Dar kartą apie akcijų įkeitimą (REPO)
esx1L
|
2006-11-19
|
Investavimo ABC | perskaitė: 11338
Dar kartą apie akcijų įkeitimą (REPO)
Investuotojai, siekdami didesnio pelno, vis dažniau ryžtasi įkeisti turimus vertybinius popierius, o gautas pinigines lėšas reinvestuoti į kitų vertybini
Atpirkimo sandoriai
Investuotojai, siekdami didesnio pelno, vis dažniau ryžtasi įkeisti turimus vertybinius popierius, o gautas pinigines lėšas reinvestuoti į kitų vertybinių popierių pirkimą. Vertybiniai popieriai, nors ir įkeisti, „dirba“ tirkąjam jų savininkui, todėl dažniausiai įkeičiamos akcijos, turinčios kuo didesnį augimo potencialą.
Pinigų pasiskolinimas įkeičiant vertybinius popierius vadinamas atpirkimo sandoriu (angl. Repurchase Agreement arba sutrumpintai REPO) ir traktuojamas kaip specifinis kreditas.
Atpirkimo sandorius sudarinėja beveik visi Lietuvos komerciniai bankai ir finansų maklerio įmonės. Pastaraisiais metais šis skolinimosi būdas sparčiai populiarėja ne tik tarp privačių investuotojų, bet ir tarp komercinių įmonių. Sandorių populiarumas grindžiamas tuo, kad įkeistų vertybinių popierių rinkos vertė per įkeitimo laikotarpį gali išaugti, o skola ir palūkanos bankui mokamos ne kiekvieną mėnesį, kaip įprasta gražinant kreditą, o tik pasibaigus atpirkimo sandorio laikui. Maksimalus akcijų atpirkimo sandorio laikas yra 6 mėnesiai. Klientas, sandorio pabaigos dieną sumokėjęs palūkanas, gali rinktis, ar pratęsti sandorį, ar gražinti pasiskolintą pinigų sumą ir atgauti įkeistus vertybinius popierius.
Rizika
Atpirkimo sandoriai, įkeičiant akcijas, pasižymi didele rizika. Iki tam tikros ribos sumažėjus vertybinių popierių kainai, kredituotojas gali pareikalauti kliento įmokėti papildomą garantinę įmoką (apskaičiuojama pagal sutartyje nurodytą formulę), kuri padengtų sumažėjusią įkeistų vertybinių popierių vertę. Klientui laiku nepervedus nurodytos sumos, kredituotojas, siekadamas save apsaugoti nuo nuostolių, gali vienareišmiškai parduoti įmonės akcijas. Už parduotas akcijas padengiamas įsiskolinimas, o klientui pervedamas likutis.
Rizika, susijusi su įmonių akcijų įkeitimu, iš dalies valdoma - ne su visų bendrovių akcijomis galima sudaryti atpirkimo sandorius. Įkeičiamų akcijų sąrašus galima sužinoti susisiekus su finansų makleriais, kurie vengia siūlyti įkeitimui rizikingas akcijas.
Lietuvoje siūlomas maksimalus įkeitimas akcijoms yra 65 procentai jų rinkos vertės. Riziką gali valdyti ir pats klientas, pasirinkdamas ne maksimalų leidžiamą įkeitimo procentą, bet mažesnį ir saugesnį. Priimta, kad pakankamai saugus akcijoms yra iki 50 procentinių puntų įkeitimas, net įvertinus ir Lietuvos akcijų rinkos ypatumus.
Nemažai investuotojų buvo pamokyti 2006 m. pavasarį ir vasarą vykusios korekcijos, kuomet investuotojams pritrūkus lėšų garantinėms įmokoms, kredituotojai buvo priversti parduoti įkeistas akcijas, taip akcijų kainą rinkoje numušant dar labiau. Akcijų kainai svariai sumažėjus, buvo parduodami kitų klientų įkeisti vertybiniai popieriai - susidarydavo pavojinga grandininė pardavimo reakcija. Tiesa, kreditoriai taip pat buvo pervertinę situaciją, kadangi buvo siūloma įkeisti Lifosos, Vilniaus baldų, bei kitų rizikingų bendrovių akcijas.
Įkeisti galima ne tik akcijas, bet ir obligacijas, kurios yra žymiai saugesnės. Įkeičiant obligacijas, galima pasiskolinti net iki 95% jų vertės, o maksimalus įkeitimo terminas yra 1 metai.
Patirtis lemia naudą
Atpirkimo sandoriais paprastai naudojasi patyrę, tačiau nebijantys rizikuoti, biržos investuotojai. Kaip taisyklė, paskolintos lėšos tuojau pat investuojamos į vertybinių popierių rinką, o sandorio terminas visada būna maksimalus. Pasibaigus sandorio terminui tam, kad neišimti lėšų iš vertybinių popierių rinkos, sandoris dažniausiai pratęsiamas sumokant palūkanas ir administravimo mokestį.
Gyvenimiškas pavyzdys.
Investuotojas, 2006 m. gegužės mėnesį įsigijęs 1000 Aprangos akcijų po 8 Lt, pardavė jas lapkritį, po 6 mėnesių, rinkoje po 12 Lt, uždirbdamas solidžią 4000 Lt sumą. Antrasis investuotojas, tuo pačiu metu įsigyjęs 1000 Aprangos akcijų po 8 Lt, pirmiausia jas įkeitė 50 procentų verte ir išsiderėjo mokėti 8% metinių palūkanų. Paslaugos mokestis jam kainavo 50 Lt. Už gautus 4000 Lt investuotojas nupirko tos pačios Aprangos 500 akcijų, mokėdamas tą pačią 8 Lt kainą. Lapkritį, pasibaigus įkeitimo terminui, investuotojas nusprendė atpirkti įkeistas akcijas, sumokėdamas 4210 Lt (4000 kreditas, 160 Lt pusmečio palūkanos, 50 Lt administravimo mokestis). Visos turėtos 1500 akcijų buvo parduotos po 12 Lt. Atskaičiavus sumokėtas palūkanas paaiškėja, kad antrasis investuotojas uždirbo 5790 Lt, t.y. 1790 Lt daugiau, negu pirmasis investuotojas.
Kadangi abu investuotojai akcijas išlaikė trumpiau nei vienerius metus, jie dar privalės pelną pasidalinti su valstybe (sumokėti 15% pajamų mokestį). Gautą pelną sumažina ir finansų tarpininkai, kuriems investuotojai sumokėjo komisinius mokesčius už pačių akcijų pirkimą ir pardavimą.
Faktai
Atpirkimo sandorių palūkanos šiuo metu Lietuvoje svyruoja nuo 6 iki 12 procentų. Šią palūkanų normą įtakoja tarpbankinės palūkanų maržos. Sandorio sudarymas arba pratęsimas kainuoja nuo 50 Lt iki 100 Lt. Sandorius galima sudaryti ir telefonu. Sandorius galima nutraukti anksčiau laiko. Pratesiant sandorį, jei akcijų vertė padidėja, galima pasididinti kreditą. Dividendai ir kitos emitento mokėtinos sumos, nors akcijos ir įkeičiamos, pervedami vertybinių popierių savininkui – klientui. Įkeičiant akcijas, mokestine prasme akcijų savininkas nesikeičia, todėl akcijų įkeitimas arba išpirkimas neapmokestinamas pajamų mokesčiu. Įkeičiami vertybiniai popieriai turi būti apskaitomi toje finansų institucijoje, kurioje sudaromas atpirkimo sandoris. Įkeisti galima ne tik akcijas, obligacijas, bet ir fondus.