Komentarai 2 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Ką galima įžvelgti biržos skaičiukuose?

spekuliantai.lt | 2009-10-21 | Investavimo ABC | perskaitė: 7068
Ką galima įžvelgti biržos skaičiukuose? Kokios informacijos galima „išgriebti“ iš biržos akcijų prekybos statistikos ir sąrašų? Ką galima suprasti kiek giliau nagrinėjant tarpininkų pusl

Kokios informacijos galima „išgriebti“ iš biržos akcijų prekybos statistikos ir sąrašų? Ką galima suprasti kiek giliau nagrinėjant tarpininkų puslapius, per kuriuos perkamos ar parduodamos akcijos, t. y. jų platformas? Į kokius techninius aspektus, kurie galėtų padėti sėkmingiau pirkti ar parduoti, verta gilintis? Ką reiškia maklerių žargonas?

„Ūkio banko investicijų valdymo“ fondų valdytojas Artūras Černiauskas teigia, kad pagrindiniai rodikliai stebint prekybą akcijų biržoje yra apyvarta ir kaina. Tai svarbiausi dalykai, į kuriuos jis siūlo atkreipti dėmesį investuojantiesiems Lietuvoje. „Akcijų biržoje, kaip ir turguje, galioja tie patys pasiūlos ir paklausos dėsniai. Jei ateinate į turgų, kuriame bulvių daug, o pirkėjo nė vieno, natūralu, kad kyla minčių, jog pardavėjai turėtų nuleisti kainą. Tačiau jei turguje pirkėjų eilės, o pardavėjas tik vienas, suprantama, kad jis gali prašyti ir daugiau. Taigi, jei tikrai norima įsigyti kažką paklausaus, gali tekti didinti kainą“, – sako A. Černiauskas.

Apyvarta ir kaina

A. Černiauskas investuojantiesiems biržoje siūlo stebėti du grafikus: kainos ir apyvartos. Nenagrinėti vieno be kito. „Kai akcijos kaina kyla esant didelei apyvartai, tai rodo, kad investuotojų susidomėjimas didelis – įsitraukė stambūs investuotojai, kurie dažniausiai veikia rinką ilgesnį laiką. Ir nors kartais fondai taip pat klysta, nereikėtų pamiršti, jog didelės lėšos bent kurį laiką veikia akcijų kainą. Akcijos kainos augimas be didesnės apyvartos rodo, kad tai tik spekuliacinis augimas, pinigai nepritraukiami į šią poziciją, ir nėra kam palaikyti esamos kainos, vadinasi augimas gali būti trumpalaikis. Taip pat yra akcijos kainai krentant: jei ji mažėja su didele apyvarta, tai yra rimtas signalas investuotojams, o jei smunka su mažomis apyvartomis, tai gali būti tik normali korekcija po kainų augimo, kai „pelnus fiksuoja“ smulkūs spekuliantai, ir kainos ateityje greičiausiai toliau augs“, – aiškina „Ūkio banko investicijų valdymo“ fondų valdytojas. „Išsisemia pirkimas, bet gali išsisemti ir pardavimas. Jei kaina krito, o apyvarta mažėjo ir nebeliko norinčiųjų parduoti tokia maža kaina, galima galvoti, kad toliau akcijos kaina neturėtų kristi. Tada dažniausiai prasideda kainos svyravimas siauru intervalu – konsolidacija. Po tokių ilgų kainos „trypčiojimų“ vietoje (mėnuo – gerai, trys – geriau, šeši – jau visai gerai) kaina pradeda krypti į kažkurią pusę – tai jau signalas, kad didieji rinkos dalyviai – akcijų fondai apsisprendė dėl tolesnių savo veiksmų. Jei kaina kyla ir apyvartos didėja, augimas greičiausiai tęsis toliau. Tai reiškia, jog atsiras papildomai pinigų, ir smulkus investuotojas gali tikėtis, kad kaina kils toliau. Fondai dažniausiai užima poziciją ilgam ir tikimybė, kad įvyks didelis išpardavimas, maža. Tačiau jei po ilgos konsolidacijos kaina pradėjo kristi su didele apyvarta, galima manyti, kad instituciniai investuotojai nutarė nebelaikyti kompanijos akcijų.

Kaip suprasti, kad investuoja fondai?

Kai pradeda investuoti dideli fondai, kainos kyla ne po procentą, o 10–20 proc. per labai trumpą laiką. Fondai turi daug pinigų, pasiūla ribota, kainos sparčiai kyla. Kaip atpažinti tokį procesą ir tuo pasinaudoti? „Reikia stebėti biržą. Jei, tarkime, 50 dienų apyvarta svyruoja tam tikrose ribose, ir netikėtai vieną ar keletą dienų pastebimai padidėja, tai gali būti signalas, kad fondai susidomėjo šia kompanija. Jei kainos ir apyvartos augimas tęsiasi ir toliau, akivaizdu, jog fondai yra pirkėjų gretose. Smulkiam investuotojui tai signalas, kad kainos augimas gali kurį laiką tęstis. Galima sakyti, kad akcijų rinkoje taip pat veikia tam tikri fizikos dėsniai ir didžiųjų pinigų suteikta inercija kurį laiką išlieka“, – mano A. Černiauskas.

Minimali techninė analizė

A. Černiauskas investuotojams prieš priimant sprendimus pirkti ar parduoti pataria pasidomėti, kaip kaina atrodo technines analizės pagrindų, vadinamųjų slankiųjų vidurkių, atžvilgiu. JAV populiariausi 50 ir 200 dienų kainos vidurkiai. (Lietuvos biržos slankiųjų vidurkių duomenis galima rasti, pvz.: www.kurmis.org/grafikai). Tai svarbu, nes į juos užsienyje žiūri fondų valdytojai ir profesionalūs investuotojai. Jei matote, kad kaina nukrito žemiau 50 ar 200 dienų vidurkio linijos, tai vertėtų žinoti, kad dauguma fondų valdytojų vien dėl to gali pradėti pardavinėti šią akciją arba tikrai jos nebepirks. Kylančioje rinkoje kaina paprastai būna aukščiau nei 50 dienų vidurkio reikšmė. Vėlgi verta žinoti, jog fondų valdytojai dažniausiai priima sprendimus, kai kaina labai priartėja prie vidurkio linijos. Jei kaina iš naujo pradeda kilti, valdytojai perka, o jei kerta liniją ir pradeda kristi, daugelis jų vien dėl to pradeda pardavinėti akcijas. Papildomai tą patvirtintų ir didelės krentančios akcijos apyvartos – tai pavojaus signalas. Kainai kirtus 200 dienų vidurkį, taip pat reikėtų susimąstyti, nes tokia situacija rodo, kad didieji žaidėjai nebepalaiko pozicijos ir kaina gali toliau smukti. A. Černiauskas atkreipia dėmesį, jog šie patarimai svarbūs tiems, kurie investuoja ilgesniam laikui ir prieš priimdami sprendimą kurį laiką analizuoja situaciją. „Jei kaina staiga nukrito – kirto visas ribas, tai nieko nereiškia trumpuoju laikotarpiu, reikia pažiūrėti 3–4 dienas. Jei situacija nesikeičia arba vystosi ta pačia linkme, tai jau yra pagrindas sprendimui priimti. Investuotojui galbūt neverta gilintis į priežastis, pakaktų žinoti, kaip į tuos dalykus žiūri profesionalai“, – pataria fondų valdytojas.

Institucinių veiksmai – ne rodiklis

Kiek kitaip mąsto Investuotojų asociacijos valdybos narys D. Slavinskas. Anot jo, nereiktų skirti daug dėmesio fondų paieškoms, mat ir jų sprendimai kartais nepasiteisina arba tik trumpam paveikia biržą. Jis smulkiesiems siūlo stebėti, kaip fondai įsigyja didelius kiekius akcijų, t. y. Atkreipti dėmesį į didelius sandorius ir jų metu fiksuotas kainas. Iš to, pasak D. Slavinsko, galima susidaryti nuomonę apie tai, koks stambiųjų investuotojų požiūris į rinkos kainą.

