|
||||||||||||||||||
Investavimas į žaliavas naudojant ETF
mpbank
|
2010-02-01
|
ETF | perskaitė: 6172
Raktiniai žodžiai: ETF, žaliavos, auksas, investavimas, ateities sandoriai, MP Bank Nors ETF yra skaidrūs ir ganėtinai paprasti investavimo instrumentai, didėjant jų skaičiui ir įvairovei, kartais juose slypi įvairios rizikos. Turbūt daugiausia pavojų kyla investuojant į su žaliavomis susietus ETF. 2009m. rugpjūčio mėnesį šią rinką nustebino rinkos prižiūrėtojo Commodity Futures Trading Commision (CFTC) sprendimas riboti fondo turimų pozicijų dydį tam tikrose žaliavose. Šis sprendimas turėjo rimtų pasekmių - United States Natural Gas Fund (UNG), baimindamasis, kad fondo pozicijos jau viršija CFTC numatomas ribas, nusprendė nebeišleisti naujų akcijų, šio ETF kaina po kelių dienų buvo 20% didesnė nei jo turto vertė (angl. Net Asset Value) ir kaina rinkoje ženkliai krito.
Yra ir dar keletas dalykų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį investuojant į ateities sandorius turinčius ETF. Ateities sandoriai turi iš anksto nustatytą galiojimo terminą, o jam pasibaigus fondo valdytojai turi iš naujo sudaryti kontraktus ir mokėti komisinius, taip patirdami papildomas išlaidas. Būtent todėl šie fondai ne idealiai atkartoja pasirinktos žaliavos kainą. Jie turi ir 0,1% didesnį bendrą išlaidų koeficientą (TER). Galiausiai, egzistuoja rizika, kad bendrovė, su kuria yra sudarytas ateities sandoris (angl. counterparty), neįvykdys savo įsipareigojimų, kaip atsitiko po Lehman Brother`s žlugimo - daugybė ateities sandorių prarado laiduotoją.
Kai kurie ETF, tokie kaip Energy Select Sector SPDR (XLE) ar Market Vectors Gold Miners (GDX), investuoja į kompanijas, susijusias su žaliavos gavyba ar perdirbimu. Kadangi šių kompanijų kainoms turi įtakos daugybė papildomų veiksnių, jų kainos pokytis gali būti žymiai didesnis ar mažesnis už žaliavos kainos pokytį. Reikėtų vengti vieno pavojingiausių „kokteilių“ - svertinių žaliavų ETF, nes tokiu atveju bet kokie neatitikimai yra dauginami keletą kartų. Investavimas į vieną žaliavą yra labai rizikinga strategija, nes žaliavų kainos yra labai nenuspėjamos ir nestabilios. Tereikia prisiminti pastarųjų metų naftos kainas, kurios per trumpą laiką nukrito nuo 140 iki 40 dolerių už barelį. Kadangi šiuo metu aukso ir kitų metalų kainos pasiekė keleto dešimtmečių aukštumas, egzistuoja galimybė, kad šis scenarijus gali pasikartoti. Todėl, rekomenduojama, kad žaliavų dalis investiciniame portfelyje neturėtų būti didesnė nei 10%. Tokiu būdų padidės portfolio diversifikacija, nes žaliavų kainos mažai koreliuoja su akcijų ir obligacijų kainomis. Riziką galima sumažinti ir renkantis ETF, investuojančius į žaliavų kainų indeksus. Šie indeksai priskiria skirtingus svorius įvairioms žaliavų kategorijoms. Tarkime Deutsche Bank Commodity Index Fund (DBC) atkartojamą indeksą sudaro 55% naftos, 22.5% metalų, 10% iš kurių sudaro auksas, ir 22.5% žemės ūkio produkcija. O iShares S&P GSCI Commodity-Indexed Trust (GSG) sekamas indeksas 67% priskiria naftai ir dujoms, 10% metalams, iš kurių 3% tauriesiems, 16% žemės ūkio produkcijai ir 7% gyvulių kainos pokyčiams. Investuotojams Lietuvoje reikėtų nepamiršti, kad visos žaliavų kainos yra skelbiamos doleriais, todėl egzistuoja ne tik žaliavos kainos kritimo, bet ir dolerio nuvertėjimo rizika. Tokiu atveju galima pasinaudoti „short“ ETF, kurių kaina kyla krentant žaliavų arba valiutos kainoms. Investuojant į žaliavas ypač svarbu yra perskaityti fondo prospektą. Jame privalo būti atskleista fondo investavimo strategija, leistinas procentinis nuokrypis nuo indekso, fondo turimos pozicijos. Taip galėsite būti tikri, kad jūsų pasirinktas fondas atitinka iškeltus investavimo tikslus.
Robertas Stancikas
|