Komentarai 10 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Ką žinoti investuojantiems į JAV NT? 2 dalis

DNR | 2007-08-25 | Fundamentali analizė | perskaitė: 7001
Ką žinoti investuojantiems į JAV NT? 2 dalis Pabaigsime pažintį su esminiais JAV statybos įmonių rodikliais. Primenu, kad tai nėra rekomendacija investuoti į JAV NT rinką :) 4. Bendri

Pabaigsime pažintį su esminiais JAV statybos įmonių rodikliais. Primenu, kad tai nėra rekomendacija investuoti į JAV NT rinką







4. Bendri projektai

Taip išverčiau “joint ventures (JV)” – dviejų ar daugiau įmonių bendrus projektus. JV yra gana populiarus dalykas NT versle, nes dirbant drauge su kita kompanija lengviau surinkti kapitalą ir pasidalinti riziką.

Be to, JAV ypač populiaru statybos įmonėms kooperuotis su bankais. Tiksliau, bankai patys rodo iniciatyvą pasirašyti sutartis su homebuilderiais. Turbūt nereikia aiškinti, kodėl – tiesiog, kad NT vystytojai siųstų pas juos savo klientus, norinčius imti būsto paskolas. Kai kada netgi drauge kuriamos bendros būsto paskolų įmonės.

Jei įvyksta antrasis scenarijus, labai svarbu išsiaiškinti, kiek įmonė investavo į tokį bendrą projektą, kurio rizika didelė, smunkant NT rinkai. Taip pat svarbi skola, kurią įmonė prisiėmė vystydama bendrus projektus.

Pavyzdžiui, Countrywide Financial Corp. (CFC), JAV būsto paskolų lyderė, vos prieš porą savaičių įkūrė joint venture su statybų kompanija Highland Homes. Bendra būsto paskolų įmonė vadinsis Highland Loan Source ir teiks „lengvą, vieno žingsnio klientų aptarnavimą“. Neįtartinai skamba ?

CFC po antrojo ketvirčio rezultatų paskelbimo atsidūrė visuomenės dėmesio centre. Pasirodo, blogų paskolų dalis portfelyje – net 4,9%, yra nemažų problemų dėl likvidumo ir pati įmonė pripažįsta, kad situacija dar pablogės.


5. Skolos rodiklis

Natūralu, kad statybos bendrovės NT klestėjimo metais skolinosi ypač daug ir tik prieš kelis ketvirčius, ėmus vėsti rinkai, susigriebė skolos rodiklius mažinti. Agresyviausi skolininkai savo D/E rodiklį (debt to equity) sumažino nuo daugiau nei 350% iki maždaug 200%. Normaliom sąlygom tai gal ir pateisintume. Bet dabar, kai NT kainos ir pardavimai važiuoja žemyn, vystytojams darosi sudėtinga grąžinti milžiniškas paskolas bankams.



6. Maržos

Kaip pelningai sugeba dirbti įmonė, parodo maržos – pelno santykis su pajamomis. Dažniausiai skaičiuojamos bendrojo pelno ir veiklos pelno maržos. Šiuo atveju paskaičiuoti pelno iš NT rodikliai, nes dauguma homebuilderių turi ir kitas paslaugas teikiančių departamentų (pvz., kredito ar kitų finansinių paslaugų). Todėl geriau atskirti rezultatus, kad tikrai matytųsi, kiek kas uždirba iš namų statymo:

Statybos marža = (Statybos pajamos – statybos išlaidos) / Satatybos pajamos



Trendas akivaizdus, ar ne? Vos daugiau nei prieš metus didžiausi JAV NT vystytojai sugebėdavo užsidirbti 12-40% pelno, pardavinėdami būstus. National Association of Home Builders apskaičiavo, kad 2005 m. vidutinė pelno marža buvo 9,8%, o pavyzdžiui, 2002 m. – 12%. Visi šie skaičiai atrodo juokingai maži palyginus su pelnais, generuojamais Lietuvos NT vystytojų, bet jų kolegos JAV tikriausiai su didžia nostalgija prisimena laikus, kai gaudavo 10% pelną.

