Komentarai 2 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Investuotojų krištolo rutulys – rodikliai

spekuliantai.lt | 2011-08-30 | Fundamentali analizė | perskaitė: 3889
Raktiniai žodžiai: rodiklis, ekonomistas, investuok, akcija, indeksas, ekonomika, investavimas, duomenys, analizė
Investuotojų krištolo rutulys – rodikliai Patyręs investuotojas be makroekonominių rodiklių kaip neregys be lazdos. Tačiau pradedantiesiems dažnai sunku suprasti, kaip teisingai vertinti pasikeitus

Patyręs investuotojas be makroekonominių rodiklių kaip neregys be lazdos. Tačiau pradedantiesiems dažnai sunku suprasti, kaip teisingai vertinti pasikeitusį bedarbių skaičių, ką sako parduotų būstų rodiklis ar palūkanų normos kreivė. Specialistų teigimu, makroekonominiai rodikliai gali ne tik parodyti, kurioje ekonomikos ciklo vietoje esame šiuo metu, bet ir padėti praskleisti ateities įvykių šydą.

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas žurnalui „Investuok“ teigia, kad investuotojams labai praverčia banko specialistų sudarytas makroekonominių rodiklių patikimumo ir atsilikimo vertinimo grafikas.

„Grafike pateiktus duomenis suvokti yra daug paprasčiau nei žiūrint į skaičius ar vienišą kreivę. Čia aiškiai matyti, prieš kiek mėnesių rodiklis sufleruoja apie galimus ekonomikos pokyčius ir koks šios prognozės patikimumas. Dauguma investuotojų prisipažįsta: jei šį grafiką būtų matę anksčiau, gal būtų investavę šiek tiek kitaip“, – sako Ž. Mauricas.

Palūkanų kreivė

Pasak ekonomisto, investuotojams svarbiausia nuolat peržvelgti rodiklius, kurie nusako šiandienos ekonomikos situaciją ir gali parodyti ateities įvykių kryptis.

„Pateiktame grafike matyti, kad palūkanų normos kreivė, naujų būstų įsigijimo skaičius, akcijų indeksų ir pinigų kiekio rodikliai ekonominės situacijos ateitį prognozuoja dar prieš 8–14 mėnesių. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad šių prognozių tikslumas yra nuo 35 % iki 63 %. Todėl vien jais remtis nepatartina“, – sako „Nordea“ ekonomistas.

Anot jo, vienas ankstyviausių ir tiksliausių makroekonomikos rodiklių yra palūkanų normų kreivė. Ji dažniausiai siejasi su vartotojų pasitikėjimo rodikliu. Bazines palūkanų normas nustato valstybių centriniai bankai, siekdami sumažinti reguliarius ekonomikos ciklo svyravimus ir apsaugoti ekonomiką nuo nepageidaujamo vartojimo „perkaitimo“ ar „nuosmukio“. Todėl kai vartotojai noriai įsigyja prekių, nevaržomai leidžia pinigus, įmonės plečiasi ir ekonomika įgauna pagreitį, centriniai bankai, siekdami išvengti ekonomikos „perkaitimo“ ir infliacijos, pradeda kelti palūkanų normas. Ir atvirkščiai: ekonomikos aktyvumui mažėjant, centriniai bankai mažina palūkanas, siekdami paskatinti skolinimąsi ir taip padidinti vartojimą bei investicijas.

„Palūkanų normų kreivė puikiai iliustruoja finansų rinkų dalyvių lūkesčius dėl bazinių palūkanų normų pokyčių ateityje. Statesne trajektorija kylanti palūkanų normų kreivė rodo, kad finansų rinkos dalyviai ateityje tikisi aukštesnių palūkanų normų (t. y., kad centriniai bankai ateityje kels bazines palūkanų normas), taigi ir ekonomikos augimo paspartėjimo. Žemyn besileidžianti palūkanų normos kreivė investuotojams signalizuoja apie mažėsiančias bazines palūkanų normas centriniams bankams ateityje mėginant skatinti vartojimą ir gyvinti šalies ekonomiką. Taigi, horizontaliau slenkanti arba žemyn besileidžianti palūkanų normų kreivė signalizuoja apie netrukus galintį ištikti ekonomikos nuosmukį. Pavyzdžiui, palūkanų normų kreivė JAV tapo horizontali dar 2006 m. pabaigoje ir puikiai „numatė“ tik 2008 m. pradžioje prasidėsiantį ekonomikos nuosmukį“, – sako Ž. Mauricas.

Specialistas priduria, kad ekonomikos tempo reguliavimas palūkanų normomis yra palyginti naujas reiškinys. Anksčiau tokią funkciją atlikdavo pinigų kiekio reguliavimas. Pavyzdžiui, Kinijos centrinis bankas iki šiol didelį dėmesį skiria pinigų kiekio ekonomikoje kontroliavimui. Šis rodiklis, kaip ir palūkanų normos kreivė, gali padėti numatyti ekonomikos ateities tendencijas.

Susigriebia anksčiau

Pasak ekonomisto, dar vienas prognozių rodiklis – akcijų indeksų vertės pokyčiai.

„Istorinė patirtis rodo, kad investuotojai gerokai anksčiau pastebi ekonomikos pragiedrulius ir į vertybinius popierius ima investuoti maždaug 8 mėnesiais anksčiau nelaukdami formalios ekonomikos recesijos pabaigos. Pavyzdžiui, Vilniaus vertybinių popierių biržos akcijų kainų indeksas pradėjo kilti jau 2009 m. pradžioje, nors apie „atsitiesiančią“ ekonomiką pradėta šnekėti tik 2010 m. pradžioje. Kylantys akcijų vertės indeksai rodo investuotojų lūkesčius dėl teigiamų verslo perspektyvų ir, atvirkščiai, jei akcijų indeksų kreivė leidžiasi žemyn, tai reiškia, kad investuotojai jau nebesitiki ekonomikos augimo arba net laukia jos nuosmukio“, – žurnalui „Investuok“ sako „Nordea“ ekonomistas.

Specialistas pabrėžia, kad negalima šimtu procentų pasitikėti makroekonominių rodiklių prognozėmis. Reali situacija gali priklausyti nuo daugelio veiksnių ir aplinkybių. Pavieniai rodikliai turi skambėti kaip natos, o visą simfoniją privalo sudaryti jų visuma.

„Pavyzdžiui, naujų būstų pardavimo skaičiai dar prieš dešimtmetį labai tiksliai bylodavo apie ekonomikos nuosmukį ar pakilimą. Tačiau pažvelgę į grafiką prie 2000–2006 m. pamatysite, kad ekonomikos realijų jis neatspindėjo. Taip atsitiko dėl to, kad kone visame pasaulyje tuo metu pūtėsi nekilnojamojo turto kainų burbulas, o tai paveikė ir naujų būstų įsigijimo rodiklius – jie nepakluso ankstesniems kanonams“, – sako žurnalui „Investuok“ Ž. Mauricas.

Skaičiuoja bedarbius

Investuotojas Paulius Goželskis teigia daugiausiai žiūrintis į Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos gyventojų nedarbo lygį. Pasak jo, šis rodiklis yra vienas svarbiausių ir gali prognozuoti ekonomikos kryptį.

„Investuojant man labai svarbu suvokti, kaip elgiasi kiti investuotojai: ar jie dabar vengia investuoti ir laikosi liaudiškai vadinamų „meškų“ pozicijos, ar sparčiai investuoja ir galėtų būti vadinami „buliais“. Todėl nedarbo rodiklis turbūt aiškiausiai parodo ekonomikos klestėjimą arba jos nuosmukį. Šiuo metu kol kas laikausi gauruotųjų miško gyventojų pozicijos: nedarbo rodikliai negerėja“, – sako P. Goželskis.

Investuotojas tikina daug dėmesio skiriantis ir nekilnojamojo turto pardavimo apžvalgai. Anot jo, nekilnojamojo turto ir statybų sektorius yra pagrindinis ekonomikos variklis, lemiantis verslo plėtrą, nurodantis didėjančias gyventojų pajamas ir įmonių pelną. Taip pat investuotojas dažnai pasižiūri vartojimo kreditų rodiklius. Pavyzdžiui, per neseniai praūžusią krizę vartojimo kreditų rodiklis pasiekė rekordiškai mažas reikšmes ir iki šiol jis nėra smarkiai pakilęs.

„Tai gali reikšti, kad dabar didėjančios žaliavų kainos ateityje stabilizuosis, o gal net ir sumažės. Svarbiausius rodiklius stebiu tinklalapyje www.forexfactory.com. Čia galima rasti daug ir įvairių duomenų, greta pateikiamas grafikas ir istoriniai duomenys – tai patogiausias būdas norint neatsilikti nuo ekonomikos pulso“, – prisipažįsta investuotojas.

Jis priduria, kad visi šie išvardinti rodikliai vėluoja: jie nusako esamą ekonomikos situaciją ar net patvirtina praeities faktus. Norėdamas pažvelgti į tolimesnį horizontą investuotojas peržvelgia ne visiems pasiekiamus, mokamus duomenis.

Investuotojų rodiklis

Norėdamas įvertinti investavimo galimybes ateityje ir siekdamas nuspręsti, ar versta į akcijas investuoti šiandien, P. Goželskis sako naudojantis JAV privačių investuotojų asociacijos duomenis (angl. The American Association of Individual Investors).

„Man labai svarbus rodiklis – aktyviai šiuo metu investuojančių ir investuoti privengiančių investuotojų procentinė išraiška. Šie duomenys yra mokami, tačiau kartkartėmis įvairūs bankai pateikia juos nemokamai, reikia tik gerai paieškoti. Taip pat svarbu žinoti, ar aktyviai investuoja rizikos valdymo (angl. hedge) fondų ir investicinių fondų valdytojai. Dar mane domina, kokią investicijų dalį šių fondų valdytojai yra skyrę akcijoms, o kokią palikę grynaisiais pinigais. Tačiau būtina atminti, kad atsižvelgdami į šiuos rodiklius turime elgtis priešingai: jei dauguma fondų valdytojų jau investavo į akcijas, lipti į perpildytą valtį nepatartina“, – patirtimi su žurnalo „Investuok“ skaitytojais dalijasi P. Goželskis.

Jis pasakoja, kad dar prieš mėnesį šie rodikliai buvo pasiekę tokias aukštas reikšmes, kokių nėra buvę ir 2007 m. Anot jo, tai rodo, kad į akcijas investuoti šiuo metu neapsimoka.

Investuotojas įsitikinęs, jog norint tinkamai analizuoti rodiklius būtina aiškiai suvokti visą ekonomikos veikimo mechanizmą – tada ir rodikliai nušvinta visiškai kitoje šviesoje.

Leontina Lesauskaitė, žurnalas „Investuok“

Daugiau apie investavimą skaitykite žurnale „Investuok“ ir www.kurinvestuoti.lt.

 

Taip pat skaitykite

Investavimo strategijos: S&P500 Dividendiniai Aristokratai

Akcijų analizė I

Tarptinklinė analizė. Neigiamą žaliavų ir obligacijų kainų priklausomybė

Tarptinklinė analizė. JAV dolerio ir žaliavų tarpusavio priklausomybė

2010-01-20 | Fundamentali analizė 2009-11-18 | Fundamentali analizė 2009-11-13 | Fundamentali analizė 2009-10-13 | Fundamentali analizė

Komentarai



2013 11 20 09:59     #35560
Heya i’m for the primary time here. I came across this board and I find It truly useful & it helped me out a lot. I hope to offer something back and help others like you helped me seo services  japanese po  japanese video
2014 01 06 04:58     #35657
Ačiū už gerą writeup. Ji iš tikrųjų buvo pramogų sąskaita jis. Ieškoti kompleksas toli pristatė priimtinas iš jūsų! Beje, kaip mes galime būti kontakto? Japanese cams blog post promotion seo companies

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2018 Tipro Group UAB