Komentarai 1 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Kodėl treideriai praranda pinigus

Spekuliantai.lt | 2013-06-18 | Forex | perskaitė: 3388
Raktiniai žodžiai: Treideris, Forex
Kodėl treideriai praranda pinigus Kodėl treideriai praranda pinigus

Daugelyje įvairių šaltinių rašomos ir analizuojamos priežastys, dėl kurių dauguma treiderių valiutų ar fondų rinkose negali uždirbti. Netgi atvirkščiai – dažniausiai pinigus praranda.
Prirašyta krūva protingų straipsnių apie rizikos ar kapitalo valdymą, discipliną, strategijos svarbą, dienoraščio rašymo reikšmę, savo emocijų tvardymą ir t. t. ir pan.
Visi, kurie domisi treidingu, anksčiau ar vėliau perskaito tonas tokios literatūros ir labai dažnai visą informaciją paprasčiausiai praleidžia pro šalį, įtikėję, kad jiems viskas aišku. Tai juk viskas aišku - apie strategiją, planus ir t. t. ir pan. – geriau tu man pasakyk, kurioje vietoje sudaryti sandorį, o visus šiuos protingus išvedžiojimus palaikyk kuriam nors kitam.
Aš taip pat labai daug galvojau ir svarsčiau, kodėl gi treideriai susimauna. Tai, kas aukščiau išdėstyta, juk nėra priežastis – tai pasekmė. Visi tie dalykai padeda nesudeginti depozito, ir tai tiesa. Jie tiesiog būtini, kad taptum pelningai dirbančiu treideriu. Klausimas kitoks. Kodėl bet kuris kitas darbas ar verslas iš mūsų nereikalauja štai tokių visokiausių papildomų dalykų, o treideris be jų niekaip neišsivers.
Mano išvada tokia: visa bėda, kad treiderio profesijoje nėra tikslaus jo veiklos rezultato supratimo. Štai bet kuriame kitame darbe mes savo rankomis ar galva kuriame kažkokį rezultatą. Jeigu kažkas kasa duobę, tai kasą ją iki tam tikro konkretaus gylio, turėdamas aiškų to veiksmo tikslą. Juk nekas jis duobės amžinai. Iškasė, pamatavo, jeigu reikia – pataisė. Ir štai akivaizdus darbo rezultatas. Praktiškai kiekviename darbe pasiekiame aiškius rezultatus. O už tuos rezultatus – jau atitinkamas apdovanojimas, t. y. atlyginimas.
Prekiaudami rinkoje mes nematome štai tokio rezultato – prekyba tarsi nesibaigiantis procesas. Faktas, jog tu šiandieną sudarei sandorį ir dėl to gavai pelną, negarantuoja tau konkretaus apdovanojimo. Prisipirkęs akcijų žema kaina, nesi 100% įsitikinęs, kad jas parduosi ir taip uždirbsi. Taigi, finansinėse rinkose prekybos procesas tarsi tęsiasi link begalybės.
Paaiškėja, kad norėdami patalpinti šį begalinį procesą į kažkokius rėmus, ir turime sukurti taisykles, strategiją, valdyti kapitalą, laikytis griežtos tvarkos. Priešingu atveju turėsime procesą artėjantį link begalybės, o begalybė – tai niekas. Jos neišmatuosi, neįsivaizduosi, nepajausi.
Paklauskite treiderio ar investuotojo, kiek gi jis uždirba, tiksliai atsakyti jiems bus nepaprastai sunku. Paklauskite bet kurios kitos profesijos atstovo – pateiks aiškų atsakymą, juk yra konkrečios galimos atlyginimo ribos, yra kažkokios uždarbio lubos, yra vidutinis atlyginimas, Treiderio darbe viso to nėra. Jis turi savo sąskaitoje depozitą – taip. Jis gali iš tos sąskaitos išsiimti dalį depozito sumos pragyvenimui – taip. Tačiau klausimas – kiek gi jis uždirba – vis dėl to be atsakymo. Ir visai ne todėl, kad treideris nenori to atskleisti, tiesiog jis pats nežino. Vakar, nusipirkęs Australijos dolerį, per dieną aš uždirbau daugiau nei 1000 JAV dolerių. Bet juk taip nebūna kiekvieną dieną. Be to, tai nereiškia, kad aš visą tą 1000 dolerių išsiimsiu iš sąskaitos. Gal iš viso nieko neišsiimsiu, nes rytoj galiu patirti 500 dolerių nuostolį. Tad kaipgi čia nuspręsti, kiek treideris uždirbo. Arba investuotojas. Štai nusipirko jis akcijų. Akcija kainavo 1 dolerį, šiandien jau 2. Bet juk šiandien jis jų neparduoda. Teoriškai investuotojas lyg ir uždirbo 100%, tačiau praktiškai – juk nieko.
