JAV birža: ruošiantis žingsniui į aukštesnį lygį

spekuliantai.lt | 2009-11-19 | Investavimo ABC | perskaitė: 7185
JAV birža: ruošiantis žingsniui į aukštesnį lygį Didelė apyvarta, investavimo produktų gausa į Jungtinių Valstijų biržas atvilioja daugybę namų biržoje vos kojas apšilusių investuotojų. Mintys inve

Didelė apyvarta, investavimo produktų gausa į Jungtinių Valstijų biržas atvilioja daugybę namų biržoje vos kojas apšilusių investuotojų. Mintys investuotojų forumuose liudija, kad investuojantieji užjūryje retai grįžta atgal. Tačiau ruošiantiesiems lagaminą investicijoms už Atlanto makleriai bei patyrę investuotojai pataria įvertinti ne tik ten atsiveriančias galimybes, bet ir savo pasirengimą žengti į aukštesnį lygį.

Investuotojų migraciją į labiausiai išsivysčiusia laikomą JAV rinką itin suaktyvėja, kai finansų nuosmukio metu į Jungtines Valstijas atitraukiamos didelės investicinės lėšos. Su šia banga į amerikiečių biržas atkeliavusiems investuotojams, priešingai nei namų rinkoje, atsiveria galimybės uždirbti iš akcijų kainų kritimo (mažiau išvystytose biržose trūksta atitinkamų produktų), išsirinkti investicinius produktus, padedančius sumažinti arba, atvirkščiai, dar labiau padidinti investicijų riziką. „Kai finansų rinkose buvo nuosmukis, nepajutome didesnio per mūsų platformą JAV prekiaujančių investuotojų skaičiaus sumažėjimo. Kai per krizę Baltijos šalyse smarkiai krito apyvartos, tikrai daugelis persikėlė prekiauti į Ameriką, nes namų rinka jiems pasidarė nebeįdomi“, – aiškina banko „LHV“ finansų makleris Saulius Lenauskas. Individualus investuotojas Nauris Treigys sako, kad investavimo Baltijos šalių rinkoje ir JAV biržose neįmanoma palyginti. „Tai yra du skirtingi pasauliai – Lietuvoje mes turime gal tik penkias patrauklias akcijas, JAV tokių yra per 5 tūkst. Jei mūsų biržoje akcijų kainos kyla, jos kyla visose pozicijose, o jei kilimas sustojo, nebėra ką veikti visoje biržoje. O JAV akcijų kainos juda abiem kryptimis ir atveria dideles galimybes rinkoje daryti ką nori“, – apie priežastis investuoti Amerikos biržose kalba ilgai ten prekiaujantis investuotojas.

Didelė apyvarta

Svarbiausiu argumentu, kodėl verta investuoti JAV biržose, įvardijama didelė apyvarta. „Vertindami tokių didžiųjų JAV bendrovių kaip „Bank of America“ ar „Citigroup“ apyvartą pamatytume, kad jų akcijų vienos dienos apyvarta prilygsta arba gerokai viršija metinę visos Vilniaus biržos apyvartą. Pavyzdžiui, „Bank of America“ akcijų per dieną perleidžiama maždaug 200 mln. vienetų, „Citigroup“ – 800 mln. vienetų“, – sako Ūkio banko finansų makleris Tomas Kipišas. „Tarkime, kad Lietuvos biržoje apyvarta per dieną siekia kelis milijonus litų, o aktyvių investuotojų yra apie tūkstantį. Kiekvienam vidutiniškai tenka apie tūkstantį litų apyvartos. Tad iš ko pelną gauti?“ – retoriškai klausia N. Treigys. S. Lenauskas priduria, kad JAV biržose prekybos apyvartą, priešingai nei Lietuvoje, įprasta matuoti vienetais, o ne pinigine išraiška. „Vertinant litais, didžiausią apyvartą atneša prekyba tokių bendrovių kaip „Apple“, „Google“ ir „Microsoft“ akcijomis. Per dieną šių įmonių akcijų paprastai perleidžiama už mažiausiai milijardą litų“, – sako „LHV“ finansų makleris. Tačiau S. Lenauskas atkreipia dėmesį, jog ir JAV biržose yra akcijų, kurių apyvarta maža. Biržų reikalavimų neatitinkančios akcijos taip pat patenka į bendrą prekybos sistemą, tik jų prekyba vadinama užbiržine (angl. „over the counter“, OTC) ir vyksta vadinamuosiuose „pink sheet“ sąrašuose. Į šiuos sąrašus patenka kompanijos, kurios, pavyzdžiui, gali neteikti audituotų finansinių ataskaitų, jų akcijos yra pigios ir rizikingesnės dėl daug mažesnio likvidumo nei biržos prekybos sąraše esančių kompanijų. Dažniausiai tai vadinamosios „penny stock“ akcijos, paprastai kainuojančios mažiau nei 5 dolerius. Šiose pozicijose jau galima susidurti su mažos apyvartos problema, investuotojams derėtų labiau pasidomėti „pink sheet“ sąrašuose esančiomis kompanijomis“, – aiškina S. Lenauskas.

Didžiulis akcijų pasirinkimas

Eksperto teigimu, skirtingų bendrovių akcijų kiekis JAV biržose sunkiai suskaičiuojamas. Didžiausią apyvartą pagal perleistų akcijų skaičių pasaulyje generuojančios „NASDAQ“ biržos indeksą sudaro per 3 tūkst. bendrovių. Pasak S. Lenausko, pridėjus ir kitose JAV biržose kotiruojamas bendroves, jų skaičius viršytų 6 tūkst. T. Kipišas teigia, kad JAV biržose apskritai nėra kokio nors baigtinio bendrovių sąrašo. „Finansų makleriai besijungiantiems prie biržos nepateikia jokio sąrašo, o tik duoda priemonę, kuria naudodamasis investuotojas jau pats susidaro savo stebimų akcijų sąrašą“, – aiškina Ūkio banko finansų makleris. JAV – visi įmanomi produktai Anot „LHV“ finansų maklerio, dažnai JAV biržose prekiaujamų fondų (ETF) apyvarta būna kur kas didesnė nei vidutinių bendrovių, o indeksą „S&P 500“ sekančio ETF (SPY) apyvarta nesunkiai gali siekti 50 mlrd. litų per dieną. Ekspertų tvirtinimu, skirtingų investavimo priemonių gausa yra kita priežastis, kodėl JAV rinka yra laikoma pačia populiariausia ir labiausiai išsivysčiusia. „Per JAV prekiaujamus ETF paprastas investuotojas iš Lietuvos turi galimybę investuoti į naftos kainos pokyčius, euro ir dolerio kursų svyravimus, indeksus, taip pat pasiekti rinkas kituose pasaulio kraštuose, kur tiesiogiai investuoti galbūt nesuteikia galimybės turimas tarpininkas. Amerikoje šių investavimo priemonių pasirinkimas yra didžiausias“, – tikina S. Lenauskas. Paklaustas, koks, be akcijų ar ETF, galimas investicinių priemonių pasirinkimas JAV biržose, N. Treigys lakoniškai atsako, kad visos likusios investavimo priemonės. „Pagal populiarumą po akcijų ir ETF yra žaliavų ar indeksų ateities sandoriai, opcionai ir kita. Tačiau šiomis priemonėmis patariama naudotis tik jau įgijus daugiau patirties“, – aiškina N. Treigys.

