Komentarai Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Lėtėjanti euro zonos plėtra verčia laukti ne tokių gerų 2012-ųjų

Spekuliantai.lt | 2011-10-19 | Kitos | perskaitė: 691
Raktiniai žodžiai: Makroekonomika, eurozona, ekonomika
Lėtėjanti euro zonos plėtra verčia laukti ne tokių gerų 2012-ųjų Lėtėjanti euro zonos plėtra verčia laukti ne tokių gerų 2012-ųjų

 • Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos šalių ekonomikos dar stebino savo BVP augimo tempais, kurie beveik neprarado savo pagreičio. Lietuvos ekonomika II ketv. augo 6,6 proc. metiniu tempu, Latvijos – 5,6 proc., Estijos – 8,4 proc. Trečiąjį šių metų ketvirtį BVP augimo prognozės taip pat yra gana tvirtos, tačiau jau turėtume pradėti jausti lėtėjimą. Visų pirma jo galima tikėtis dėl natūralių priežasčių – 2010 metų III ketv. BVP jau buvo didesnis ir tikėtina, kas bus sunkiau „išspausti“ vis spartesnį augimą. Tačiau daugiausia susirūpinimo kelia ne palyginamoji bazė, o ekonominės tendencijos pasaulyje. Pastaraisiais mėnesiais pasaulio finansų rinkas ne juokais apėmė baimės tiek dėl euro zonos skolų krizės, tiek dėl bendro ekonominio augimo sulėtėjimo. Lietuva būdama maža ir atvira ekonomika netruks pajusti šį poveikį. Tad trečio ketvirčio plėtra veikiausiai dar liks sparti dėl ekonominių procesų inercijos, tačiau pati metų pabaiga ir 2012 metai žada nebebūti tokie įspūdingi kaip kad šių metų pradžia.


• Jeigu euro zona suvaldys savo viešųjų finansų problemas, dar vienos recesijos Lietuvai pavyks išvengti. Tačiau lėtesnės plėtros laikotarpis neišvengiamas. Galimybės perimti „užkratą“ šiuo metų yra ne tokios kaip 2008 metais. Sustojęs skolinimosi mechanizmas, kuris buvo pagrindinis sukėlęs tokio didelio masto krizę Baltijos šalyse, šiandien nebėra toks gajus. Žinoma, lieka poveikis per eksporto rinkas, kurio svarbos taip pat ignoruoti nereikėtų, tačiau bendrai smūgis Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ūkiams neturėtų būti toks didelis kaip kad 2008-2009 metais. Prognozuojame, kad būtent dėl stiprios 2011 metų pradžios Lietuvos BVP šiemet augs 6,0 proc., Estijos – 7,5 proc., o Latvijos – 4,0 proc. 2012 metams mūsų lūkesčiai konservatyvesni – Baltijos šalių ūkio augimas sulėtės atitinkamai iki 3,5 proc., 4,5 proc. ir 2,0 proc.


IŠAUGUSIOS RIZIKOS PREMIJOS GALI APSUNKINTI EKONOMIKOS FUNKCIONAVIMĄ

• Lietuvos ekonomika neturi reikšmingų tiesioginių sąsajų su probleminėmis euro zonos narėmis. Lietuvos eksportas į Airiją, Graikiją, Portugaliją ir Ispaniją kartu sudėjus sudaro tik iki 2,0 proc. viso eksporto (žr. 1 pav.). Finansų sistema tiesioginių sąsajų su problemine euro zonos skola taip pat neturi. Absoliučiai didžioji dalis Lietuvos bankų sistemos užsiima klasikine bankininkyste, t.y. imami indėliai ir teikiamos paskolos (žr. 2 pav.), tad Graikijos ar kitų euro zonos periferinių šalių vertybinių popierių dalis palyginti su visu finansų sistemos turtu nėra reikšminga.