Aš net nekalbu apie laiką. Tai yra, sudarydamas sandorį, paprastai net nežinai kada jis užsidarys ir koks bus rezultatas. Kasdamas duobę, tu gali įsivaizduoti, kiek laiko tam prireiks, kiek jėgų toks darbas pareikalaus ir kokį apdovanojimą už tai gausi. O treidinge – nieko panašaus. Treideris net nėra garantuotas, kad iš viso gaus pelno.
O FOREX-e yra dar viena problema – rinka veikia ištisą parą. 5 dienas per savaitę. Taigi, čia netgi apibrėžto darbo grafiko nėra. Žinoma, egzistuoja ir daugiau tokių profesijų be darbo grafiko pvz.: laisvai samdomo eksperto (freelancer). Bet jis dirba tik tada, kai pats nusprendžia, tada, kai reikia atlikti konkretų užsakymą. O štai rinka dirba nesustodama – nepriklausomai nuo tavo norų. Jeigu atidarei sandorį ir palikai, jis dirbs. Jeigu tu sėdi visą dieną prie terminalo ir žiūri į grafikus – tai ir yra tavo darbo laikas. O kiek laiko taip sėdėti? O jeigu atsistosi ir nueisi nuo kompiuterio, o tuo metu kaip tik praleisi potencialų sandorį. Arba, tau bepietaujant, rinkoje kas nors įvyks.
Paradoksas: bet kuriame darbe mes stengiamės dirbti kuo mažiau, o štai rinkoje pasiruošę ''sėdėti'' vos ne kiaurą parą. Bet kuriame darbe mes siekiame surasti lengviausius užduoties atlikimo būdus, o, dirbdami rinkoje, mes apsikrauname statistika, indikatoriais, bangomis ir dar galas žino kuo. Bet kuriame darbe poilsis – puikiausias dalykas ir bet koks pretekstas išnaudojamas, kad galėtum pailsėti, rinkoje gi – bijome net atsitraukti nuo terminalo. Ar visa tai reiškia, kad darbas rinkoje mums neatrodo kaip darbas.
Aš manau – taip. Jeigu žmogus negali pailsėti nuo terminalo, jeigu jis negali pasiimti pelno, jeigu jis turi pastoviai ''būti'' rinkoje, jeigu, neišgirdus ekonominių žinių, jį ištinka informacinis badas, jeigu jis, net uždaręs terminalą, mintyse vis tiek pergyvena, kas ten be jo vyksta – tai ne darbas. Tiksliau tai lyg ir darbas, bet kažkoks neteisingas.
Bet kurio, net ir labai įdomaus, net ir to, kurį jūs tikrai mėgstate, darbo 70-80% dalį sudaro rutina. Kasdienybė. Nieko įdomaus. Standartinės procedūros. Ir tik apie 20% įvykių yra tie, kurie mums iš tiesų patinka, kurie yra įsimintini, dėl kurių mes iš tiesų mylime savo darbą. Nepatikėsiu, kad kas nors labai mėgsta atsakinėti į elektroninius laiškus ar telefono skambučius, sudarinėti ataskaitas ar planus, gauti pylos nuo valdžios ar atlikti inventorizaciją. Bet viso to mes nesureikšminame, o įsimename tik kažką neįprasto, ekstraordinaraus. O didžiąja dauguma atvejų, jeigu tik būtų galimybė, į darbą apskritai neitume.
Tai kodėl gi treideriai ''prilimpa'' prie monitorių ir yra pasiruošę taip sėdėti parų paras? Ar tai reiškia, kad šiems treideriams prekyba dar vis žaidimas? Mano nuomonė vienareikšmė – taip.
Prekyba – tai varginantis ir nuobodus užsiėmimas, bukas taisyklių ir apribojimų rinkinio vykdymas. Ir tik retais atvejais – kas nors įdomaus. Iš esmės, tai yra rutina. Taigi, kol jūsų požiūris į rinka nėra štai toks, mano asmenine nuomone, jūs nedirbate. O jeigu nedirbate – tai ir uždarbio tikėtis neverta.

 

Uzsk.nr. 3102_14
 

 

Taip pat skaitykite

6 su pinigais susiję mitai

Klaidos, neleidžiančios uždirbti Forex rinkoje

Viršpelnių svarba prekeiviams

Kas jūs – sėkmingas prekeivis ar lošėjas?

2014-06-26 | Forex 2014-05-02 | Forex 2014-04-08 | Forex 2014-01-23 | Forex

Komentarai



2017 01 13 09:37     #36312
 Youre therefore awesome! We do not imagine Ive read something such as this ahead of. And so great to discover an individual having a few first applying for grants this theme. realy many thanks intended for starting this upwards. this website is a thing that should be used on the net, a person using a tiny creativity. valuable task intended for delivering anything new to the web!

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2021 UAB All Media Digital