Komentarai Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Pasaulio ekonomikos forumo 2011–2012 m. konkurencingumo tyrimo rezultatai

Spekuliantai.lt | 2011-12-14 | Kitos | perskaitė: 10472
Raktiniai žodžiai: Konkurencingumas
Pasaulio ekonomikos forumo 2011–2012 m. konkurencingumo tyrimo rezultatai Pasaulio ekonomikos forumo 2011–2012 m. konkurencingumo tyrimo rezultatai

Lietuva 44 vietoje tarp 142 pasaulio šalių

Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, Pasaulio ekonomikos forumas (toliau - PEF) kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2011 m. – 142, 2010 m. – 139). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 metų.

2011 m. konkurencingumo tyrimo duomenimis, trečius metus lydere pagal bendrąjį konkurencin-gumo indeksą (toliau - BKI) išlieka Šveicarija, 2009 m. aplenkusi daug metų pirmavusią JAV, kuri 2011 m. buvo penkta. Lietuva pagal BKI iš 47 vietos pakilo į 44, Estija liko tame pačiame lygyje kaip ir 2010 m. (33), o Latvija, nuo 2006 m. smukusi, 2011 m. pakilo šešiais laipteliais ir dabar užima 64 vietą.

Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, 2011 m. pirmą vietą užėmė Singapūras, aplenkęs 2010 m. šioje srityje pirmavusį Honkongą (2011 m. – antras), trečią – Šveicarija. Lietuva pagal šį subindeksą pakilo iš 52 į 49, Latvija – nukrito iš 71 į 66 vietą. Estija, kasmet kilusi, 2011 m. smuktelėjo dviem pakopomis žemyn ir užėmė 27 vietą. Lietuvoje geriausiai įvertintos infrastruktūros (43 vieta 2011 m. ir 2010 m.) ir sveikatos bei pradinio išsilavinimo sritys (46 – 2011 m. ir 52 – 2010 m.), prasčiausiai – makroekonominė (73 – 2011 m. ir 71 – 2010 m.) bei institucinė aplinka (62 – 2011 m. ir 60 – 2010 m.).

Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, pirmavo Singapūras, antroji buvo Šveicarija, aplenkusi Honkongą, kuris liko ketvirtas, trečioji – JAV. Lietuva pakilo vienu laipteliu – iš 49 į 48, o Latvija – devyniais – iš 63 į 54 vietą. Nors ir smuktelėjusi dviem pakopomis, Estija lenkia kitas Baltijos šalis (36 vieta). Kaip ir praėjusiais metais, gerai vertinama Lietuvos aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo sritis – 26 vieta (2010 m. – 25) ir technologinė parengtis – 34 vieta (2010 m. – 33). Prasčiausiai vertinama Lietuvos finansų rinkos plėtra – 89 vieta (kaip ir 2010 m.) – ir rinkos dydis – 79 vieta (2010 m. – 77).

Pagal inovacijų ir verslo lankstumą (sofistikaciją) 2010 m. pirmavusi Japonija liko trečia, lyderės pozicijas užleisdama Šveicarijai, antroji buvo Švedija. Daug metų lyderiavusi JAV 2010 m. užėmė ketvirtą, o 2011 metais – šeštą vietą. Lietuva pagal šį subindeksą iš 48 vietos nusileido į 50 vietą. Latvija pakilo net trylika laiptelių ir užėmė 64 vietą (2010 m. – 77), Estija – pakilo aštuoniais ir yra 37 vietoje.

2011–2012 m. valstybių konkurencingumo ataskaitoje Lietuva gerai vertinama pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (8 vieta), judriojo ryšio abonentų ir turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą skaičių (atitinkamai – 11 ir 12), moterų užimtumą (20), ŽIV/AIDS ligų prevenciją (21), interneto spartą (27), geležinkelių infrastruktūros kokybę (25), galimybę naudotis internetu mokyklose (27), kelių kokybę (32), mokslo ir gamybos darbuotojų bendradarbiavimą (31) ir kūdikių mirtingumo rodiklį (32).

Lietuva prastai vertinama pagal apmokestinimo mastą ir poveikį (124), valstybės biudžeto subalansavimą (123), valdžios reguliavimo naštą (111), rinkos dydį (108), valdžios sektoriaus išlaidavimą (104), oro transporto infrastruktūros kokybę (109), paskolų prieinamumą (114), antimonopolinės politikos veiksmingumą (111), protų nutekėjimą (117), visuomenės pasitikėjimą politikais (110), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo praktiką (107), klasterių išvystymo lygį (114), oro linijų keleivių vietų, tenkančių vienam kilometrui, skaičių (104), rizikos kapitalo prieinamumą (101), valdžios sektoriaus apsirūpinimą pažangiomis technologijomis (96).

Remiantis BKI vertinimais, šalys skirstomos į ekonominio išsivystymo etapus. Iki 2008 m. Lietuva buvo priskiriama toms šalims, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009 m. Lietuva, kaip ir Latvija su Estija, priskiriama šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą (žinių) ekonomiką. 

1 pav. Lietuvos ir kai kurių pasaulio šalių reitingo pagal BKI kitimas 2005–2011 m. 

Lietuvos reitingas pagal BKI komponentus 

 

Vieta tarp pasaulio šalių

2006

2007

2008

2009

2010

2011

Vieta pagal BKI / reitingo taškai (vertinimo skalė: 0–7)

39 / 4,53

38 / 4,90

44 / 4,38

53 / 4,30

47 / 4,38

44 / 4,41

Pagrindinių reikalavimų subindeksas

45

43

46

47

52

49

Institucinė aplinka

59

58

55

59

60

62

Infrastruktūra

44

48

46

43

43

43

Makroekonominė aplinka

41

38

52

57

71

73

Sveikata ir pradinis išsilavinimas

70

43

52

55

52

46

Našumą skatinančių veiksnių subindeksas

38

41

43

47

49

48

Aukštasis mokslas ir profesinis mokymas

29

25

26

30

25

26

Prekių ir paslaugų rinkos veiksmingumas

45

44

48

59

73

64

Darbo rinkos veiksmingumas

-

44

49

45

48

54

Finansų rinkos plėtra

-

54

56

72

89

89

Technologinė parengtis

42

38

38

36

33

34

Rinkos dydis

-

67

69

69

77

79

Inovatyvumo ir verslo lankstumo (sofistikacijos) subindeksas 

44

44

49

53

48

48

Verslo lankstumas (sofistikacija)

41

42

49

56

49

54

Inovatyvumas

50

48

55

58

51

48

Tyrime dalyvavusių valstybių skaičius

125

131

134

133

139

142

2 pav. Lietuvos konkurencingumą lemiančių veiksnių vertinimas 20082011 m. 

Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą bendrą metodiką. Tyrimo imtis sudaroma atsitiktinės atrankos būdu, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir ekonominės veiklos rūšį. 2011 m. Lietuvos tyrime dalyvavo 120 įmonių vadovų, iš jų: 57,5 procento vadovavo įmonėms, turinčioms 150 ir daugiau darbuotojų ir 42,5 procento – turinčioms nuo 21 iki 149 darbuotojų. Atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšį, tyrime dalyvavo 4 procentai žemės ūkio, 45 procentai – pramonės ir 51 procentas – paslaugų veiklomis užsiimančių įmonių. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100, skirtingas sritis atspindinčių, rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1–2 balai – neigiamas, 3–4 – vidutinis, 5–7 – teigiamas vertinimas). Atsižvelgiant į visų šalių respondentų vertinimus, PEF skaičiuoja kiekvienos šalies BKI. BKI sudaromas įvertinus pagrindinių r! eikalavimų, našumą (efektyvumą) skatinančių veiksnių ir inovatyvumo bei verslo lankstumo (sofistikacijos) subindeksus.

 

 

 

Pasiteirauti: Ona Grigienė
Žinių ekonomikos ir specialiųjų tyrimų statistikos
skyriaus vedėjo pavaduotoja
Tel. (8 5)  236 4715
El. p. Ona.Grigiene@stat.gov.lt

Šaltinis: www.stat.gov.lt

 

Taip pat skaitykite

Gausos amžius

Kitas Saudo Arabijos žingsnis

Dovre Insight: Ko nežino susiję asmenys

Dovre Insight: What does the fox say?

2015-04-02 | Kitos 2015-03-09 | Kitos 2015-03-03 | Kitos 2015-02-03 | Kitos

Komentarai



Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2022 UAB All Media Digital