Rinkos gylis

Dar vienas prekybos rodiklis, galintis suteikti papildomos informacijos apie akciją, yra rinkos gylis. Biržos, taip pat ir tarpininkų puslapiuose nurodoma pasirinktos akcijos po 5 geriausius pasiūlymus pirkti ir 5 parduoti (kiek ir už kokią sumą). „Jei prekybos platformoje būtų nurodomas tik vienas pirkimo ir pardavimo kainos lygis, jis neatskleistų viso vaizdo, už kiek investuotojas galėtų parduoti arba nupirkti akcijas. Galbūt vienu centu pigiau pavedimų pirkti stulpelyje yra didesnis pavedimas arba daug didelių pavedimų, kurie gali parodyti pardavėjui, kad akcijos kaina nebekris. Tačiau jei už vieno pavedimo iš viso nieko nėra, investuotojui akcijos parduoti nepavyks, nes paprasčiausiai nebebus pirkėjų. Todėl rinkos gylis yra svarbus rodiklis ne vien profesionalams, bet ir paprastiems investuotojams. Pagal rinkos gylį galima orientuotis, kiek yra pirkėjų ir pardavėjų, kokia rinkoje situacija, ties kokiu kainos lygiu yra pardavėjų ir pirkėjų“, – aiškina D. Slavinskas. Eksperto teigimu, rinkos gylis yra geras pagalbinis rodiklis techninę analizę naudojantiems investuotojams. „Tarkime, pasirinktos pirkti įmonės akcijų kaina paklausos pusėje svyruoja nuo 1,02 Lt iki 0,98 Lt (penki kainos lygiai, kuriuos paprastai pateikia tarpininkai). Bandydamas nustatyti akcijų pirkimo kainą investuotojas atlieka techninę analizę, kuri parodo tikslinę kainą – 1 Lt. Jeigu pažvelgęs į rinkos gylį investuotojas pamato didžiausią susikaupusią akcijų paklausą ties 1 Lt kainos lygiu, tai jam yra dar vienas patvirtinimas. Tokiu atveju tikslinga veikti ryžtingai ir teikti pavedimą, sakykime, 1 centu didesne kaina“, – pasakoja ekspertas.
A. Černiauskas teigia, kad bent jau Vilniaus biržoje vadinamasis rinkos gylis yra svarbus nebent aktyviems spekuliantams, kuriems aktualus kiekvieno cento pokytis, o mąstantiesiems apie ilgesnį (bent keleto mėnesių) investavimą ekspertas pataria nesureikšminti rinkos gylio rodiklio. Iš principo jis pataria „negaudyti centų“. „Kartais tai labai paveda. Pavyzdžiui, nusprendi pirkti 10 000 akcijų, tačiau nenori pirkti keliais centais brangiau ir pastatai už „gerą kainą“, bet nepavyksta nupirkti. Akcijos pabrangsta keliais procentais. Pirkti ar ne? Dvejoji, lauki ir galiausiai vaikydamasis pusės procento naudos nuperki ją 10 proc. brangiau“, – pateikia pavyzdį fondų valdytojas.

Pirkėjų / pardavėjų spaudimas

Šis terminas, anot D. Slavinsko, gana dažnai girdimas komentuojant biržos įvykius. Ką jis reiškia? „Įsivaizduokime, kad vyksta įprastinė rami prekyba (jei kaina netenkina, investuotojai nepardavinėja arba neperka). Pirkėjas, pateikęs, jo manymu, logišką pavedimą, ramiai laukia, kol kažkas parduos. Sakykime, atsiranda antras pirkėjas, kuris pateikia pavedimą pirkti didesne kaina nei pirmojo, o abiejų pageidavimų patenkinti neįmanoma. Jei pirmasis pastebi, jog atliekamas konkurentų pavedimas, kitas gali pateikti pavedimą pirkti dar didesne kaina. Tokiu būdu vienam per kitą investuotojams siūlant vis didesnę kainą ir kyla vadinamasis pirkėjų spaudimas. Tokiu pačiu principu apibūdinamas ir pardavėjų spaudimas biržos prekyboje“, – aiškina Investuotojų asociacijos valdybos narys.

Kainos žirklės

Taip vadinamas skirtumas tarp geriausių pasiūlymų pirkti ir parduoti. „Tokia situacija gali susiklostyti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, kai vyksta arba akcijų išpardavimas, arba pirkimas, kai investuotojai aktyviau perka ir kaina kyla, o paskui kažkuriame lygmenyje atsitraukia, ypač stambesnieji mėgsta taip daryti. Nuolatos pardavinėjant akcijas, kaina numušama, todėl nenorint, kad ji dar labiau kristų, kuriam laikui atsitraukiama. Tuo metu kiti, taip pat pardavinėjantys investuotojai irgi sustoja, tikėdamiesi, kad kaina šiek tiek pakils nuo minimumo. Pirkti ketinantys investuotojai, pamatę, jog vyksta išsipardavimas, taip pat neskuba ir stebi analizuodami, ar nėra rimtų priežasčių, jei akcijas „kažkas“ pardavinėja. Taip ir susidaro kainos žirklės, kai investuotojai laukia naujų požymių ir stebi vieni kitų veiksmus. Panaši situacija gali susiklostyti, kai kompanija pasidaro niekam neįdomi. Žmonės, kurie mano, kad kompanija yra gera, tačiau nori mokėti už jos akciją 2, bet ne 3 Lt, palieka biržoje ilgalaikį pavedimą pirkti akciją už 2 Lt. Jie mano, kad įsigis šią akciją, jei kažkas supanikuos ar užsimanys parduoti, ir laukia. Kitoje pusėje – investuotojai, nenorintys pardavinėti po 2 Lt, nes tai, pavyzdžiui, stabili kompanija, mokanti gerus dividendus. Jų pavedimas parduoti šią akciją siekia 3 Lt. Be to, tuo metu kompanija neskelbia jokių naujienų, nėra jokių esminių įvykių, niekas naujai neatkreipia dėmesio į akciją, ir taip išlieka kainų žirklės“, – pasakoja D. Slavinskas. Tokiu atveju pozicijos apyvartumas smarkiai krenta, o tie, kam pritrūksta kantrybės ar laiko, stengiasi vykdyti sandorį vidutine, tarp paklausos ir pasiūlos esančia kaina.

Pavedimų rūšys

Investuotojų asociacijos valdybos narys pradedantiesiems investuotojams pataria įsigilinti į skirtingų prekybos pavedimų reikšmę bei situacijas, kuriose kokie pavedimai tinkamiausi.

Ne visiškai rodomi pavedimai

„Tokį pavedimą verta rinktis, kai perkamas didesnis nei įprastas biržoje vidutinis akcijų kiekis konkrečioje pozicijoje. Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesio „City service“ akcijų dienos apyvarta siekė 24 500 akcijų. Jei investuotojas ketina pirkti 100 tūkstančių įmonės akcijų, tačiau baiminasi, kad parodžius tokį interesą gali sukilti akcijų kaina, yra tikslinga biržoje rodyti tik dalį pavedimo, pavyzdžiui, kad perkama tik 10 tūkstančių akcijų. Kai šis kiekis nuperkamas, automatiškai parodomas kitas 10 tūkstančių akcijų pirkimas ir taip toliau, kol nuperkamas visas kiekis“, – aiškina D. Slavinskas.