… ir didesni pavojai

„Kuri laiką Vilniaus biržoje paprekiavusių investuotojų pasitikėjimas savimi būna labai didelis, jie mano, kad yra lydimi sėkmės, puikiai viską išmano, ir tai dažniausiai būna pagrindinė jų klaida. Ypač pradedantieji, atkeliavę į JAV biržas, skausmingai nudega, kai iš karto investavę didelį kapitalą patiria tokius nuostolius, kad paskui būna sunku sugrįžti į pradinę situaciją ir išsilaižyti žaizdas. Dažniausiai tai būna psichologinės klaidos, kai investuotojai neįvertina situacijos atėję į likvidžią rinką, kurioje nesant kainų kitimo riboms ir pasirodžius esminei informacijai akcijų kainos žaibiškai susvyruoja keliasdešimt procentų“, – apie grėsmes investuojant aktyvesnėse JAV biržose pasakoja T. Kipišas. Mokymus apie techninę analizę „Investuok“ skaitytojams rengiantis N. Treigys pabrėžia, kad JAV rinka pati savaime nėra pavojinga. „Pavojai priklauso nuo paties investuotojo rizikos ir kapitalo valdymo: jei jis įsigyja priemones, kurių nesupranta, ir paskui praranda visus investuotus pinigus, tai jau ne rinka kalta. JAV biržos kaip tik yra nepavojingos, ir jei lygintume amerikiečių ir Lietuvos rinkas (ko nereikėtų daryti), tai suprastume, kad Vilniaus birža yra pavojingesnė. Kuo rinkos apyvarta didesnė, tuo joje saugiau investuotojui, todėl palankesnės biržos investuotojui nei Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE) niekur nerasite“, – apie tai, kad investavimo rizika priklauso ne nuo rinkos, bet nuo investuotojo įgūdžių ją valdyti, kalba N. Treigys. Tai, kad JAV biržose nėra akcijų kainos kitimo apribojimų, beveik metus JAV investuojantis N. Treigys vadina tik privalumu. „Žinoma, dėl to yra didesnis pavojus, tačiau primenu, kad labiausiai jį lemia pinigų valdymo strategija. Per kelias sekundes ar minutes galima prarasti pusę kapitalo, tačiau kartu tai atveria tik didesnes galimybes uždirbti. Kad nebūtų apribojimų, itin aktualu skolintų vertybinių popierių pardavimo (short selling) strategija (ketinantiems uždirbti iš kainų kritimo) besinaudojantiems investuotojams, kurie moka palūkanas skolintojams“, – aiškina N. Treigys.

Investicijoms nuo kelių dolerių iki 25 tūkst.

Ekspertų teigimu, investicijoms už Atlanto nebūtinos milžiniškos lėšos. Minimali investuojama suma priklauso nuo žmogaus pasirinktos investavimo strategijos ir maklerių paslaugų paketo. Pasak N. Treigio, vertindami savo finansines galimybes investuoti JAV biržose investuotojai pirmiausia turėtų išsiaiškinti, kokios minimalios sumos, reikalingos atidaryti investicinę sąskaitą, reikalauja tarpininkai. „Kiekvieno brokerio sąlygos yra skirtingos, tačiau reikalaujamos minimalios sumos nėra didelės. Aš naudojuosi tarpininko, kuris reikalauja įnešti mažiausiai 5 tūkst. dolerių, paslaugomis. Žinoma, atsidarius investicinę sąskaitą galima šias minimalias lėšas išimti iš sąskaitos. Tokiu atveju minimali investavimo suma galėtų būti tik vienas doleris (vidutiniai JAV tarpininkų komisiniai už pavedimą) ir akcijos kaina (galima rasti daugybę akcijų vos už kelis centus). Tačiau apskritai investicijų dydis priklauso nuo kiekvieno investuotojo strategijos: jei norite JAV biržoje spekuliuoti aktyviai, būti dienos prekiautoju (day trading), tokia strategija pareikalaus mažiausiai 25 tūkst. dolerių kapitalo. Didesnė suma suteikia galimybę investuoti agresyviau“, – tvirtina investuotojas. S. Lenauskas įspėja, kad norintieji aktyviai prekiauti, t. y. pirkti ir parduoti vertybinį popierių tą pačią dieną („dienos“ sandoris), į savo sąskaitą turi įnešti 25 tūkst. dolerių arba privalo turėti joje kito lengvai įkeičiamo turto už tokią vertę. „Toks užstatas Amerikoje reikalingas, norint neribotai per dieną atlikti sandorius. Jei savo sąskaitoje turite mažiau lėšų, tokiu atveju per penkių darbo dienų slenkantį intervalą galite atlikti ne daugiau kaip tris tokius „dienos“ sandorius, nebent „dienos“ sandorių skaičius nesudarytų daugiau kaip 6 proc. visų per šį laiką atliktų sandorių skaičiaus. Tai labai svarbi taisyklė, kurią reikia įsidėmėti ruošiantis investuoti JAV“, – teigia „LHV“ finansų makleris. Anot S. Lenausko, JAV tarpininkai dažniausiai reikalauja 2 tūkst. dolerių minimalaus įnašo, norint atsidaryti maržinę sąskaitą (margin account), leidžiančią investuoti su svertu, parduoti skolintus vertybinius popierius.