• Tačiau netiesioginiai ryšiai finansų rinkose Lietuvos ekonomikai yra labai svarbūs. Galima išskirti keletą poveikio mechanizmų, per kuriuos Lietuvos ūkis gali pajusti prastesnės ekonomikos būklės Vakaruose poveikį:
Makroekonominis. Viešųjų finansų krizė verčia euro zoną taupyti. O tai reiškia, kad vyriausybės negali sau leisti išlaidauti ir lėtėja ekonomikos plėtra. Lėtėjant euro zonos ekonomikos augimui, prastėtų ir Lietuvos eksporto paklausa. Savo ruožtu tai darytų įtaką ir sąlygoms vidaus rinkoje – reikėtų mažiau darbo jėgos ir būtų surenkama mažiau mokesčių. Tad atsirastų didesni nei planuota biudžeto deficitai ir didesnis poreikis skolintis finansų rinkose.
Finansų rinkų. Viešųjų finansų krizė lemia mažesnę rizikos toleranciją rinkose. Apie tai byloja ir apsidraudimo nuo nemokumo apsikeitimo sandorių kainos (angl. credit default swaps, CDS) – augo ne tik jų vertinė išraiška, tačiau didėjo ir atotrūkis tarp Baltijos šalių ir Vokietijos CDS verčių. Tai lemia prastesnes skolinimosi sąlygas, o turint omenyje deficitinį Lietuvos biudžetą, lėšų trūkumą gali tekti brangesniais ir sunkiau gaunamais pinigais arba kreiptis į tarptautines institucijas.
Šie abu mechanizmai veikė Lietuvoje ir 2008-2009 metais – turėjome itin menką pasitikėjimą, milžiniškas rinkos rizikos premijas ir smukusį eksportą. Tiesa, mažai tikėtina, kad pasikartotų tų metų scenarijaus mastas, tačiau vienokią ar kitokią įtaką dėl lėtėjančio euro zonos ekonomikos augimo ir menkesnės rinkų tolerancijos rizikai bus galima pajusti.


BALTIJOS AKCIJŲ RINKOJE RIMTESNIS POSTŪMIS BUS ATSITIESUS VAKARŲ RINKOMS

• Nuotaikos Baltijos akcijų biržose pasidavė krypčiai kurią diktavo Vakarų rinkos. Per III ketv. Vilniaus akcijų kainų indeksas prarado 16,0 proc. savo vertės, Rygos – 13,5 proc. ir Talino – 16,9 proc. Pasitikėjimas iš akcijų rinkos pranyko euro zonoje taip netylant nerimui dėl viešųjų finansų krizės baigties. Baltijos biržose listinguojamų įmonių II ketv. rezultatai taip pat nebebuvo tokie pat tvirti kaip ankstesniais ketvirčiais – pajamų augimo tempas lėtėjo. Dar daugiau abejonių kelia tolesnių ketvirčių rezultatai. Nors III ketv. įmonėms dar gali būti gana stiprus, tačiau lėtėsiantis ekonomikos augimas atneš nepageidaujamų pokyčių ir įmonių pelno-nuostolio ataskaitose. Tolesnė verslo sėkmė priklausys nuo to, kaip seksis valdyti kaštus ir palaikyti maržas priimtinose ribose kai pajamų augimo tempas silpnės. Atitinkamai seksis ir Baltijos šalių akcijų rinkai, kurios likvidumas ir kapitalizacija dar labiau nukentėjo atsiradus farmacijos įmonės „Sanitas“ pirkėjui. Prekybos kryptis Baltijos šalių akcijomis toliau turėtų likti priklausoma nuo nuotaikų Vakarų biržose. O pastarosiose kol kas stabilumo tikėtis ankstoka – vis dar nėra prieinama sprendimo dėl to kaip bus sprendžiami problemų euro zonos narių skolos klausimai.

Taip pat skaitykite

Gausos amžius

Kitas Saudo Arabijos žingsnis

Dovre Insight: Ko nežino susiję asmenys

Dovre Insight: What does the fox say?

2015-04-02 | Kitos 2015-03-09 | Kitos 2015-03-03 | Kitos 2015-02-03 | Kitos

Komentarai



Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital