|
||||||||||||||||||
Lėtėjanti euro zonos plėtra verčia laukti ne tokių gerų 2012-ųjų
Spekuliantai.lt
|
2011-10-19
|
Kitos | perskaitė: 691
Raktiniai žodžiai: Makroekonomika, eurozona, ekonomika • Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos šalių ekonomikos dar stebino savo BVP augimo tempais, kurie beveik neprarado savo pagreičio. Lietuvos ekonomika II ketv. augo 6,6 proc. metiniu tempu, Latvijos – 5,6 proc., Estijos – 8,4 proc. Trečiąjį šių metų ketvirtį BVP augimo prognozės taip pat yra gana tvirtos, tačiau jau turėtume pradėti jausti lėtėjimą. Visų pirma jo galima tikėtis dėl natūralių priežasčių – 2010 metų III ketv. BVP jau buvo didesnis ir tikėtina, kas bus sunkiau „išspausti“ vis spartesnį augimą. Tačiau daugiausia susirūpinimo kelia ne palyginamoji bazė, o ekonominės tendencijos pasaulyje. Pastaraisiais mėnesiais pasaulio finansų rinkas ne juokais apėmė baimės tiek dėl euro zonos skolų krizės, tiek dėl bendro ekonominio augimo sulėtėjimo. Lietuva būdama maža ir atvira ekonomika netruks pajusti šį poveikį. Tad trečio ketvirčio plėtra veikiausiai dar liks sparti dėl ekonominių procesų inercijos, tačiau pati metų pabaiga ir 2012 metai žada nebebūti tokie įspūdingi kaip kad šių metų pradžia.
• Lietuvos ekonomika neturi reikšmingų tiesioginių sąsajų su probleminėmis euro zonos narėmis. Lietuvos eksportas į Airiją, Graikiją, Portugaliją ir Ispaniją kartu sudėjus sudaro tik iki 2,0 proc. viso eksporto (žr. 1 pav.). Finansų sistema tiesioginių sąsajų su problemine euro zonos skola taip pat neturi. Absoliučiai didžioji dalis Lietuvos bankų sistemos užsiima klasikine bankininkyste, t.y. imami indėliai ir teikiamos paskolos (žr. 2 pav.), tad Graikijos ar kitų euro zonos periferinių šalių vertybinių popierių dalis palyginti su visu finansų sistemos turtu nėra reikšminga.
• Nuotaikos Baltijos akcijų biržose pasidavė krypčiai kurią diktavo Vakarų rinkos. Per III ketv. Vilniaus akcijų kainų indeksas prarado 16,0 proc. savo vertės, Rygos – 13,5 proc. ir Talino – 16,9 proc. Pasitikėjimas iš akcijų rinkos pranyko euro zonoje taip netylant nerimui dėl viešųjų finansų krizės baigties. Baltijos biržose listinguojamų įmonių II ketv. rezultatai taip pat nebebuvo tokie pat tvirti kaip ankstesniais ketvirčiais – pajamų augimo tempas lėtėjo. Dar daugiau abejonių kelia tolesnių ketvirčių rezultatai. Nors III ketv. įmonėms dar gali būti gana stiprus, tačiau lėtėsiantis ekonomikos augimas atneš nepageidaujamų pokyčių ir įmonių pelno-nuostolio ataskaitose. Tolesnė verslo sėkmė priklausys nuo to, kaip seksis valdyti kaštus ir palaikyti maržas priimtinose ribose kai pajamų augimo tempas silpnės. Atitinkamai seksis ir Baltijos šalių akcijų rinkai, kurios likvidumas ir kapitalizacija dar labiau nukentėjo atsiradus farmacijos įmonės „Sanitas“ pirkėjui. Prekybos kryptis Baltijos šalių akcijomis toliau turėtų likti priklausoma nuo nuotaikų Vakarų biržose. O pastarosiose kol kas stabilumo tikėtis ankstoka – vis dar nėra prieinama sprendimo dėl to kaip bus sprendžiami problemų euro zonos narių skolos klausimai.
|