Komentarai Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Vakarų pasaulio ekonomikos perspektyva – taupymas ir stagnacija?

spekuliantai.lt | 2011-10-10 | Kitos | perskaitė: 1006
Raktiniai žodžiai: seminaras, investuok, auksas, obligacijos, taupymas
Vakarų pasaulio ekonomikos perspektyva – taupymas ir stagnacija? Pasaulio biržose vyraujant neigiamoms nuotaikoms žurnalas „Investuok“ savo skaitytojus pakvietė į seminarą. Su Vakarų pasaulio ekonomine situacija sup

Pasaulio biržose vyraujant neigiamoms nuotaikoms žurnalas „Investuok“ savo skaitytojus pakvietė į seminarą. Su Vakarų pasaulio ekonomine situacija supažindino banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, o atsakymo į klausimą, kiek dar brangs auksas, padėjo ieškoti finansų patarėjo įmonės „MC Wealth Management“ vykdomasis partneris Marius Čiuželis.

Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių įvykiai finansų sektoriuje priminė, kad pastaruosius kelerius metus Vakarų pasaulio ekonomikos prievaizdu tapęs nestabilumas gali užsitęsti. Per šį laikotarpį investuotojus pasiekė daugybė nuviliančios informacijos.

Stabilumo garantas – bankai

„Nuolat didėjantis išsivysčiusių šalių skolų portfelis, augantys biudžetų deficitai, stagnacija darbo rinkoje ir nuviliantys prekybos rodikliai sukėlė didžiulį sąmyšį ir didelių abejonių dėl pasaulio ekonomikos ateities. Tačiau reikia pripažinti, kad keletą žingsnių, padėsiančių stabilizuoti padėtį JAV ir euro zonos valstybėse, žengė pagrindiniai pasaulio centriniai bankai“, – žurnalo „Investuok“ seminaro dalyviams teigė N. Mačiulis.
Rugsėjo viduryje JAV, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Šveicarijos ir kitų Europos šalių centriniai bankai investuotojams pranešė džiugią naujieną, kad nuo spalio euro zonos bankams ketina teikti trijų mėnesių paskolas JAV doleriais su fiksuotomis palūkanų normomis. Europos centrinis bankas (ECB) taip pat pranešė perkantis Italijos ir Ispanijos valstybių obligacijas. Pasak N. Mačiulio, šios naujienos sutinkamos pakiliai, tačiau į dabartines finansines problemas žvelgti reikėtų giliau.

Išeitis – taupymas

„Euro zonos valstybių kelias iš susidariusios situacijos – mažinti skolą ir deficitą arba didinti ekonomikos augimą, taip keliant vartojimą ir infliaciją. Tačiau niekas nepateikia efektyvaus recepto, kaip tai padaryti, nors taupymas – realiausia galimybė šalims apsivalyti. Japonija jau dvidešimt metų bando taupyti, tačiau skola tik auga. Kalbant apie ekonomikos augimą, su viltimi galime žvelgti nebent į Azijos pusę, besivystančias Kinijos, Indijos ir kitas šio regiono rinkas“, – seminaro dalyviams teigė banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
N. Mačiulio manymu, svarbiausia šalims padėti išvengti nemokumo, kuris galimas nebent mažose šalyse.
„Būtina spręsti atskirų euro zonos valstybių problemas. Yra galimybė atskirti mokias ir nemokias valstybes. Pirmosioms suteikti neribotą paramą, antrųjų skolas restruktūrizuoti. Tačiau tokiu atveju, pavyzdžiui, leidus Graikijai bankrutuoti, Europos Sąjungą gali ištikti finansų sistemos krizė. Tai gali sukelti pavojų tolesniam bloko funkcionavimui ir privesti euro zoną prie skilimo. Bet tokia galimybė ypač menkai tikėtina, – pabrėžė N. Mačiulis. – Dar vienas sprendimo būdas – visoms valstybėms užtikrinti neribotą finansavimą išleidžiant bendras euro zonos obligacijas.“

Grįžta aukso amžius?

Tokį klausimą visiems susirinkusiems žurnalo „Investuok“ seminare pateikė įmonės „MC Wealth Management“ vykdomasis partneris. M. Čiuželio nuomone, tai, jog auksas sulaukė didžiulio investuotojų susidomėjimo, tik įrodė, kad spausdinami pinigai norimo efekto nedavė.
„Jokiu būdu nedrįsčiau teigti, kad dabartinė aukso kaina, svyruojanti apie 1 800 JAV dolerių už unciją, yra galutinė, nors šiuo metu masinio aukso pirkimo ir nėra. Žvelgiant į šio metalo kainų istoriją ir dabartines pasaulio finansų sektoriaus problemas, galima manyti, kad jei auksas pasieks labai svarbią 2 000 JAV dolerių ribą, tolesniam aukso kainos didėjimui ribų gali ir nebūti. Šiuo metu vadinamojo aukso kainos burbulo tikrai nėra“, – įžvalgomis dalinosi M. Čiuželis.
Nors rugsėjį aukso kaina stabilizavosi, susidomėjimas šiuo metalu išlieka milžiniškas. Didžiulį ažiotažą, anot M. Čiuželio, kelia besivystančio Azijos regiono šalys (Kinija, Indija, Tadžikistanas, Pietų Korėja), taip pat Meksika, nes jos siekia didinti aukso rezervus. Pastaroji iš garsaus JAV investuotojo Džordžo Soroso vadovaujamo fondo „Soros Fund Management LLC“ šių metų I ketvirtį nupirko aukso už 800 mln. JAV dolerių.
„Šio metalo kainų augimo prognozės – optimistinės. Tik visiems norintiems investuoti į fizinį auksą (luitelius, monetas) vienas patarimas: nepirkite gaminių, kurie neturi sertifikatų“, – žurnalo „Investuok“ seminaro dalyviams patarė M. Čiuželis.

Robertas Kartavičius, žurnalas „Investuok“

Registracija į artimiausią seminarą "Sėkmingiausių pasaulio investuotojų strategijos. Kaip sukurti asmeninę investavimo strategiją?" Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje internetu www.kurinvestuoti.lt/seminarai/

Daugiau apie investavimą skaitykite žurnale „Investuok“ ir www.kurinvestuoti.lt.



 

Taip pat skaitykite

Gausos amžius

Kitas Saudo Arabijos žingsnis

Dovre Insight: Ko nežino susiję asmenys

Dovre Insight: What does the fox say?

2015-04-02 | Kitos 2015-03-09 | Kitos 2015-03-03 | Kitos 2015-02-03 | Kitos

Komentarai



Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2020 UAB All Media Digital