Komentarai Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

CANSLIM – tinkamu laiku pasirinktos tinkamos akcijos

spekuliantai.lt | 2013-03-21 | Knygų apžvalgos | perskaitė: 2930
Raktiniai žodžiai: prekyba, akcijos, investuok, canslim, investavimo, strategija, rinka, technine, fundamentali, analize
CANSLIM – tinkamu laiku pasirinktos tinkamos akcijos Daugiau kaip pusamžį aktyvaus investavimo ir rinkų tyrinėjimo patirties turintis Williamas O‘Neilas išplėtojo investavimo strategiją CANSLIM, aprašyt

 Daugiau kaip pusamžį aktyvaus investavimo ir rinkų tyrinėjimo patirties turintis Williamas O‘Neilas išplėtojo investavimo strategiją CANSLIM, aprašytą knygoje „Kaip uždirbti iš akcijų“. Strategija paremta daugiau kaip šimtmečio senumo JAV rinkos ir akcijų analize.

Strategija CANSLIM gali būti įdomi ir techninės analizės entuziastams, mat knygoje pateikiama daugiau kaip šimtas grafikų, ir savo sprendimus fundamentaliais tyrimais grindžiantiems investuotojams. Strategijos autorius įsitikinęs, kad kliautis tik vienu iš šių požiūrių neveiksminga – ilgas triūsas knaisiojantis po kompanijų finansines ataskaitas gali nueiti niekais arba pasibaigti nuostoliais, jei atrasti perliukai įsigyjami rinkoje vyraujant nepalankiai krypčiai.

Dėl to CANSLIM taikymas paremtas W. O‘Neilo aptiktais ir susistemintais akcijų kainų modeliais bei fundamentalia akcijų atranka pagal septynis pagrindinius kriterijus, apibendrintai pavadintus CANSLIM.

Grafikų analizei skirtoje pirmojoje knygos dalyje pirmiausia pateikiami strategiją CANSLIM geriausiai atspindintys šimto sėkmingiausių JAV akcijų kainų pokyčių grafikai įvairiais laikotarpiais nuo pat XX a. pradžios. Pasak strategijos autoriaus, įžvelgus tam tikrus stebimos akcijos kainos modelius ir remiantis jais pasirinkus pirkimo laiką galima pasikinkyti šimtais procentų skaičiuojamą augimą. Tokius pavyzdžius atspindi „Dell“, „Cisco Systems“, „Apple“ pavyzdžiai.

Puodelio su rankena modelis

Vienas dažniausiai grafikuose pasitaikančių modelių taip pavadintas dėl panašumo į puodelį. Staigus akcijos kainos augimas mažiausiai 30 % suformuoja puodelio viršų. Puodelio dugną suformuoja 12–15 %, o kartais 33 % siekiantis kritimas. Stebėkite, kad puodelio dugnas būtų U, o ne staigiai kylančios V formos. Kai akcijos kaina pradeda kilti iš šio dugno, antrojoje puodelio viršūnėje susiformuoja puodelio rankena – taip pavadintas kainos žemėjimas, kuris turi būti mažiausiai 8–12 %.

Sveikam puodelio modeliui būdinga, kad rankena susidaro viršutinėje puodelio dalyje, jei lyginsime taškus tarp puodelio viršūnės ir dugno, rankena turi būti aukščiau akcijos kainos dešimties savaičių kainos slankiojo vidurkio linijos. Kai akcijos kaina po šio etapo, pavadinto atkratymu, pradeda vėl kilti, kertamas pirkimo, arba apsivertimo, taškas. Ties juo, jei modelis geras, akcijos prekybos apyvarta įprastinę turi viršyti 40–50 %. Tai rodo, kad į pirkimą įsilieja ir instituciniai investuotojai.

Strategijos autorius itin daug dėmesio skiria apyvartos reikšmei ir nagrinėjimui – pasak jo, apyvarta – vienas svarbiausių investuotojo instrumentų sprendžiant apie pokyčio taškus rinkoje. Beje, 80–90 % šių modelių susidaro per rinkos smuktelėjimus.

Dvigubo dugno modelis

Kiek rečiau pasitaikantis modelis panašus į raidę W. Pagrindinės teisingo, t. y. veikiančio, modelio ypatybės: antrasis dugnas turi būti žemesnis už pirmąjį, o pirkimo taškas yra dešinės kojos viršuje. Šie modeliai taip pat gali turėti rankeną, tačiau tai ne esminė jų ypatybė.

Plokščia bazė

Pasak autoriaus, tai dar vienas daug žadantis kainos darinys, susiformuojantis, kai iš puodelio su rankena iškopusi akcijos kaina pakyla apie 20 % ir 5–6 savaites svyruoja nedideliame (ne daugiau kaip 10–15 %) kainos intervale.
Apie kur kas rečiau pasitaikančius stačiakampės dėžės ir aukštos tvirtos vėliavos kainos modelius skaitykite į lietuvių kalbą jau išverstoje W. O‘Neilo knygoje „Kaip uždirbti iš akcijų“.
Svarbus perspėjimas – šiais modeliais griežtai nerekomenduojama vadovautis meškų rinkos metu, t. y. kai investuotojus užvaldo pesimizmas ir akcijų kainos mažėja.

CANSLIM

Fundamentalioji strategijos dalis. Į raidžių rinkinį sutraukti svarbiausi strategijos kriterijai, kuriais remiantis atsijojamos sėkmingos akcijos.

C

Didelis arba augantis ketvirčio pelnas ir pardavimas vienai akcijai (angl. current quarterly earnings and sales). Pasirenkamos įmonės turi rodyti didžiausią procentinį pelno vienai akcijai pokytį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Pats svarbiausias strategijos kriterijus aiškinamas paprastai – augantis pelningumas suteikia priežastį akcijai brangti.

Autorius pabrėžia, kad turi būti vertinamas būtent pelno vienai akcijai, o ne viso pelno pokytis, nes viso pelno padidėjimas nebūtinai reiškia tokį patį pelno vienai akcijai padidėjimą. Kad tuščiai nešvaistytumėte sunkiai uždirbtų pinigų, pasak autoriaus, patartina kreipti dėmesį tik į tokias kompanijas, kurių ketvirtinis pelnas akcijai auga ne mažiau kaip 20 %. Vengiant sezoniškumo įtakos, lyginti patartina tik pelną su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

A (Annual earnings increase)

Pageidautina, jei vertinama kompanija sugebėjo pelną reikšmingai auginti pastaruosius trejus metus iš eilės. Patrauklią pelno dinamiką rodo novatoriškos bendrovės, kurių akcijos priskiriamos augimo kategorijai. Tačiau strategijos autorius pataria per daug neužsisvajoti įsigijus tokių akcijų – stulbinamas pelno augimas nelabai tikėtinas daugiau nei vieną ekonomikos ciklą, nebent kompanijos veikloje vėl atsiras reikšmingų naujovių, apie kurias yra atskiras skyrius. Didelės pelno normos neverta tikėtis iš ciklinių, tradicinių ir didelių įmonių, veikiančių pramonės ir panašiuose sektoriuose.

Ten, kur pelnas pradedamas sieti su akcija, netrukus prasideda diskusijos apie akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykį (rodiklis P/E). W. O‘Neilas siūlo liautis kreipti dėmesį į šį rodiklį ir bandyti spėlioti apie akcijos pervertinimą ar nuvertinimą. Jo atlikta sėkmingiausių akcijų nuo 1880 m. analizė rodo, kad akcijos kainos judėjimas niekaip nesusijęs su rodikliu P/E ir ne ką tepasako apie tai, ką daryti su akcija – pirkti ar parduoti. Pelno vienai akcijai padidėjimas yra nepalyginti svarbesnis – pirmiausia būtina nustatyti, ar pelno norma akcijai didėja, ar ne. Žiūrėdami į didelį P/E investuotojai gali atmesti daug perspektyvių augimo akcijų vien todėl, kad jos jiems gali atrodyti per brangios. Didelis P/E gali būti kaip padarinys didelio pelno, kuris pritraukia institucinius investuotojus ir pakelia akcijos kainą.

„Kas daugumai atrodo per brangu ir rizikinga, galiausiai dar labiau pabrangsta, o kas atrodo pigu ir priimtina, paprastai dar labiau atpinga. „Pirk pigiai – parduok brangiai“ – iš tikrųjų tai neveikia“, – mitą griauna W. O‘Neilas.

N

Tam, kad akcijos kaina turėtų priežastį reikšmingai augti, reikalingos ir reikšmingos naujovės (angl. New) kompanijos veikloje – naujos investicijos, nauji inovatyvūs produktai, paslaugos arba reikšmingas pokytis visame sektoriuje.

S

Akcijų pasiūla ir paklausa (angl. Supply and demand). Mažos kapitalizacijos (verta nepamiršti, kad strategija paremta JAV akcijų analize) akcijas lengviau išjudinti, kad jos sparčiai ir aukštai kiltų, tačiau tokios akcijos yra ir labiau svyruojančios.

Pozityvus ženklas, jei kompanijos akcijų turi ir jos vadovybė. Dar geriau, jei įmonė skelbia superkanti savo akcijas – tai gera žinia dėl pelno vienai akcijai rodiklio.

L (Leader or laggard)

Ar kompanija yra pirmaujanti, ar atsiliekanti (angl. Leader or laggard) savo srityje? Verta palyginti tiriamą kompaniją su kitomis iš tos pačios srities ir rinktis tik tas, kurios vadovauja paradui. Pasak autoriaus, kai kurių investuotojų bandoma mėgdžiojimo strategija rinktis kitas, neva pigesnes, kompanijas, tikintis, kad jos pakartos lyderių sėkmę, neduoda tokių rezultatų, kokių galima sulaukti investuojant į lyderius.

I

Institucinių investuotojų (angl. Institutional sponsorhip) palaikymas yra svarbus sprendžiant dėl akcijos patrauklumo, bet verčiau jis būtų saikingas. Kai į traukinį sušokę per daug institucinių investuotojų, tai padidina masinio išsipardavimo riziką, jei susiklosčius nepalankiam scenarijui rinkoje jie nuspręstų pasitraukti iš kompanijos, kurioje turi didelius akcijų paketus.

Strategijos autorius pataria nepatingėti įlįsti ir į jus dominančią kompaniją investuojančio institucinio investuotojo turimų fondų prospektus ar patyrinėti kitas jo investicijas, įvertinti jo investavimo istoriją, palyginti ją su atitinkamais indeksais (angl. benchmark). Gal paaiškės, kad jums ne pakeliui su investuotoju, kuris pasiekia prastesnių rezultatų nei vidutiniškai visa rinka. Patartina pirkti tų kompanijų akcijų, kurias renkasi istoriškai geresnius rezultatus už rinką pasiekiantys instituciniai investuotojai. Dar geresnis ženklas, jei paskutiniais ketvirčiais tyrinėjamų akcijų įsigijo daugiau institucinių investuotojų.

M

Kaip minėta, bendra rinkos kryptis (angl. Market direction) gali nulemti, ar jūsų iškapstytas perliukas suspindės kelių šimtų procentų grąža, ar nugrims į dugną. Pasak W. O‘Neilo, lūžio momentų – bulių ar meškų rinkos pradžios – atpažinimas sudaro 50 % sėkmės.

Iškalbingas ženklas apie bulių rinkos (bulių rinka – situacija, kai kyla daugumos akcijų kainos, investuotojai pasižymi dideliu optimizmu, tikėjimu gerais įmonių rezultatais ateityje ir pan.) pabaigą – kai stiprių įmonių solidžiai augusios akcijos pradeda buksuoti, o iš pastarųjų estafetę perima ne tokios vykusios vidutiniškų arba atsiliekančių bendrovių akcijos. Tai nieko gero nežada – jei rinkos nebeištempia veržlios akcijos, tai tikrai nepavyks apkiautėliams.

Rinkos analitikų nuotaikos irgi gali būti geras rodiklis sprendžiant apie besikeičiančią kryptį: jei jų rekomendacijose vis labiau juntamas bulių kanopų dundesys – bulių rinkos pabaiga ne už kalnų, jei meškiškas apsnūdimas (meškų rinka – situacija, kai akcijų kainos ilgą laiką mažėja, investuotojus valdo visuotinis pesimizmas dėl rinkos ateities) – rinkos dugnas netrukus bus pasiektas.

Kai vis labiau išsiskiria pagrindinių biržos indeksų (DJIA, S&P 500, NASDAQ) dieniniai pokyčiai (angl. divergence), artimiausiu metu galima tikėtis lūžio momentų rinkoje.

Kaip minėta, akcijų prekybos apyvartos pokyčiai yra pagrindinis investuotojo rinkos analizės instrumentas. Klostantis apsivertimui rinkos viršūnėje reikšmingai išauga apyvarta, tuo metu kaina nustoja kilti arba smunka žemiau, nei baigė vakarykštę prekybos dieną. Tai liudija, kad rinkoje reikšmingus akcijų paketų perskirstymus atlieka instituciniai investuotojai.

CANSLIM strategijos autorius pabrėžia būtinybę išmokti interpretuoti indeksų dienos kainos ir prekybos apyvartos pokyčius.

Kaip ir praėjusiame žurnalo „Investuok“ vasario numeryje aptartoje „Vėžlių kelio“ strategijoje, šioje irgi pabrėžiama, kad investuotojui derėtų paminti savo ego ir, užuot bandžius nuspėti, kas bus rinkoje, išmokti analizuoti ir suvokti, kas rinkoje vyksta šiuo metu.

Ir, žinoma, nepamirškite nusistatyti 8 % ribos nuostoliams fiksuoti.

Gabrielius Jakubovičius, žurnalas „Investuok“

Daugiau apie investavimą skaitykite žurnale „Investuok“ ir www.investuok.eu

Taip pat skaitykite

Biržos psichologijos diskursas – kultinio spekulianto memuaruose

Strategija, kurios uždarbį pasiims vaikaičiai

Žymus JAV investuotojas: žlugs ir euras, ir doleris

Rusiško verslo subtilybės knygoje „Verslas kaip ekspedicija“

2013-05-20 | Knygų apžvalgos 2013-04-22 | Knygų apžvalgos 2013-02-04 | Knygų apžvalgos 2011-12-14 | Knygų apžvalgos

Komentarai



Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

DIENORAŠČIAI

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2020 UAB All Media Digital