Komentarai Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Lietuvos atsigavimas: bankai, mažmeninė prekyba ir statybos ruošiasi šuoliui

spekuliantai.lt | 2011-06-16 | Kitos | perskaitė: 1056
Raktiniai žodžiai: bankas, prekyba, statyba, investuok, birža, ekonomika, prognozė, analitikai
Lietuvos atsigavimas: bankai, mažmeninė prekyba ir statybos ruošiasi šuoliui Tarptautinėms institucijoms brėžiant stačiausią Lietuvos ūkio augimo kreivę Europoje, ekspertai prognozuoja, kad estafetę iš atsigavimo garvežiu buvus

Tarptautinėms institucijoms brėžiant stačiausią Lietuvos ūkio augimo kreivę Europoje, ekspertai prognozuoja, kad estafetę iš atsigavimo garvežiu buvusių eksportuotojų turėtų perimti vidaus vartojimo sektorius. Investicijų valdytojai teigia, kad investuotojai prie akcijų kainos jau pridėjo didžiąją dalį ūkio atsigavimo. „Investuok“ pateikia ekspertų apklausos duomenis, kurios Vilniaus biržos įmonės laimės dėl ekonomikos atsigavimo, o kurios to nepajus.

Didieji bankai ir investicijų valdytojai šiemet jau ne kartą turėjo koreguoti šalies ekonomikos augimo prognozes. Dažniausiu atveju – į geresnę pusę. Pasaulio banko prognozėmis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs sparčiausiai Rytų Europoje – 4,3 %. Lietuvos bankas žvelgia optimistiškiau, jis šalies ūkio augimo prognozę šiems metams pakoregavo iki 5,6 %. Palankesnę prognozę, kaip teigia bankas, lėmė spartesnis nei tikėtasi paklausos atsigavimas. Kokios šalies ekonomikos atsigavimo perspektyvos ir tvarumas? Kokie sektoriai augs labiausiai? Kurios biržos įmonės daugiausia laimės iš atsigavimo, o kurios atsiliks?

Baltijos tigrai sugrįžo?

Pagrindą palankioms prognozėms suteikia ir šių metų pirmojo ketvirčio BVP duomenys: rodiklis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 6,9 %. Pasak Statistikos departamento, per metus pridėtinės vertės pokytis buvo visose veiklos rūšių grupėse. Gal šalies ūkis vėl auga tokiu tempu, kaip prieš krizę, kai Lietuva su Latvija ir Estija dėl spartaus ūkio augimo buvo vadinamos Baltijos tigrais? Tačiau ekspertai siūlo nesiremti vieno ketvirčio duomenimis ir vis dar mato nemažai pavojų atsigaunančiam šalies ūkiui.
„Baltijos tigro idėja tebuvo klaidinga interpretacija to, kas vyko prieš krizę. Baltijos šalyse susidarė paskolų „burbulas“, kuris nebuvo paremtas realios produkcijos gamyba. Dabar šalį augina eksportas, pramonė, o ne paskolos, todėl šiuo metu Lietuva labiau Baltijos tigras nei prieš nuosmukį. Žinoma, ūkio augimas nėra agresyvesnis, tačiau jis labiau paremtas realiąja ekonomika ir tai yra esminis dalykas. Be to, turėtume nepamiršti žemos palyginamosios bazės efekto: augimas spartus todėl, kad prieš tai buvo didelis nuosmukis“, – žurnalui „Investuok“ tvirtina „Danske Bank“ besivystančių rinkų vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas.
Eksperto manymu, vidaus paklausa šalyje vis dar silpna, todėl bendras ekonomikos atsigavimas išlieka trapus. Jo tvarumui, pasak L. Christenseno, pavojų kelia ir kylanti nauja globali rizika. Bankas Lietuvai šiems metams kol kas prognozuoja 4 % BVP augimą, tačiau pašnekovas teigia matąs daugiau galimybių pakeisti ūkio augimo prognozę į geresniąją pusę.
„Nežinau, ar Lietuva bus greičiausiai auganti Rytų Europoje, kaip prognozuoja Pasaulio bankas, tačiau tikrai pateks tarp sparčiausiai augančių Europos Sąjungos šalių. Tai yra mūsų pagrindinis scenarijus“, – mano L. Christensenas.

Kiti ketvirčiai viršys lūkesčius

„East Capital“ investicinių portfelių valdytoja Eglė Fredriksson žurnalui „Investuok“ sako, kad spartesnį, nei tikėjosi analitikai, šalies ūkio atsigavimą lemia padidėjęs konkurencingumas, spartus eksporto augimas, žema palyginamoji bazė bei po truputį atsigaunantis vidaus vartojimas ir investicijos.
„Manome, kad ir likę šių metų ketvirčiai gali lenkti išankstinius analitikų lūkesčius, tačiau šių metų BVP prognozės korekcija nebėra tokia aktuali, nes investuotojų dėmesys jau yra nukreiptas į lūkesčius dėl 2012 ir 2013 m.: kokio lygio tais metais išsilaikys tvarus ekonomikos augimas, ar vėl neiškils Baltijos šalių ūkių „perkaitimo“ rizika“, – teigia E. Fredriksson. Portfelių valdytojos nuomone, ar ekonomikos augimas išliks toks spartus, priklausys nuo to, ar bus susidorota su kylančia infliacija, restruktūrizuota darbo rinka bei išlaikytas eksportuojančių įmonių konkurencingumas.

Baltijos finansų rinkoje rizika sumenkusi

Investicinio banko „Finasta“ makroekonomistė Rūta Medaiskytė žurnalui „Investuok“ sako, kad nors Baltijos biržose pirmasis ketvirtis irgi buvo neblogas, tačiau metų pradžioje realiąją ekonomiką lenkiančioje akcijų rinkoje investuotojai jau ieškojo pretekstų atsiimti uždarbį.
„Įmonių veiklos rezultatai praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį buvo neblogi, tačiau ne tiek geri, kad pateisintų akcijų brangimą 2010-ųjų pabaigoje. Įmonių pelnas augo, tačiau pelningumas mažėjo išaugus sąnaudoms. Negatyvias pasaulines tendencijas pirmąjį ketvirtį (neramumai Egipte, Libijoje ir Artimuosiuose Rytuose) perėmė ir Baltijos šalių investuotojai. Dabar akcijų rinkas vėl kankina nežinia dėl euro zonos viešųjų finansų. Pasaulio ir Baltijos šalių ekonomika atsigauna, tačiau pasaulyje įsismarkaujanti infliacija kelia investuotojų susirūpinimą. Europos, Kinijos pinigų politikos vykdytojai ketina kelti palūkanas, o investuotojų atsakas į branginamas lėšas gali būti neigiamas. Lietuvos įmonių perspektyvos priklausys ne tik nuo pajamų didėjimo, bet ir nuo sąnaudų valdymo. Ši prielaida kyla ir iš pasaulio žaliavų rinkos, ir iš darbo rinkos – nors palengva, bet darbo užmokestis vėl pradeda augti“, – aiškina R. Medaiskytė.
O E. Fredriksson mano, kad pastaruoju metu pasaulinėse akcijų rinkose, ypač besivystančiųjų šalių, investuotojų noras rizikuoti sumažėjęs.
„Dėl to akcijų pigimas Baltijos šalyse nėra išimtis. Akcijų rinkos įprastai kyla apie pusę metų anksčiau, nei yra matomi akivaizdūs ekonomikos atsigavimo rezultatai. Todėl Baltijos šalių ekonomikos atsigavimas buvo įvertintas labai geru 70 % uždarbiu praėjusiais metais“, – prognozuoja „East Capital“ investicinių portfelių valdytoja. Anot jos, ekonomikai atsigaunant patrauklių investicinių idėjų ir akcijų ieškantys investuotojai jų atras ir šiemet.

Pramonė ir transportas atsigauna pirmieji

„Istorinė kitų šalių patirtis rodo, kad pasibaigus ekonominiam nuosmukiui ekonomika auga netolygiai. Transporto ir pramonės sektoriai demonstruoja spartų augimą jau pačioje pradinėje ekonominio ciklo stadijoje ir tampa tolesnio augimo lokomotyvais. Į vidaus rinką orientuoti sektoriai seka iš paskos, o šių sektorių augimo greitis būna kiek mažesnis. Statybų sektorius pradeda augti tik po 3–6 metų, o prieškrizinį lygį pasiekia tik po gero dešimtmečio. Verta paminėti, kad tradicinių sektorių, tokių kaip žemės ūkis ar miškininkystė, vaidmuo būna santykinai nedidelis, tačiau dėl savo stabilumo šie sektoriai atlieka svarbų vaidmenį švelninant reguliarius ekonominio aktyvumo svyravimus“, – apie nevienodą skirtingų ūkio sektorių atsigavimą žurnalui „Investuok“ pasakoja „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Danske Bank“ besivystančių rinkų vyriausiasis analitikas L. Christensenas sako, kad vidaus sektoriuje jau galima matyti nedidelį atsigavimą, tačiau tolesnė jo eiga priklausys nuo tendencijų eksporto sektoriuje.
„Jei eksportuotojams ir toliau seksis, jie pradės samdyti žmones, šie pradės vartoti, o tai padės stabilizuoti ekonomiką ir inicijuos atsigavimą kituose sektoriuose. Manau, kad tai jau vyksta, nes nedarbas šalyje mažėja“, – pastebi L. Christensenas.

Pagyvės dar šiemet

Finansų patarėjo įmonės „AJD Capital“ direktorius Aurimas Launikonis prognozuoja, kad vidaus vartojimo pagyvėjimą išvysime antroje šių metų pusėje.
„Vienas iš ženklų – antro ketvirčio pradžioje rekordinė indėlių suma bankuose jau buvo šiek tiek mažesnė nei metų pradžioje. Kitas veiksnys – didėjantys atlyginimai. Šiuo metu tenka stebėti gana aktyvų patyrusių specialistų viliojimą. Šis procesas antroje metų pusėje gali įgauti dar didesnį pagreitį. Pradės reaguoti dar iki šiol nesureagavusios įmonės. Manau, specialistų algos gali išaugti daugiau nei dabar numatyta įmonių biudžetuose. Tai gali būti naujas iššūkis daugeliui organizacijų“, – žurnalui „Investuok“ tvirtina A. Launikonis.

Komentuodamas tendencijas atskiruose sektoriuose ekspertas sako, kad šiuo metu nekilnojamojo turto rinka pereina į stabilizacijos etapą, tačiau stipraus kainų kilimo tikėtis neverta, nes turto kainos, nors ir smarkiai nukritusios, nėra žemos. Pasak eksperto, galimą nekilnojamojo turto kainų augimą stabdyti turėtų ir prasidėjęs palūkanų normų kėlimo ciklas. L. Christensenas teigia, kad turto kainos judės lygiagrečiai su infliacijos indeksu.

„Investuojant svarbesnis klausimas yra kitas – ar rinka jau įskaičiavo ekonomikos ar sektoriaus atsigavimą. Jei tai įvyko, tada jau nebėra jokios investavimo galimybės. Todėl geriau įvertinti, ar tam tikros kompanijos, kuri yra atitinkamame sektoriuje, akcijų kaina atsilieka nuo rinkos ir nuo to sektoriaus vidurkio. Jei taip yra, tai gali būti ženklas, kad rinka neįkainojo atsigavimo, ir yra gera investavimo galimybė. Kitas klausimas, ar kompanijos akcijos turi atspindėti ekonominį ciklą, ar kompanijos ilgalaikio augimo perspektyvas. Ar, pavyzdžiui, svarbiau, kad „Nokios“ akcijų kaina atspindės tai, ką ji darys per artimiausius metus, ar dvidešimties metų veiklos perspektyvą. Vienerių metų pelno perspektyvos neturėtų vaidinti pagrindinio vaidmens. Žinoma, verslo ciklas turi įtakos akcijoms, tačiau aš skeptiškai žiūriu į verslo ciklo reikšmę vertinant akcijų rinkos perspektyvas“, – dėsto L. Christensenas.

Justinas Gapšys, žurnalas „Investuok“

Daugiau apie investavimą skaitykite žurnale „Investuok“ ir www.kurinvestuoti.lt


 

Taip pat skaitykite

Gausos amžius

Kitas Saudo Arabijos žingsnis

Dovre Insight: Ko nežino susiję asmenys

Dovre Insight: What does the fox say?

2015-04-02 | Kitos 2015-03-09 | Kitos 2015-03-03 | Kitos 2015-02-03 | Kitos

Komentarai



Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2020 UAB All Media Digital