Komentarai Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Biržos psichologijos diskursas – kultinio spekulianto memuaruose

spekuliantai.lt | 2013-05-20 | Knygų apžvalgos | perskaitė: 3135
Raktiniai žodžiai: Livermore, investuok, spekuliantas, pinigai, istorija, rizika, finansai, rinka, nuostolis, pelnas, kapitalas, birža, akcijos
Biržos psichologijos diskursas – kultinio spekulianto memuaruose 1923 m. apie Jesse‘ą Livermore‘ą, vieną garsiausių Volstryto verteivų, parašyti „Biržos spekulianto memuarai“ gali būti ne tik neįpareigojantis

 1923 m. apie Jesse‘ą Livermore‘ą, vieną garsiausių Volstryto verteivų, parašyti „Biržos spekulianto memuarai“ gali būti ne tik neįpareigojantis vakaro skaitinys apie žymaus prekeivio ir visos JAV akcijų bei žaliavų rinkos istoriją XIX–XX a. sandūroje, bet ir naudinga nesikeičiančios biržos elgsenos atmintinė.

Jesse‘as Livermore‘as (1877–1940), dar paauglystėje įrodęs savo spekulianto talentą, XX a. pirmoje pusėje jau garsėjo Volstryte kaip talentingas prekiautojas, ypač esant meškų rinkai, ir pasižymėjo tuo, kad per savo penkiasdešimties metų spekuliavimo karjerą sugebėjo ir uždirbti daugiamilijoninį kapitalą, ir įklimpti į ne mažesnes skolas. Investuotojai ir šiandien atkreipia dėmesį į jo suformuluotas spekuliavimo bei rinkos elgsenos tyrinėjimo išvadas.

Žinoma, daugelis J. Livermore‘o taikytų veiksmų būtų sunkiai įmanomi šiandieninėje spekuliacijoje, kuri pažabota daugybe antimanipuliacinių priemonių, o su įmone susijusių asmenų veiksmai griežtai reglamentuoti ir apriboti.

Tačiau per daugiametę prekybos patirtį, prarastus ir uždirbtus milijonus J. Livermore‘o pažinti spekuliavimo principai, paremti rinkos psichologijos suvokimu, tinkami ir šiandien, nes žmogaus prigimtis nepasikeitė, o trumpa žmogiškoji atmintis veda prie klaidų ir silpnybių pasikartojimo rinkos indeksuose.

„Žmonių baimės ir viltys visada vienodos, todėl apsimoka tyrinėti spekuliantų psichologiją – ji juk taip pat nesikeičia. Niujorko biržoje, kaip ir kautynių lauke, keičiasi tik ginklai, o strategija visuomet ta pati“, – manė spekuliantas.

Anot jo, šią mintį geriausiai iliustruoja Thomo F. Vudloko žodžiai: „Sėkmingos spekuliacijos akcijomis taisyklės paremtos prielaida, kad ateityje žmonės darys tas pačias klaidas, kokias darė praeityje.“

Analizuokite rinką

J. Livermore‘as išgarsėjo dar paauglystėje pusiau legaliose kontorose, kuriose akylai stebėdavo biržos telegrafo juostelę ir meistriškai uždirbdavo iš jos svyravimų.

Tačiau užsidirbęs pradinį kapitalą ir nebeturėdamas kur eiti, nes dėl pernelyg sėkmingo vertimosi buvo išvarytas iš visų brokerių kontorų, turėjo stipriai nusivilti ir atvykęs į Niujorko fondų biržą. Čia telegrafo juostelės sekimo ir spekuliavimo įgūdžiai buvo niekam tikę ir greit atnešė nuostolių. Herojui prireikė daug nuostolingų pamokų, kol suvokė, kad už atskirų akcijų kainų judėjimą kur kas svarbiau suvokti bendras rinkos tendencijas.

Būtinybė suvokti ir rinkos, ir atskiros akcijos kainos judėjimo dėsningumus grindžiama paprastai – jei nežinai, kodėl kaina keičiasi iki šiol, nežinosi, kodėl ji keisis ir toliau. Nėra diagnozės – nėra ir prognozės. Nėra prognozės – nėra ir pelno.

Nuoseklus pirkimas

J. Livermore‘o prekybos strategija buvo paremta tam tikru laipsnišku vienas kitą patvirtinančių veiksmų seka – bulių rinkoje akcijas pirkdavo porcijomis, kurių kiekvienos įsigijimo kaina būdavo tik aukštesnė už prieš tai įsigytosios.

„Kai aš prekiauju pagal meškų rinkos taisykles ir parduodu akcijas, tai kiekvieno kito pardavimo kaina turi būti žemesnė nei prieš tai buvusio pardavimo. Kai perku – atvirkščiai, turiu pirkti kainai augant. Aš neperku, kai kursas krinta – perku, kai jis auga“, – prekybos strategiją apibūdino spekuliantas.

Žinoma, tokios strategijos laikytis galima tik nepamirštant ir kitos jos taisyklės – jokiu būdu neįsigyti ar neparduoti visko iškart.

„Net jeigu ketinate nusipirkti tik penkis šimtus akcijų, nereikia jų visų pirkti iš karto – jei, žinoma, jūs norite užsiimti spekuliacija. O jeigu kas nors žaidžia azartinius lošimus, tai vienintelis mano patarimas – liaukitės! Jei nupirkęs pirmąjį šimtą žmogus mato, kad patyrė nuostolį, tai kam pirkti toliau? Reikia iš karto suvokti, kad esi neteisus – bent jau laikinai“, – grindė J. Livermore‘as.

Tačiau net ir numatę tinkamus rinkos pokyčius – prielaidas pagrindę geležine logika ir nuodugnia rinkos analize – ir atlikę tokį pagrįstą spekuliacinį sprendimą, galite likti ne tik be uždarbio, bet ir patyrę didelius nuostolius. Savo prekybos sąskaita tai patyręs J. Livermore‘as siūlo atsiminti, kad šioje veiksmų sekoje trūksta laiko veiksnio įvertinimo. Gali būti visiškai teisus, bet jei būsi teisus per anksti, liksi nepešęs nieko.

Asmeniniai finansai

Tam, kad spekuliantas apskritai galėtų išlikti biržoje ir tęsti prekybą, būtina suvaldyti asmeninių finansų riziką. To svarbą J. Livermore‘as suprato, kai iš pirmojo uždirbto milijono ne tik nieko nebeliko, bet skolos brokerių kontoroms pasiekė milijoną JAV dolerių (patirtimi spekuliantas dalijasi iš XX a. pradžios retrospektyvos, todėl minima suma turi kitą svorį). Išsikapstęs iš skolų ir vėl grįžęs į pelningą kelią veikėjas pasirūpino, kad jo ir artimųjų gyvenimui reikalingų lėšų srautas būtų atskirtas nuo pinigų spekuliacijoms.

Antra yda, kurią sau gali leisti spekuliantas, – bandymas einamąsias išlaidas ar stambesnius pirkinius apmokėti iš biržos, t. y. spekuliuoti siekiant užsidirbti konkrečiam tikslui.

Anot jo, vadovaudamasis tokiais motyvais spekuliantas pradeda azartiškai lošti, o ne vadovautis logiškomis išvadomis, nes pelnas jam reikalingas tuojau pat, todėl rinka nedelsdama privalo jam paklusti.

Neprievartaukite rinkos

Su įklimpimu į nuostolius, smukusiu pasitikėjimu savimi, neviltimi susijusi ir kita daugeliui spekuliantų pažįstama būsena – bandymas žūtbūt atsilošti patirtus nuostolius, kuris aptemdo blaivų rinkos situacijos vertinimą ir apsisprendimą. Tai minimas spekuliantas suvokė tik po ilgų bandymų, kai lipdamas iš skolų duobės siekė užsidirbti rinkoje, kurioje vyravo štilis.

Kartais rinkoje tiesiog nėra galimybių uždirbti, ir čia į pagalbą ateina kita svarbi ir būtina savybė – kantrybė. Geriau pasikliauti ja, o ne pagrindiniais spekulianto priešais pagal J. Livermore‘ą – aplaidumu, godumu, baime ir viltimi.

Laikytis savęs

Tingėjimas atlikti nuodugnią savo analizę ir bijojimas prisiimti atsakomybę skatina spekuliantus vaikytis patarimų ir gandų. Knygoje išdėstyta J. Livermore‘o rinkos gyvenimo istorija rodo, kad nė vienas kartas, kai herojus nusižengė savo principams ir paklausė patarimų iš šalies, net jei tai nebuvusi bloga valia, neapsiėjo be brangios pamokos vėl grįžti prie darbo vadovaujantis savo galva. J. Livermore‘as nepaliovė stebėtis, kaip net labai patyrę ir išmintingi biržos spekuliantai vaikosi patarimų ir gandų.

Anot jo, geram spekuliantui būtina ne tik a) aiškiai suvokti rinkos situaciją, bet ir b) laikytis savo nuomonės. Jei nėra šių dviejų elementų dermės, net ir labai išmintingi žmonės biržoje praranda pinigų.

Gabrielius Jakubovičius, žurnalas „Investuok“

Daugiau apie investavimą skaitykite žurnale „Investuok“ ir www.investuok.eu

Taip pat skaitykite

Strategija, kurios uždarbį pasiims vaikaičiai

CANSLIM – tinkamu laiku pasirinktos tinkamos akcijos

Žymus JAV investuotojas: žlugs ir euras, ir doleris

Rusiško verslo subtilybės knygoje „Verslas kaip ekspedicija“

2013-04-22 | Knygų apžvalgos 2013-03-21 | Knygų apžvalgos 2013-02-04 | Knygų apžvalgos 2011-12-14 | Knygų apžvalgos

Komentarai



Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2020 UAB All Media Digital