Išvengiama dvigubo pajamų apmokestinimo

Investuojantieji JAV biržose mokesčius už parduotus vertybinius popierius moka pagal savo rezidavimo vietą. Tačiau S. Lenauskas primena, kad investuojantiesiems per JAV tarpininką teks jo prašyti pažymos apie atliktus sandorius mūsų mokesčių inspekcijai. Lietuvos finansų tarpininkai patys pateikia pažymas apie investuotojo gautas pajamas iš vertybinių popierių perleidimo mokesčių inspekcijai, o klientui pageidaujant išduoda ir kitas reikalingas pažymas. Kiek kitokia tvarka taikoma apmokestinant už akcijas gautus dividendus. „Lietuva ir JAV yra pasirašiusios dvigubo apmokestinimo švengimo sutartį, todėl investuotojo dividendai neturėtų būti apmokestinti Amerikoje ir dar kartą Lietuvoje. Tačiau atsidarydami sąskaitą pas tarpininką žmonės pirmiausia turėtų užpildyti atitinkamą formą, kurioje deklaruotų, kad yra Lietuvos rezidentai. Tokiu atveju iš JAV gaunamų dividendų būtų išskaičiuojama tik tą normą, kuri numatyta pagal šalių susitarimą, t. y., 15 proc. Šias pajamas investuotojui deklaruojant Lietuvoje privalu sumokėti valstybei tik skirtumą tarp JAV išskaičiuotos normos ir mūsų mokesčių dividendams. Anksčiau valstybių sutartyje numatyta norma bei Lietuvos tarifas sutapdavo ir nieko papildomai nereikėdavo mokėti, tačiau už 2009 metus gaunami dividendai Lietuvoje apmokestinami padidintu tarifu iki 26 proc., tad teks sumokėti į Lietuvos biudžetą papildomai. Jei reikiami dokumentai nebus užpildyti, investuotojo gauti dividendai greičiausiai bus apmokestinti JAV tarifu ir teks įveikti daug biurokratinių barjerų, norint susigrąžinti permokėtus mokesčius“, – teigia S. Lenauskas.

Rekomenduoja JAV tarpininkus

Ketinantiems pasirinkti aktyvesnę investavimo strategiją žmonėms N. Treigys pataria naudotis JAV tarpininkų paslaugomis. „Tai daryti verta vien dėl komisinių mokesčių, kurie neretai siekia vieną dolerį už pavedimą. Be
to, naudojimasis užsienio tarpininkų paslaugomis turi ir daug kitų privalumų, pavyzdžiui, suteikiamas didelis sandorių rūšių pasirinkimas. Mūsų tarpininkų komisiniai mokesčiai pasibaisėtini – mažiausiai 30 dolerių už sandėrį. Žinoma, jei investuojate dideles lėšas naudodamiesi ilgalaike strategija ir neketindami jų aktyviai valdyti, tai komisinis mokestis didelės reikšmės neturės. Tačiau aktyviam prekiautojui lietuvių tarpininkai netinka – be normalių komisinių mokesčių retas jų suteikia tinkamą platformą prekybai biržoje realiu laiku. Nors pasirinkau investuoti per maklerį Lietuvoje, tačiau šis tarpininkas naudojasi JAV brokerių prekybos biržoje platforma. Lietuvos tarpininko paslaugomis naudojuosi tik dėl to, kad visas sutartis pasirašinėju lietuviškai, be to jis teikia ataskaitas mokesčių inspekcijai. Tačiau už tai sumoku ir atitinkamą komisinį mokestį“, – sako N. Treigys. Jam pritaria ir Ūkio banko finansų makleris, taip pat patariantis rinktis JAV tarpininkų paslaugas. „Realiai Lietuvos įmonės siūlo JAV tarpininkų produktą, tačiau labai padidina komisinį mokestį. Lietuvoje vykdoma mažai pavedimų, todėl be vadinamosios masto ekonomijos mūsų tarpininkų sąnaudos didelės. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti stebėtina, kad JAV, kur suteikiamos geresnės tarpininkų paslaugos, komisinis
mokestis yra mažesnis. Tačiau taip yra dėl to, kad pavedimų gausa leidžia vietiniams brokeriams taikant mažus mokesčius gauti didelį pelną. Lietuvoje prekybos JAV biržose paslauga dar nėra išvystyta, palyginti su tais produktais, kuriuos siūlo amerikiečių tarpininkai, be to mūsų įmonės veikia labiau kaip JAV brokerių tarpininkai“, – teigia T. Kipišas.