7. Nurašymai

Kai rinkoje pradeda kristi namų ir žemės kainos, vystytojai savo ataskaitose turi parodyti realią turto vertę. Todėl nurašo dalį savo atsargų – namų, žemės ir opcionų žemei pirkti. Taip pat kai kada sumažinama ir pernelyg išpūsta reputacija (goodwill) – vis dėlto, jei įmonė rinkai krentant būtų perkama, už ją siūlytų mažesnę premiją (kurią ir parodo reputacija).

Taigi dažniausiai kuo didesni nurašymai (write down, write-off, impairment) – tuo brangiau buvo įsigytas turtas arba sukaupta per daug atsargų. Nurašymai tampa išlaidų dalimi, taigi iš karto sumažėja pelnas. Ir šiais neramiais laikais homebuilderiai gavo žymiai mažesnius pelnus, nes dauguma privalėjo tiesiog nubraukti daugiau nei 500 milijonų dolerių iš savo apskaitos knygų .

Vienas iš pavyzdžių: beveik trečdalį visų D.R. Horton išlaidų sudaro nurašymai:



***

Taigi trumpai apžvelgėme, kokie rodikliai lemia JAV statybos įmonių sėkmę. Gal būt tai kam nors sužadins norą pasidomėti šia sritimi nuodugniau.

Taip pat skaitykite

Investuotojų krištolo rutulys – rodikliai

Investavimo strategijos: S&P500 Dividendiniai Aristokratai

Akcijų analizė I

Tarptinklinė analizė. Neigiamą žaliavų ir obligacijų kainų priklausomybė

2011-08-30 | Fundamentali analizė 2010-01-20 | Fundamentali analizė 2009-11-18 | Fundamentali analizė 2009-11-13 | Fundamentali analizė

Komentarai



2007 08 25 20:46     #2005
dekui, idomu.
2007 08 27 16:19     #2006
5domu, ar Lietuvoje yra JV praktika?
2007 08 28 06:41     #2016
ech... kad taip pabraizius LT statybininku pelno marzos grafikeli atisfied
2007 08 28 07:09     #2018
to Feningas gal net ir pabraižyti nereikės, po metų bus galima nuskopijuoti
2007 08 28 07:49     #2020
tai va cia ir klausimas, kodel NT kainomis nuo usa neatsiliekame, o duomenu pateikimu atsiliksim metais ?
2007 08 29 14:31     #2045
na lietuvai visada buvo lėtesni nei kad estai ar latviai, tai ir atsiliekam meteliais
2007 08 30 21:41     #2066
Įdomus ir naudingas, kaip ir pirma dalis. Skaitau ir galvoju..., kad viskas šiame globaliame pasaulyje susiję, viskam galioja tie patys dėsniai (na gal išskyrus Lietuvo NT rinką )... Dar prieš pora metų galvojau, kad ateis laikas statybininkam "susimokėti", nes jau tada buvo aiškios rinkos tendencijos, tai, kuo viskas baigisis. Tačiau iki šių metų pradžios nemaniau, kad ši JAV ekonomikos dalis sugebės kirsti ne tik per biržą, bet ir per Europos bankus bei pensininkų portfelius... Dar įdomu būtų paanalizuoti bankus per NT prizmę...
2007 08 31 00:38     #2067
patys bankininkai mano, kad nemokus klientai per juos kirs po 5-7 metu. Siuo metu su nemokiais dar neva imanoma tvarkytis - perfinansuot pvz ilgesniam laikui.
2007 09 10 22:05     #2181
idomu butu suzinoti UK ir Airijos bustu statytoju rinkos tendencijas. Manau sios rinkos mus liecia labai tiesiogiai (ir per darbo vietas ten, mazinancias nedarba cia ir pagal pinigus uzdirbamus ten, ir didinancius busto kainas cia).
2007 09 12 16:24     #2200
Apie UK galima paskaityti BusinessWeek straipsniuką: http://www.businessweek.com/globalbiz/content/sep2007/gb2007096_631472.htm?campaign_id=rss_eu Trumpai: UK situacija labai panaši. NT kainos per 10 metų patrigubėjo (gali būti, kad pokytį labai lemia prestižiniai rajonai ). Namų ūkių skola siekia 166% disponuojamų pajamų(JAV 127%). Taigi kodėl dar nematom straipsnių spaudoj apie kredito krizę UK ? Viena iš priežasčių - UK subprime bumas nepasiekė tokių mastų kaip Dėdės Semo respublikoj (10% ir 25% visų paskolų atitinkamai).

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2020 UAB All Media Digital