis finansų sektorius, gausėjantis jame dirbančių žmonių skaičius bei Amerikos patirtis, aprašyta aukščiau, skatina kuo greičiau atkreipti dėmesį į kasdien rizikingus finansinius sprendimus priimančius darbuotojus, jų psichinę būseną bei asmenines savybes.

Tyrimo metu išskirta dar viena, netgi didesnė nei finansų maklerių, Lietuvoje priimančių investavimo sprendimus individų grupė – tai savarankiški investuotojai. Taigi šio darbo subjektai ir eksperimentinės grupės tiriamieji yra rizikingus finansinius sprendimus priimantys individai: finansų makleriai ir kaip atskira grupė – savarankiški inevstuotojai. Rizikingi finansiniai sprendimai – tai finansiniai sprendimai, kai valdomi (investuojami) savi arba kompanijos ir/ar klientų pinigai. Investavimo ir su tuo susijusių sprendimų priėmimo bei rizikos klausimai, o taip pat maklerinių kompanijų darbuotojų psichinės bei asmeninės savybės yra ypač plačiai analizuojamos temos užsienio publikacijose, susijusiose su ekonomika. Mokslinėse publikacijose apie rizikingų finansinių sprendimų priėmimą, yra analizuojama dvejopo pobūdžio rizika:

- individuali – tai finansinių sprendimų, kurių pasekmės tiesiogiai palies tik vieną individą, priėmimas, savo asmeninių pinigų investavimas (pvz., akcijų pačiam sau pirkimas, sprendimas, kokiame rajone pirkti butą ir pan.);
- kolektyvinė – tai finansinių sprendimų priėmimas, kai valdomi (investuojami) ne savi, o kompanijos ir/ar klientų pinigai; sprendimas, kurio pasekmės veikia daugiau nei vieną žmogų (pvz., maklerio įmonės investicinio portfelio valdymas arba kompanijos vadovo sprendimas nusipirkti dalį kitos kompanijos).


Rizikingus finansinius sprendimus priimantys individai

Nuo fondo/-ų ar portfelio/-ių valdymo priklauso visos įmonės sėkmė, todėl fondų valdytojai bei finansų makleriai jaučia didelį spaudimą dirbti kaip įmanoma geriau, gal net geriau negu jie gali. Kai fondų indeksas krenta, daug investuotojų atsiima savo indėlius, todėl fondų valdytojai jaučia spaudimą valdyti fondus taip, kad rinkoje jie pastoviai duotų didžiausią augimą ir investicinę grąžą (The WetFeet Insider Guide, p. 111).

A.Cass (cit. Mandell, 2004) nustatė, kad tuo metu, kai akcijos biržoje kyla, 23% Wall Street‘o finansų maklerių jaučia klinikinės depresijos simptomus, kai vidutiniškai Amerikoje ji būdinga tik 7% gyventojų. Daugelis apklaustų finansų maklerių buvo linkę į alkoholizmą bei narkotikus, kai kurie galvojo apie savižudybę bei jautė kaltės ir nepilnavertiškumo jausmus; beveik visi apklaustieji net neįtarė apie savo problemas (Cass: Cooper, 2000). A.Cass (cit. DeZube, 2006) taip pat nustatė, kad labiausiai linkę į depresiją bei nerimą finansų makleriai uždirba daugiausiai pinigų. A.Cass (cit. Cooper, 2000) nustatė, kad stipriausi metinio atlyginimo dydžio pranašautojai yra: depresijos lygis, miego valandų per naktį skaičius, emocinio išsekimo lygis ir depersonalizacijos lygis. Stipriausiai su uždarbio dydžiu siejasi miegotų per naktį valandų skaičius (kuo mažiau miego, tuo didesnis našumas) ir depersonalizacijos lygis, apibrėžiamas kaip bejausmis, ciniškas, nuasmenintas ir emociškai nuošalus elgesys su klientais, laikant juos objektais, vietoj bendravimo kaip su žmonėmis. Jeigu finansų makleris pasižymi mažesniu depersonalizacijos lygiu, t.y., jeigu jis labiau rūpinasi klientais, jis uždirba daugiau pinigų.

C.Buurma (2005) teigia, kad maklerių, dirbančių bankuose, gyvenimo kokybės įvertis yra mažiausias. Semantinio diferencialo tyrimu buvo apklausti įvairiose kompanijose dirbantys finansų makleriai. Nustatyta, kad finansų maklerių vidutinis pasitenkinimas darbu penkiose skirtingose kategorijose, yra 5,4 balai iš 7 galimų, o bankuose dirbančių finansų maklerių tik 4,9.
Anot P.Willman, M.P.F.O’Creevy et al. (2001), prekiautojai biržoje naudojasi dviem teorijom: aiškinančia, kaip veikia birža ir teorijų apie tai, kaip gyventi, rinkiniu, paaiškinančiu, kaip būti sėkmingu biržoje.
A.Cass, D.Gureasko-Moore et al. ([ http://www.catsg.com/badmedicine.asp ]) nustatė, kad daugelis finansų maklerių Wall Street’e gali jausti, jog alkoholio vartojimas yra organizacinės kultūros dalis, reikalinga ryšių užmezgimui ir palaikymui, sandorių atlikimui bei atsipalaidavimui.

Buvo nustatyta, kad per savaitę finansų makleriai 8,46 valandas praleidžia užsiimdami individualia veikla ir tik 5,85 valandos – grupine veikla. Jauni finansų makleriai už savo finansinę sėkmę moka savo psichine sveikata ir gyvenimo kokybe (Cass: Cooper, 2000).
A.Cass (cit. Cooper, 2000) tyrimas parodė, kad dėl perdegimo efekto 40% finansų maklerių išeina iš savo darbo po vienerių metų. Makleriai per dieną vidutiniškai surūko 30 cigarečių, išgeria 1,5 alkoholinio gėrimo ir yra linkę rūkyti marihuaną bei naudoti kokainą ar heroiną 2,5 kartus per savaitę, o kad vakare užmigtų jiems vidutiniškai reikia 37 minučių.

Analizuodamas psichologinį saugumą darbe, R.J.Burke (1991) apklausė 73 finansų maklerius apie laiką po “juodojo pirmadienio” (taip buvo pavadinta 1987 spalio 19 diena, kai visame pasaulyje katastrofiškai nukrito Dow Jones Industrial vidurkio indeksas) ir nustatė, kad saugumui darbe grėsmę kelia fondų rinkos kintamumas, susijungimo baimė, taupymas ir sumažinimas, baimė prarasti darbą ir neaiškumas dėl darbo ateities. Apskritai, finansų makleriai jaučia didelę baimę dėl savo darbo, jų pasitenkinimas gyvenimu bei emocinis gerbūvis yra žemesni nei visos populiacijos.

Ekonomiškai pagrįsto elgesio tyrėjas D.C.Langevoort (1996) analizavo priežastis, kodėl finansų patarėjas (ar makleris) klaidingai įvertina pas jį atėjusio pasitarti dėl investavimo individo investicijos rizikos lygį. Pagrindinė to priežastis, kaip parodė tyrimas, yra pasitikėjimas: finansų patarėjai ir makleriai yra stipriai motyvuoti siekti, jog klientai jais pasitikėtų, taigi klientai jais besąlygiškai pasitiki. Pasirodo, šis pasitikėjimas sukuria puikią galimybę atsirasti sąmoningam ir pasąmoningam išnaudojimui. M.J.Roszkowski, J.Grable (2005) ištyrė 183 rizikingus finansinius sprendimus priimančių darbuotojų stereotipišką mąstymą ir nustatė, kad finansų konsultantai linkę nuvertinti moterų, – klienčių, atėjusių dėl konsultacijos, kur geriau būtų investuoti savo pinigus, - finansinės rizikos toleravimą, o vyrų – pervertinti.

Tuo tarpu O.Stotz, R. von Nitzsch (2005), laikydamiesi prielaidos, kad finansų analize užsiimančių darbuotojų sprendimai ir kainų prognozės gali būti veikiami psichologinių faktorių, atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti, kas veikia rizikingus finansinius sprendimus priimančių darbuotojų pasitikėjimą savimi ir savo sprendimo priėmimu. Minėti autoriai nustatė, kad tyrimo subjektų pasitikėjimas savimi ir savo sprendimais auga priklausomai nuo to, kiek jie jaučiasi valdantys situaciją.
M.B.Clement, S.Y.Tse (2005) savo empiriniame tyrime analizavo kaip finansų analize ir prognozėmis užsiimantys darbuotojai paskelbia “drąsias” prognozes, t.y., žymiai aukštesnes/žemesnes negu ankstesnės jų pačių bei/arba kitų analitikų prognozės. Jie nustatė, kad “drąsios” prognozės yra žymiai tikslesnės ir yra labiau susijusios su analitiko turima informacija apie tai, kas vyksta rinkoje, negu prognozės, paremtos “bandos jausmu”.


REZULTATAI

Tyrime dalyvavo 16 finansų maklerių, 35 finansų srityje dirbatys individai, iš kurių: 16 vadovaujančias pareigas užimančių, ir 19 kitų finansų srityje dirbančių (buhalteriai, finansininkai ir pan.) ir 30 savarankiškų.
Išanalizavus rezultatus nustatyta, kad pasitenkinimas atskiromis gyvenimo sferomis yra persipynęs ir dažnai kuo labiau individas yra patenkintas viena gyvenimo sfera, tuo labiau jis patenkintas ir daugeliu kitų. Pvz., jei investavimo sprendimus darbe ir/ar individualiai priimantys individai patenkinti sveikata, jie labiau patenkinti laisvalaikiu, mokymusi, pagalba, draugais ir namais.

Kasdien rizikingus finansinius sprendimus priimantys individai labiau nei lietuvių populiacija yra patenkinti savo tikslais ir vertybėmis bei darbu. Tai dalinai prieštarauja R.J.Burke (1991) tyrimo rezultatams, kad finansų makleriai jaučia didelę baimę dėl savo darbo. Tai gali lemti tai, jog Lietuvoje apskritai finansų maklerių nėra daug ir ši neseniai į darbo rinką atėjusi profesija dar nėra labai išpopuliarėjusi, todėl nėra kaip vienus darbuotojus greitai pakeisti kitais. Iš kitos pusės, Lietuvos vertybinių popierių rinkoje sumos, su kuriomis dirbama nėra tokios didelės kaip Amerikoje, todėl ir klaidų, kurios privestų prie atleidimo iš darbo, galimybė yra ne tokio didelio mąsto. Dar viena priežastis, kodėl Lietuvoje finansų makleriai gali būti patenkinti savo darbu – prekiavimo Vilniaus Vertybinių Popierių biržoje laikas yra gana trumpas – nuo 10 val. iki 14 val, t.y., tik 4 val. per parą.

Finansų makleriai labiau apskritai lietuviai yra patenkinti savo pinigais, jiems svarbesnis mokymasis ir kūrybiškumas, tačiau jie mažiau vertina gyvenimo sferą vaikai. Tai būtų galima paaiškinti tuo, kad dažnai finansų maklerių atlyginimas yra siejamas su komisiniais, kurie jiems mokami už sandorius biržoje. Kūrybiškumas ir mokymasis finansų makleriams yra svarbūs todėl , kad akcijų biržoje nuolat viskas kinta ir finansų makleriai bei kiti investuotojai visą laiką turi sekti tuos pasikeitimus, kad galėtų sudaryti kuo geresnius sandorius. Mažesnis nei populiacijos įvertis gyvenimo sferoje vaikai gali būti sąlygotas to, kad Vilniaus Vertybinių Popierių birža veikia dar gana neseniai (14 metų), todėl daugelis finansų maklerių yra jauni žmonės, dažnai dar nesukūrę šeimų, taigi ir neturintys vaikų.

Lyginant su visais lietuviais, beveik visos savarankiškų investuotojų gyvenimo kokybės sudedamosios dalys: savigarba, darbas, pagalba, vaikai, namų svarba, pasitenkinimas laisvalaikiu, meile, draugais, pagalba, savigarba yra įvertintos žemiau. Tai atsiliepia ir jų gyvenimo kokybei. Tokie žemi savarankiškai invetuojančiųjų gyvenimo kokybės sudedamųjų dalių įverčiai tikriausiai yra dėl to, kad tokia individualia veikla užsiimantieji prisiima visą riziką ir investuodami savo pinigus į akcijas, kurių vertė sumažėja, gali prarasti dideles pinigų sumas. Tai individams neleidžia jaustis ramiai ir taip pat yra nerimastingumo, kuris savarankiškai investuojančiųjų imtyje taip pat yra didesnis nei kitų finansų srityje dirbančių individų, priežastimi.
Tyrimas parodė, kad investavimo sprendimus darbe ir/arba individualiai priimantys individai pasižymi žemesne gyvenimo kokybe ir didesniu nerimastingumu. Tai siejasi su C.Buurma (2005) tyrimu, kurio metu buvo nustatyta, kad maklerių, dirbančių bankuose, gyvenimo kokybės įvertis yra mažiausias ir A.Cass (2002) gautais rezultatais, kad finansų makleriai jaučia žymiai didesnį nerimastingumą, pasižymi žemesne gyvenimo kokybe ir aukštesniu depresijos lygiu nei kiti populiacijos atstovai.

Nerimastingumas siejasi su tokiomis gyvenimo sferomis kaip meilė, laisvalaikis, mokymasis, sveikata, savigarba ir namai, o su nerimu – sveikata, savigarba, laisvalaikis, mokymasis, vaikai ir namai, t.y., kuo labiau individas patenkintas kiekviena iš šių gyvenimo sferų, tuo mažesnis jo nerimastingumas ir nerimas. Gautas tyrimas parodė, kad kuo aukštesnė yra individo gyvenimo kokybė, tuo jis jaučia mažesnį nerimastingumą, aukštesni įverčiai kiekvienoje iš gyvenimo sferų didina gyvenimo kokybės įvertį, o gyvenimo kokybė turi tiesinį neigiamą ryšį su nerimastingumu ir nerimu. Visgi, investavimo sprendimus darbe ir individualiai priimančių individų imtyje su viena gyvenimo sfera su nerimastingumu koreliuoja teigiamai – tai gyvenimo sfera pinigai, t.y., kuo labiau individas yra patenkintas savo turimais pinigais ir kuo jie jam svarbesni, tuo didesnį nerimastingumą jis jaučia.

Pratęsiant mintį apie pinigus, tyrimu nustatyta, kad finansų makleriams pinigai sukelia daugiausiai asociacijų, o savarankiškiems investuotojams pinigai kelia neigiamas emocijas. Tai galima sieti su T.Tang ir P.Gilbert (cit. Furnham, Argyle, 1998 ) tyrimu, kuriuo minėti autoriai nustatė, kad darbuotojai, kurie patiria mažą darbinį stresą, yra linkę manyti, jog pinigai yra natūralus gėris. Kadangi savarankiškai investuojant yra jaučiamas didelis nerimas, pinigus savarankiški investuotojai sieja su neigiamomis emocijomis.
Apskritai, pinigų kognityvinės schemos daugiausia turi kognityvinio elemento, išreikšto per rezultatą, ką galima pasiekti turint pinigų, t.y., lietuviai pinigus vertina pagal naudojimo kaip įrankio teoriją, kurią mini ir S.E.G.Lea, P.Webley (2005). Pinigų kognityvinių schemų tyrimas atitinka ir kitų autorių darbus (pvz., Jonas, Walper, Frey, 2002), kuriuose teigiama, kad individai pinigus sieja su teigimoamis tokiomis vertybėmis kaip pvz., saugumas, nepriklausomybė, laisvė, prestižas, turtas ir pan. Apskritai, lietuvių požiūris į pinigus yra gana teigiamas, pinigai kelia tik labai nedaug neigiamų asociacijų.

Apibendrinus tyrimą būtų galima pasakyti, kad pilnai pasitvirtino pirmoji darbe iškelta hipotezė: „Investavimo sprendimus darbe ir/ar individualiai priimančių individų gyvenimo kokybė yra žemesnė nei bendrai populiacijos“ ir iš dalies antroji: „Investavimo sprendimus darbe ir/ar individualiai priimantys individai pasižymi didesniu nerimastingumu ir jaučia didesnį nerimą nei finansų srityje dirbatys individai“, o trečioji hipotezė „Finansų makleriams, lyginant su savarankiškais investuotojais ir kitais finansų sektoriuje dirbančiais, tačiau investavimo sprendimų nepriimančiais individais, pinigai turi didesnę reikšmę“ statistiškai reikšmingai patvirtinta nebuvo.
Šis darbas turėtų paskatinti susimąstyti savarankiškai investuojančiuosius, nes jų rodikliai, lyginat tiek su finansų srityje dirbančių individų, tiek su visos populiacijos yra patys blogiausi. Nuolatinis stresas dėl rinkos pokyčių ir baimė prarasti savo investuotus pinigus galėtų būti mažinami užsitikrinant, kad net ir praradus visus investuotous pinigus, individas turės iš ko pragyventi. Žinoma, norint visiškai tiksliai išsiaiškinti, kodėl savarankiškai investuojančių žmonių gyvenimo kokybės lygis yra mažiausias, o nerimastingumas – didžiausias, reiktų atlikti papildomus tyrimus, siekiant nustatyti, kas konkrečiai šiai tiriamųjų grupei kelia nerimą, kaip nerimastingumas ir gyvenimo kokybė yra susiję su jų gaunamomis pajamomis, rinkos pokyčiais ir kt. Džiugu, kad negavome analogiškų A.Cass (2000) tyrimui rezultatų, tačiau nepaisant to, kaip ir savarankiškų investuotojų grupėje, reiktų išsamiau paanalizuoti finansų maklerių gyvenimo įpročius, pajamų, rinkos pokyčių ir kt. sąryšį su nerimu, nerimastingumu ir gyvenimo kokybe.

Apskritai, būtų labai naudinga plačiau ištirti finansų sektoriuje dirbančių individų nerimastingumą, nerimą, gyvenimo kokybę ir pinigų kognityvines schemas. Lietuvoje tai vis dar mažai tirti individai, kasdien dirbantys didelės atsakomybės reikalaujantį darbą su pinigais. Būtų įdomu atskirai išanalizuoti visų finansų sektoriuje dirbančių individų (buhalterių, finansininkų, finansų analitikų ir kt.) rodiklius.

Taip pat skaitykite

Kiek dažnai verta peržiūrėti investicinio portfelio sudėtį?

Pagrindiniai prekybos CFD principai

Rinkos psichologija: mitas apie racionalų investuotoją

Su akcijomis susietos CFD leidžia taikyti finansinį svertą ir uždirbti iš kainos skritumo

2014-05-14 | Investavimo ABC 2014-03-04 | Investavimo ABC 2014-01-13 | Investavimo ABC 2013-12-16 | Investavimo ABC

Komentarai



2007 07 02 22:20     #1658
visgi indraja pazada istesejo
2007 07 02 22:23     #1659
patiko :yes nors dauguma ir taip aisku bet konkretizuota straipsni saite turet verta, ypac naujokams
2007 07 03 06:50     #1660
tik isvdos niurios kokios tai.
2007 07 03 12:01     #1663
Apibendrinus tyrima butu galima pasakyti, kad pilnai pasitvirtino pirmoji darbe iškelta hipotez: „Investavimo sprendimus darbe ir/ar individualiai priimanciu individu gyvenimo kokyb yra žemesn nei bendrai populiacijos“ ir iš dalies antroji: „Investavimo sprendimus darbe ir/ar individualiai priimantys individai pasižymi didesniu nerimastingumu ir jaucia didesni nerima nei finansu srityje dirbatys individai“... Stai kodel visi taip koliojasi, kai pasakai kad rinka kris
2007 07 03 16:49     #1665
tik zudytis dar neikit
2007 07 03 17:35     #1666
rimtas darbas
2007 07 03 22:52     #1667
algisuk darbelis geras, bet as galiu pasakyti tik tiek kad gyvenime zmogausdarbas suskirtytas i keturis modeliusamdomas darbas,privati veikla(notarai, advokatai ir tt),savas biznis ir investitorius. kazkodel pasauly visi pripazita kad pasiekti 4 lygi yra didziule visu samdomu svajone.ir tepabando jie suinvestuot -jei pasiseks- jie pakeis nuomone apie sita darba.
2007 07 04 09:21     #1668
Dar būtų įdomu pamatyt, kaip tai persidengia su "sėkme". T.y. juk daugeliui nepavyksta pasirodyti geriau nei indeksas. O kaip jaučiasi, tie, kam tai pavyksta? Tai liečia tiek profus, tiek mėgėjus...
2007 07 04 11:51     #1669
Verslo psichologijos magistraturos studijos --- mažytė pastabėlė ne dėl straipsnio, bet dėl pačio darbo titulinio puslapio: Gerai būtų, kad žmogus tapdamas magistru žinotų, kad magistratūra yra miesto valdžia arba teisėjai, o ne mokslinis laipsnis
2007 07 04 15:02     #1670
niekas negali zinoti, koki zmogus tiksla turi: galbut autoriui visiskai nesiekia mokslinio laipsnio (kas yra ir taip gana lengvai pasiekiama), o ruosiasi tapti is karto teiseju
2007 07 05 20:27     #1686
Go go fanams galetu buti abecele,kurios deka taptu rastingi.
2007 07 20 11:07     #1799
Geras straipsnis. Tik patvirtina taisykle: arba sociai valgai, arba ramiai miegi
2007 07 21 20:50     #1804
Kartais tenka laikytis universiteto sugalvotų standartų ir titulinį puslapį padaryti pagal juos at 2007-07-04 13:51 #10542 Verslo psichologijos magistraturos studijos --- mažytė pastabėlė ne dėl straipsnio, bet dėl pačio darbo titulinio puslapio: Gerai būtų, kad žmogus tapdamas magistru žinotų, kad magistratūra yra miesto valdžia arba teisėjai, o ne mokslinis laipsnis
2007 07 21 20:53     #1805
Džiaugiuosi, kad mano darbas buvo naudingas ir atsirado žmonių, kuris jiems įdomus. Ačiū už atsakymus į anketą, be jūsų nebūčiau šio darbo parašiusi. Beje, rašiau ne dėl laipsnio, o dėl to, kad buvo įdomu Gaila tik, kad nedirbu finansų sektoriuje, bet tie, kurie dirba finansų srityje, galite savo personalo vadovams persiųst šito straipsnio nuorodą, manau, jie pradės jus labiau mylėti
2007 07 21 21:28     #1806
Idomus darbas! Aciu!
2007 07 22 10:14     #1807
Indraja,2 str. antra pastraipa- tai depersonalizacijos lygis visgi didina,ar mažina atlyginimo dydį?Pagal bendrą logiką turėtų didinti,pagal pastraipos paskutinį sakinį - mažina. Miego valandų skaičius(kuo mažiau miego,tuo didesnis našumas)tikriausiai nereiškia,kad daugiau laiko praleidžiama techniniam darbui,o miego trūkumas turbūt didina "nupušimo"lygį,kas veda prie geresnio rezultato? Taigi depersonalizaciją taip pat turėtume priskirti prie "nupušimo",kuo ji didesnė,tuo rezultatas turėtų būti geresnis. Randu prieštaravimą.Prieš rašydama gilinaisi į tas vietas giliau,gal gali paaiškinti,ar tiesiog suklydai,ar taip ir yra,kaip parašei?
2007 07 22 11:24     #1808
Sakinys "Jeigu finansų makleris pasižymi mažesniu depersonalizacijos lygiu, t.y., jeigu jis labiau rūpinasi klientais, jis uždirba daugiau pinigų." skamba taip, kaip ir teigė Cooper. Depersonalizacijos lygis reiškia, kad makleris pernelyg arti neprisileidžia klientų, tarp jų nėra per daug asmeniškų santykių. Personalizacija būtų, jei makleris ypač asmeniškai priimtų kliento sėkmes/nesėkmes. Tada jam taptų sunkiau rizikuoti, jis delstų prieš priimdamas sprendimą ir pan. Pvz., kai investuojat tėvų ar draugų pinigus, ar tai daryti lengva? Dažniausia grąža iš artimų žmonių pinigų yra mažesnė, nes bijot juos "nuskriausti" nesėkmingai suinvestavę jų pinigus. Toks pats principas veikia ir su depersonalizacija, kuo tau žmogus mažiau svarbus, tuo daugiau uždirbi. Kalbant apie miegą, tai daugelis maklerių prekiauja ne tik vietinėse biržose, bet beveik visame pasaulyje, kas leidžia jiems prekiauti visą parą. Šitas sakinys paimtas iš tyrimo apie Amerikos maklerius, kur darbo valandų skaičius per dieną tikrai viršija bet kokias normas.
2007 07 22 12:31     #1809
Depersonalizacija yra nusiasmeninimas.Taigi jei makleris pasižymi didesniu,o ne mažesniu depersonalizacijos lygiu...jis daugiau uždirba.Kaip ir geras chirurgas neoperuoja savo vaiko.Nors mano tėvas operavo,nes nebuvo kitos išeities,tačiau rizika prastam rezultatui yra didelė,nes valdo emocijos. Dėl valandų skaičiaus-jei depresijos ir emocinio išsekimo didesnis lygis lemia geresnius rezultatus(atrodytų,kad nesutampa su sveiku protu),todėl ir mažas miego valandų skaičius veda į tą patį.Gerą sprendimą čia turėtų lemti ne didesnis techniškai dirbtas laiko kiekis,o geresnio rezultato gavimas,esant išsękus. Išsękus labiau mobilizuojamos žmogaus vidinės jėgos.Kodėl karo metu žmonės padaro tai,ko normaliame gyvenime negalėtų padaryti,nors,atrodo,turėtų būti priešingai. Tiesiog aš galvoju,kad kažkas tavo darbą vertins,ir čia prikibs.Gal galvoji tu taip pat,tačiau minčių išdėstyme yra nelogiškumų.Tiesiog sakinių suformavime.
2007 07 22 19:36     #1810
M.J.Roszkowski, J.Grable (2005) ištyrė 183 rizikingus finansinius sprendimus priimančių darbuotojų stereotipišką mąstymą ir nustatė, kad finansų konsultantai linkę nuvertinti moterų, – klienčių, atėjusių dėl konsultacijos, kur geriau būtų investuoti savo pinigus, - finansinės rizikos toleravimą, o vyrų – pervertinti. Toks jau tas pasaulis...tačiau tai nuryti nėra sunkuIr dažnokai tai būna didelis privalumas,nes vyrai, nepakankamai įvertindami, kartais apsižioplina
2007 07 23 19:36     #1813
Taip, iš tiesų, Agata, esu padariusi klaidą, kurios net kelis kartus skaitydama nemačiau. Darbas jau gana seniai įvertintas, pasiūlė tęsti doktorantūros studijas, bet Lietuvos universitetų požiūris į mokslą man ne ypač prie širdies.. Geriau eiti ir taikyti tai, ką žinai bei sugebi praktikoje, nei kažkokių mokslo laipsnių siekti.

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2018 Tipro Group UAB