Kaip išsirinkti brokerį?

Pasak finansų maklerio, vieni žinomiausių Lietuvos investuotojams tarpininkų vardai JAV yra „Interactive brokers“, „Ameritrade“ ,o išsirinkti tinkamiausią brokerį nėra sunku. „Susirasti informacijos apie tarpininkus galima įvairiuose forumuose, kur investuotojai dalinasi patirtimi, – tai pats paprasčiausias ir greičiausias būdas. Renkantis tarpininką reiktų atsižvelgti į sąskaitai atidaryti taikomo minimalaus depozito dydį, taikomus komisinius mokesčius, taip pat labai aktualu prekybinė platforma – jos techniniai reikalavimai, aptarnavimo greitis. Vieni tarpininkai galbūt siūlo mažesnius komisinius mokesčius, tačiau jų prekybinė platforma nėra išvystyta, kiti galbūt pateikia labai gerą programinės įrangos paketą, bet jau už atitinkamą kainą“, – pataria T. Kipišas. Jeigu JAV biržose ketinama aktyviai prekiauti, S. Lenauskas siūlo pirmiausia dėmesį atkreipti į tai, kokią prekybos platformą siūlo tarpininkas, ar suteikiama galimybė investuotojui pačiam realiu laiku pateikti pavedimus į biržą be papildomo tarpininko rankinio apdorojimo. „Amerikoje labai svarbu, ypač aktyviems investuotojams, biržoje prekiauti realiu laiku, nes jei pavedimas pasieks biržą po kelių minučių, situacija joje jau gali būti pasikeitusi. Jei jau tarpininkas negali pasiūlyti prekybos realiu laiku, svarbu bent išsiaiškinti, per kiek laiko būtų pateikiamas pavedimas į biržą. Penkių minučių vėlavimas dar daugmaž pakenčiamas, bet reiktų gerai susimąstyti, jei tarpininkas sako galintis pavedimą įvykdyti per penkiolika minučių ar iš viso priimti jį tik telefonu“, – sako „LHV“ finansų makleris. Makleriai investuojantiesiems JAV pataria pasinaudoti vadinamąja „smart routing“ technologija, kuri, patikrinusi kelias biržas, pasiūlo rinktis iš skirtingose biržose surastų finansinių priemonių sąrašo.

Svarbiausia – nebijoti

Lagaminą kelionei už Atlanto sumaniusiems krautis investuotojams N. Treigys primena, kad nors ir JAV biržose niekas neišvengia klaidų, labai svarbu įveikti psichologinius barjerus ir nebijoti. „Pradžia tokia pati, kaip ir pradėjus investuoti Vilniaus biržoje: kreipiatės į maklerį, atsidarote sąskaitą ir prekiaujate. Svarbiausia išmokti naudotis prekybos platforma – tai ypač aktualu prekiaujant užsienyje, ir be to neįmanoma apsieit Niujorke. Būtent pačioje pradžioje ir padaromos didžiausios klaidos, kai klaidingai pasirinkus pavedimą paspaudžiamas ne tas mygtukas. Tokiu būdu įmanoma už kelis dolerius pirktas akcijas parduoti už keletą centų“, – įspėja nedaryti žioplų klaidų N. Treigys. „Keldamasis investuoti į naują biržą vadovaujuosi filosofija, kad viską reikia pradėti nuo balto lapo – išmesti visas žinias iš galvos ir iš naujo mokytis proceso metu. Svarbiausias patarimas – susitvarkyti su psichologija“, – teigia patyręs investuotojas.


 

Taip pat skaitykite

Kiek dažnai verta peržiūrėti investicinio portfelio sudėtį?

Pagrindiniai prekybos CFD principai

Rinkos psichologija: mitas apie racionalų investuotoją

Su akcijomis susietos CFD leidžia taikyti finansinį svertą ir uždirbti iš kainos skritumo

2014-05-14 | Investavimo ABC 2014-03-04 | Investavimo ABC 2014-01-13 | Investavimo ABC 2013-12-16 | Investavimo ABC

Komentarai



2018 03 13 10:16     #38007
You should need to learn about remote desktop connection manager windows 10   to use your windows 10 operating system like remote facility.You can easily connect one computer with other and enjoy your working time.

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital