Tarprinkinė analizė - visumai suvokti

spekuliantai.lt | 2009-09-08 | Fundamentali analizė | perskaitė: 5919
Tarprinkinė analizė - visumai suvokti Turbūt dauguma esame girdėję terminus „fundamentalioji analizė“ ar „techninė analizė“. Tie, kas domisi investavimu šiek tiek ilgiau, priimdami in

Pirmas žmogus, panaudojęs šį terminą, buvo Johnas J. Murphy. Būtent jis ir išpopuliarino šią analizės formą 1991 metais parašydamas knygą „Intermarket Technical Analysis“. Pateikdamas daugybę pavyzdžių autorius aprašė pagrindinius šios analizės formos principus, priklausomybes ir pan.

Tarprinkinę analizę trumpai galima būtų apibrėžti taip: tai priklausomybės tarp keturių pagrindinių finansinių rinkų analizė, kuri padeda susidaryti bendrą vaizdą, kokie procesai vyksta pasaulio ekonomikoje bei kokia kryptimi, galima tikėtis, artimiausiu metu judės tam tikros rinkos. Kaip keturios pagrindinės finansų rinkos yra išskiriamos akcijų, obligacijų, žaliavų ir valiutų rinkos.

Prieš pradedant gilintis į tarprinkinės analizės atlikimą, reikėtų apsibrėžti pagrindines prielaidas bei priklausomybes. Žemiau yra išvardintos tarprinkinės analizės prielaidos:

  • Visos finansų rinkos yra tarpusavyje susijusios, tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų.
  • Nė viena finansų rinka nejuda izoliuotai.
  • Atliekant vienos finansų rinkos analizę, būtina analizuoti ir kitas susijusias finansų rinkas.
  • Atliekant tarprinkinę analizę yra naudojama techninė analizė.

Taip pat galima įvardinti 3 pagrindines minėtų keturių finansinių rinkų priklausomybes:

  • Neigiama priklausomybė tarp JAV dolerio ir žaliavų.
  • Neigiama priklausomybė tarp žaliavų ir obligacijų.
  • Teigiama priklausomybė tarp obligacijų ir akcijų.

Šiame straipsnyje tik trumpai apžvelgsime pagrindines priklausomybes, o kituose straipsniuose labiau gilinsimės į kiekvieną iš jų atskirai.


JAV doleris ir žaliavos


Valiutų rinka, o ypač JAV doleris, turi įtaką praktiškai visoms kitoms rinkoms. Tačiau esminę įtaką jis daro žaliavų rinkai. Savo ruožtu žaliavų kainų pokyčiai lemia obligacijų, na, o vėliau ir akcijų kainų pokyčius. Dažniausiai JAV doleris ir žaliavų kainos pasižymi neigiama priklausomybe. Taigi, jeigu JAV doleris smunka kitų valiutų atžvilgiu, galima pastebėti, jog tai teigiamai veikia daugumos žaliavų kainas. Tačiau šiuo atveju nėra griežtos sekos, kuri finansų rinka lyderiauja. Kartais bus taip, kad tik pradėjusios smukti žaliavų kainos lems JAV dolerio brangimą, tačiau bus ir tokių atvejų, kai brangstantis JAV doleris tik po kurio laiko lems žaliavų kainų smukimą.

Tarkime, pateiktame JAV dolerio ir žaliavų kainų grafike iš pradžių pastebime, kaip maždaug 2008 metų spalio mėnesį praktiškai tuo pačiu metu pradėjo smukti žaliavų kainos ir brangti JAV doleris, taip pat matyti, kad 2009
metų kovo mėnesį praktiškai tuo pačiu metu prasidėjo JAV dolerio kritimas ir žaliavų indekso kilimas. Šiuo metu, matome, vis dar išlieka JAV dolerio kritimo tendencija, o žaliavų kainos jau tris mėnesius svyruoja tam tikrose ribose. Atsižvelgiant į tai, geriausia būtų palaukti aiškesnės tendencijos.

 

Žaliavos ir obligacijos


Pagrindinė priklausomybė: obligacijų ir žaliavų kainos dažniausiai pasižymi neigiama koreliacija, taip pat žaliavų kainos dažniausiai aplenkia obligacijas, t. y. jei įvyksta esminis tendencijos pasikeitimas, žaliavos tą
parodo anksčiau, tačiau ne visada.
Kodėl tarp žaliavų ir obligacijų kainų yra neigiama priklausomybė? Visų pirma, žaliavų kainų kilimas reiškia visų produktų kaštų augimą, atitinkamai tai didina infliacijos lūkesčius, kas savo ruožtu didina rinkos palūkanų
normas. Kadangi obligacijų kainos juda priešingai nei jų palūkanų normos, tai didėjanti infliacija bei augančios palūkanų normaos smukdo obligacijų kainas. (Obligacijų kainos visada juda priešinga kryptimi nei jų pelningumas, t. y. jei obligacijų pelningumas didėja ir visi jas nori parduoti, jų kaina krenta. Tačiau jei vis tik kas nors nusprendžia įsigyti tokią atpigusią obligaciją, jis, kai obligacijos bus išpirktos, uždirbs daugiau nei tie, kurie pirko ją platinimo momentu. Ir, atvirkščiai, jei obligacijų pelningumas mažėja, jų kaina kyla. Pavyzdžiui, banko „Snoras“ obligacijos: jų pelningumui kylant nuo 12 iki 80 %, kaina atitinkamai smuko nuo ~950 iki ~600 eurų.)

Iš žemiau pateikto žaliavų ir JAV vyriausybinių obligacijų pastarųjų vienerių metų kainų grafiko galima aiškiai matyti, kad tuo metu, kai žaliavų kainos kilo, obligacijų kainos buvo linkusios smukti, ir atvirkščiai. Žaliavų kainų
smukimas, kuris prasidėjo maždaug 2008 metų liepos mėnesį, labai greitai panaikino infliacijos lūkestį, JAV centrinis bankas galėjo drąsiai sumažinti palūkanų normą praktiškai iki 0 %, na, ir atitinkamai, smunkančios palūkanos reiškė aukštesnes obligacijų kainas.

Tačiau toliau analizuodami šiuos du grafikus matome, kad maždaug 2009 metų pirmąjį ketvirtį situacija po truputį pradėjo keistis. JAV obligacijų kainos 2009 metų kovo mėnesį nesugebėjo pakilti aukščiau 2008 metų maksimumo, o žaliavų kainos kaip tik nuo 2009 metų kovo mėnesio pradėjo stabiliai kopti į viršų. Iki šiol išlieka obligacijų kainų kritimo tendencija, kuri prasidėjo 2008 metų pabaigoje. Kokia situacija yra šiuo metu? Kaip matome, tiek obligacijų, tiek žaliavų kainos jau tris mėnesius svyruoja tam tikruose kainų intervaluose ir, kuria kryptimi jos judės, būtų sunku pasakyti, analizuojant tik šiuos du grafikus.

 

Obligacijos ir akcijos


Akcijų ir obligacijų kainos dažniausiai pasižymi teigiama koreliacija, taip pat obligacijų kainos dažniausiai aplenkia akcijas tiek augančiose (meškų), tiek smunkančiose (bulių) rinkose. Kas lemia teigiamą obligacijų ir akcijų kainų priklausomybę? Visų pirma, kai finansų rinkose pradeda brangti finansinių lėšų skolinimasis, t.
y. kyla rinkos palūkanų normos (o kylančios palūkanų normos neigiamai veikia obligacijų kainas), tai reiškia didėjančias verslo finansavimo išlaidas. Atitinkamai, didėjančios finansavimo išlaidos daro neigiamą įtaką verslo pelningumui, pastarasis pradeda smukti, o tai anksčiau ar vėliau neigiamai paveikia bendrovių akcijų kainas, nes akcijų rinka atspindi ateities lūkesčius.
Be abejo, dažniausiai tarp obligacijų kainų kritimo ir to momento, kai pradeda kristi akcijų kainos, yra tam tikras atsilikimas. Taip pat, kaip matyti iš žemiau pateikto JAV obligacijų ir „S&P 500“ akcijų indekso grafiko, būna periodai, kai ši teigiama priklausomybė išnyksta. Būtent dėl dviejų pastarųjų priežasčių, kai obligacijų kainų
tendencijos pasikeitimas uždelstai paveikia akcijų kursą, ir dėl tam tikrų laikotarpių, kai teigiama obligacijų ir akcijų kainų priklausomybė išnyksta, yra sakoma, kad šių dviejų finansinių priemonių įtraukimas į investicijų portfelį sumažina investicijų riziką.
Pavyzdžiui, 2008 metais, kada pasaulį siaubė kreditų krizė, buvo matyti, kad vyriausybinių obligacijų ir akcijų kainos pradėjo judėti priešingomis kryptimis (vyriausybinių obligacijų, kurios laikomos vienos iš saugiausių,
kainos kilo, o akcijų – smuko). Kas paskatino tokį išsiskyrimą? Pirmiausia, tarprinkinė analizė yra paremta infliacine ekonomine aplinka, o jei yra laukiama disinfliacijos (kainų augimo tempo sulėtėjimo) arba defliacijos
(kainų smukimo), ši priklausomybė tarp akcijų ir obligacijų dingsta. Be to, kadangi minėti periodai buvo suvokiami kaip išaugusios rizikos periodai, investuotojai tuo metu ieškojo saugių finansinių priemonių, o vyriausybinės obligacijos, ypač JAV, Vokietijos, Suomijos ir pan., kaip tik ir yra viena iš jų. Kaip matome
iš aukščiau pateikto JAV vyriausybinių obligacijų ir „S&P 500“ akcijų indekso grafiko, nuo 2009 metų kovo mėnesio akcijų indeksas pradėjo kilti, o obligacijų kainos nuolatos smuko. Tai galima paaiškinti padidėjusiu investuotojų noru rizikuoti, t. y. jie pinigus pradėjo išiminėti iš obligacijų ir pervedinėjo į akcijas ar į kitas
rizikingomis laikomas finansines priemones. Kada pamatysime standartinę priklausomybę
tarp obligacijų ir akcijų kainų, sunku pasakyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pastaroji krizė buvo itin stipri, bei į tai, jog daugelio šalių bazinės palūkanų normos yra beveik 0 %, normalizavimasis gali užtrukti dar kelerius metus.


Kaip apibendrinti?


Šiuo metu matome, kad JAV doleris jau kurį laiką tendencingai krenta, o tai turi teigiamos įtakos žaliavų kainoms. Didėjančios žaliavų kainos dabar atspindi tikėtiną pasaulio ekonomikos atsigavimą, tačiau jei žaliavų brangimo tendencija išliks, aukštos žaliavų kainos reikš didesnius infliacijos lūkesčius bei aukštesnes
palūkanų normas. Jau žinome, didesnės palūkanų normos neigiamai veikia bendrovių pelningumą, atitinkamai ir akcijų kainas. Tačiau, kaip matyti iš pateiktų grafikų, dauguma finansų rinkų pastaruosius du mėnesius lyg ir neranda krypties, tai greičiausiai yra užuomina apie galimus tendencijų pasikeitimus.


Istorijos pamokos


Tarprinkinė analizė taip pat gali daug ko pamokyti apie verslo ciklus. Tarkime, analizuojant istorines akcijų, obligacijų bei žaliavų tarpusavio priklausomybes galima teigti, kad ekonomikai išlipant iš recesijos visų pirma atsigauna obligacijų kainos, tada seka akcijos, o žaliavų kainos paskutinės patvirtina šį atsigavimą. Tačiau
kai ekonomika po truputį pradeda stoti, tarprinkinė analizė liepia pirmiausia stebėti obligacijų kainas, nes būtent jų kainų smukimas pirma parodo, kad keičiasi situacija. Po obligacijų seka akcijų ir galiausiai žaliavų kainų smukimas.

Sakykime, jei žaliavų kainos kyla, o obligacijų kainos jau pradėjo smukti, tačiau akcijų kainos vis dar kyla, kaip ir žaliavų, galima daryti prielaidą, kad optimizmas akcijų rinkoje ilgai nesitęs. Akcijos bus priverstos koreguotis ir tik laiko klausimas, kada tai įvyks. Tačiau, kaip jau buvo minėta, jei susidarė tokia situacija, tai dar nereiškia, jog iš karto reikia pardavinėti akcijas. Tai turėtų veikti kaip įspėjamasis signalas, kad akcijų kainų tendencijos pasikeitimas yra labai tikėtinas (per artimiausius 3–12 mėnesių). Tokiu atveju tiesiog reikėtų daug atidžiau sekti akcijų kainų pokyčius, susiplanuoti ir būti pasiruošusiam bet kada fiksuoti sukauptą pelną.


Išvados

Tarprinkinė analizė jokiu būdu nėra ta analizės rūšis, kuri tiksliai pasako laiką, kada reikia pirkti arba parduoti konkrečią finansinę priemonę, tačiau tik atliekant šią analizę galima susidaryti bendrą vaizdą, kokie procesai vyksta pasaulio ekonomikoje ir kokia kryptimi, galima tikėtis, artimiausiu metu judės tam tikros rinkos. Tinkamai naudojama ši analizė tikrai turėtų atnešti naudos kiekvienam investuotojui.

Taip pat skaitykite

Investuotojų krištolo rutulys – rodikliai

Investavimo strategijos: S&P500 Dividendiniai Aristokratai

Akcijų analizė I

Tarptinklinė analizė. Neigiamą žaliavų ir obligacijų kainų priklausomybė

2011-08-30 | Fundamentali analizė 2010-01-20 | Fundamentali analizė 2009-11-18 | Fundamentali analizė 2009-11-13 | Fundamentali analizė

Komentarai



2009 10 20 07:35     #32473

Sveiki. Gal kas galėtų paaiškinti du dalykus:

a) kodėl didėjančios bendros palūkanos mažina obligacijų pelningumą?

b) straisnyje rašo, kad tarp akcijų ir obligacijų yra tiesioginė priklausomybė (kyla ir leidžiasi maždaug kartu). Man vis atrodė, kad pingant akcijom, obligacijos darosi paklausesnės. Ar tikrai tiesinė, o ne atvirkštinė.

Ačiū.

2009 10 20 11:21     #32474

 a) Obligacijos pelningumą painioji su jos kaina. Kai obligacijos kaina krenta, tai jos pelningumas didėja.

b) Kai akcijų kainos krenta, tai jų pelningumas mažėja. Tuo pačiu obligacijų kainos kyla, vadinasi pelningumas irgi mažėja. 

2009 10 25 05:37     #32501

Supratau. Viskas teisingai. Ačiū.

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2020 UAB All Media Digital