Rinkos ir aukciono kainos

Pateikiant pavedimą tarpininkų platformos leidžia pasirinkti ribinę, rinkos arba aukciono kainą. D. Slavinskas pasakoja, jog pavedimas pirkti rinkos kaina reiškia galimybę pirkti bet kokia kaina – kokia tuo metu yra rinkoje (kad ir 15 proc. Didesne nei paskutinė sesijos uždarymo kaina), pavedimą parduoti – taip pat (kad ir 15 proc. mažesne). „Dažnai nepatyrę investuotojai suklysta naudodamiesi šia funkcija. Jie mano, kad jei reikia parduoti akciją, tai, pateikus pavedimą parduoti rinkos kaina, akcijos bus parduotos pavedimo pateikimo metu rinkoje buvusia kaina. Tačiau praktikoje viskas vyksta kiek kitaip. Jei vyksta paniškas akcijų išpardavimas, kaina krenta, pirkėjai atsitraukia ir atšaukia savo pavedimus. Dažnai supanikavusių ir rinkos kaina parduoti pateikusių investuotojų pavedimai tokiu atveju įvykdomi žemiausia tą prekybos sesiją galima kaina, kuri vėliau, išblėsus aistroms, pakyla. Taip galima nudegti ypač nelikvidžiose pozicijose. Tokią funkciją rekomenduočiau naudoti, jei pozicija yra likvidi, kai tikimasi, kad akcijos kaina keisis daugiau nei 15 proc. ar dar daugiau dėl, pavyzdžiui, paskelbto esminio įvykio“, – teigia D. Slavinskas. Rinkos kaina pavedimai gali būti pateikiami tik į nepertraukiamą prekybą. Aukciono kaina pateikiami pavedimai įvykdomi sesijos atidarymo arba uždarymo
aukciono kaina, kuri nėra iš anksto žinoma.

Įvykdyti ir anuliuoti

D. Slavinskas pavedimą „įvykdyti ir anuliuoti“ rekomenduoja rinktis, kai norima pirkti / parduoti kiek galima daugiau akcijų, tačiau neparodyti rinkai, jog interesas išlieka ir toliau. Dažniausiai toks pavedimo tipas tinka tuomet, kai nežinoma tiksli akcijų paklausa ar pasiūla biržoje, pavyzdžiui, esant užslėptiems pavedimams, kada perkamas / parduodamas didesnis nei įprastas biržoje akcijų kiekis, kuriam likvidumas nėra pakankamas ir nenorima paveikti rinkos kainos. Likusi neįvykdyta tokio pavedimo dalis biržoje yra anuliuojama automatiškai, neparodant jos paklausos / pasiūlos pusėje.

Įvykdyti arba anuliuoti

„Toks pavedimas naudojamas, kai jums būtinai reikia parduoti / pirkti visą numatytą akcijų kiekį ir nė viena akcija mažiau. Paprastai taip parduodamos įkeistos akcijos arba tiesiog investuotojas stengiasi apsidrausti nuo pavedimo įvykdymo mažomis dalimis, ypač kai rinkoje pastebimi ne iki galo rodomi pavedimai priešingoje pusėje. Jei iki visiško įgyvendinimo pritrūksta kad ir vienos akcijos, toks pavedimas nevykdomas ir anuliuojamas“, – aiškina D. Slavinskas.


 

Taip pat skaitykite

Kiek dažnai verta peržiūrėti investicinio portfelio sudėtį?

Pagrindiniai prekybos CFD principai

Rinkos psichologija: mitas apie racionalų investuotoją

Su akcijomis susietos CFD leidžia taikyti finansinį svertą ir uždirbti iš kainos skritumo

2014-05-14 | Investavimo ABC 2014-03-04 | Investavimo ABC 2014-01-13 | Investavimo ABC 2013-12-16 | Investavimo ABC

Komentarai



2017 01 13 09:29     #36304
 An useful dialogue may be worth thoughts. I'm sure that you simply compose more for this topic, this will not be the taboo theme but usually everyone is insufficient to converse on this sort of issues. To another location. Kind regards
2017 07 04 06:40     #36869

It completely suits the look if christian louboutin outlet uk this is what the actress intended, as the dark blue shade played off of the hot-pink flowers along cheap christian louboutin her blazer and pants. Another element of surprise came from the back of the shoe — the Louboutins featured a christian louboutin for sale color-blocked purple counter and a glittering heel that provided a glimmer of sparkle as the star walked.

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2020 UAB All Media Digital