Komentarai Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Baltijos ekonomikų ir finansų rinkos perspektyvos 2011 m. IV ketv.

Spekuliantai.lt | 2012-01-02 | Kitos | perskaitė: 615
Raktiniai žodžiai: Makroekonomika, rinkos
Baltijos ekonomikų ir finansų rinkos perspektyvos 2011 m. IV ketv. Baltijos ekonomikų ir finansų rinkos perspektyvos 2011 m. IV ketv.

 FINANSŲ RINKA NEŽINIOS GNIAUŽTUOSE
• 2011 metai investuojantiems į akcijas nebuvo palankūs. Metų pradžios nuotaikas ekonomikai augant visiškai užgožė euro zonos skolų bėdos. Pradžioje ties nemokumo riba svyravo Graikija, tačiau metams einant į pabaigą baimės ėmė plisti po didžiąsias euro zonos šalis. Tvyrant tokiam neapibrėžtumui rinkose, stigo investuotojų aktyvumo ir Baltijos biržose. NASDAQ OMX Vilniaus biržos indeksas per 2011 metus prarado 27 proc. savo vertės, Talino – 24 proc. Tik Rygoje akcijų kainų indekso smukimas buvo kuklesnis ir siekė beveik 6 proc., tačiau Latvijos akcijų rinkai būdingos menkos apyvartos ir likvidumas neleidžia teigti apie kažkuo išskirtinę šalies rinkos situaciją. Apie investuotojų stygių 2011 metais leidžia spręsti ir pasiektos apyvartos (žr. 3 pav.), kurios nė iš tolo neprilygo 2008 metais matytoms apimtims.

 

• Per 2011 metus Baltijos biržų bendrovių skaičius sumažėjo nuo 87 iki 84, o sąrašo nepapildė nei viena nauja bendrovė. Padidėjęs ekonomikos neapibrėžtumas pritraukia vis mažiau investuotojų į akcijų rinką. O menkos apyvartos ir prastas likvidumas neskatina bendrovių naudoti šio finansavimo šaltinio. Per šiuos metus bendra Baltijos biržų kapitalizacija sumenko 24 proc., o apyvarta – 18 proc. Finansavimui įmonės vis dar naudoja skolintas arba nuosavas lėšas. Finansavimo leidžiant vertybinius popierius kapitalo rinkoje tebėra ieškoma labai retai. 2012-ieji vargu ar taps lūžio metais šioje srityje. Kol kas sudėtinga tikėtis reikšmingesnės teigiamos krypties Baltijos akcijų rinkoje artimiausiu metu. Kol Europoje bus eskaluojamos viešųjų finansų problemos, o ekonomikos augimas lėtės, mažai tikėtina, kad daugiau gyvybės pamatysime ir pas mus. Be abejo, reikšmingi euro zonos vadovų sprendimai dėl skolų gali tapti svarbiu postūmiu investuotojams, tačiau juos nuspėti labai sunku ir tokį veiksnį kol kas vertintume atsargiai.
• Metų pabaigoje nemenkų svyravimų patyrė vyriausybės obligacijų rinka. Lietuvos vyriausybės obligacijų pajamingumą pakylėjo ne tik bendros neigiamos nuotaikos Europos skolų rinkose, bet ir nesklandumai šalies finansų sektoriuje. Vyriausybei papildomomis lėšomis teko teikti finansavimą, kad būtų išmokėtos draudimo išmokos „Snoro“ banko indėlininkams, o tai sukėlė sumaištį ir tarp obligacijų turėtojų. Gruodį padėtis stabilizavosi, bet Lietuvos vyriausybės obligacijų pajamingumai lieka vieni didesnių regione (žr. 3 pav.), nors to paties apie vyriausybės skolą kol kas teigti negalima (žr. 4 pav.). Be abejo, skolos lygis nėra vienintelis kriterijus, lemiantis obligacijų kainą, o priklauso ir nuo bendro pasitikėjimo šalies ekonomika. Laukiamas ūkio plėtros lėtėjimas ir nepakankamas pasitikėjimas viešaisiais finansais Europos mastu artimiausiu metu veikiausiai nebeleis Lietuvos obligacijoms pastebimiau brangti.
 

„W“ FORMOS SCENARIJUS EKONOMIKAI?
• Trečiasis 2011 metų ketvirtis buvo dar vienas įspūdingas ketvirtis visoms trims Baltijos šalių ekonomikoms. BVP plėtra viršijo ekonomistų prognozes ir kol kas nerodė ūkio augimo lėtėjimo požymių. Lietuvos ekonomika III ketv. augo 6,7 proc. metiniu tempu, Latvijos – 6,6 proc., o Estijos – 8,5 proc. Prielaidas ūkiui augti sudarė vidaus ir išorės sąlygos. Vis dėlto pažvelgus detaliau galima matyti, kad eksporto plėtra jau kurį laiką praranda ankstesnį tempą, nors vidaus paklausa dar daugmaž išlaikė ankstesniais ketvirčiais matytą augimą. Lietuvos ir jos Baltijos kaimynių ekonomikos pamažu ima jausti problemų euro zonoje padarinius, tačiau tai dar nespėjo atsiliepti šalių vidiniams ekonominiams procesams.
 

• Pastebėtina, kad ekonominio atsigavimo laikotarpiu Baltijos ekonomikų priklausomybė nuo eksporto pastebimai išaugo. Lietuvoje eksportas 2011 m. III ketv. sudarė apie 80 proc. BVP, palyginti su 60 proc. dalimi prieš krizę; Estijoje ši dalis šiuo metu netgi viršija visą šalies BVP (116 proc. BVP). Tokie skirtumai (žr. 7 pav.) paaiškina ir nevienodą Baltijos šalių atsigavimo tempą 2010-2011 metais – lėčiausiai augusios Latvijos eksportas siekė kiek daugiau nei 50 proc. BVP, t.y. šalis buvo labiau priklausoma nuo vidaus paklausos ir neturėjo galimybių pajusti kilusių eksporto rinkų naudą taip, kaip Lietuva ir Estija.
• Prielaidos ūkio plėtrai 2012 metais eižėja tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Euro zonos skolų bėdos niekur nedingo ir toliau slėgs regiono plėtrą ateinančiais metais. Silpnos ekonomikos augimo prognozės Baltijos eksporto rinkoms per jau minėtą užsienio prekybos kanalą atsilieps Lietuvos, Latvijos ir Estijos augimui 2012 metais. Dėl didesnės eksporto dalies BVP, žymesnius augimo tempo kontrastus turėtų patirti Estija, bet plėtros sulėtėjimo neišvengs visos trys Baltijos šalys. Silpna išorinė aplinka riboja ir vidines ekonomikų galimybes. Čia opi likusi viešųjų išlaidų sritis, vienaip ar kitaip uždėsianti apynasrį ir privačioms išlaidoms. Sąlygos finansuoti biudžeto deficitą skolinantis užsienio rinkose ir toliau liks prastos dėl šlubuojančio pasitikėjimo visos Europos vyriausybių skolų rinka. Tad Baltijos šalims belieka taikyti griežtas taupymo priemones – visų trijų Baltijos šalių planuojami biudžeto deficito dydžiai (žr. 2 lentelę) yra ambicingi, turint omenyje nebe tokias geras ekonomines sąlygas. Vartotojų pasitikėjimas (žr. 8 pav.) taip pat nežada teigiamų pokyčių ir mažmeninei paklausai, gyventojų nuotaikų rodikliai rudeniop vėl ėmė prastėti įspėdami apie netvirtą šio segmento dalyvių būklę.
 

• 2011 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos augo sparčiai. Prognozuojame, kad dėl užsienio rinkų ir vidaus paklausos plėtros per 2011 metus Lietuvos BVP išaugs 6,4 proc., Latvijos – 5,3 proc., o Estijos – 8,0 proc. Ateinantys metai tokių gerų skaičių tikėtis nebeleidžia dėl silpnėsiančio eksporto, kurį slopins išsivysčiusių Vakarų Europos šalių skolos ir vietinio poreikio riboti išlaidas tiek privačiame, tiek viešame sektoriuje. Lietuvos ekonomikos augimo prognozę 2012 metais dar kartą pabloginame iki 2,5 proc. palyginti su 3,5 proc. prognozuotais šį rudenį, Estijos – nuo 4,5 proc. iki 3,0 proc., o Latvijai prognozuojame 2,0 proc. BVP plėtrą.

 

Rūta Medaiskytė
Makroekonomistė

 

 

Taip pat skaitykite

Gausos amžius

Kitas Saudo Arabijos žingsnis

Dovre Insight: Ko nežino susiję asmenys

Dovre Insight: What does the fox say?

2015-04-02 | Kitos 2015-03-09 | Kitos 2015-03-03 | Kitos 2015-02-03 | Kitos

Komentarai



Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2021 UAB All Media Digital