Komentarai 3 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Pinigu politika

Uranas | 2010-10-04 | Kitos | perskaitė: 2026
Pinigu politika Lietuva

Kiekvienas pasakytų daug! Ypač jų daug reikia politikams! Artėja Prezidento rinkimai-reikės dešimtim milijonų! Bankai jų gali duoti kiek tik įmanoma išleisti rinkimų kompanijoje, kad tik ne-būtų iš jų atimta teisė leisti pinigų tiek, kiek jie, o ne politikai, ar kt. pageidautų!

Lietuvių liaudyje sakoma: „ne piniguose laimė“. Tai nevisai įtikinama, todėl atsirado naujes-nis posakis: „ne piniguose laimė, o jų kiekyje“. Taigi kiek mums reikia pinigų, kad būtume laimin-gi, o tie pinigai netaptų mažą vertę turinti makulatūra. Kiekvienas paprastas, pilietis, net neturintis jokio išsilavinimo, pasakytų, kad pinigų turime „prisipiešti“ tiek, kiek turime turto, nes jau nuo senų senovės žemės gyventojai, pamatę, kad turto mainai yra nepatogūs - sugalvojo savo turtų vertę pa-versti popieriais, ar monetomis. Tokia tvarka palengvino viso pasaulio gyventojų gyvenimą ir visoje planetoje pinigai buvo verti tiek, kiek turi nekilnojamo ir kitokio turto - žemės, žemės naudingųjų iškasenų-aukso, druskos, naftos, žvyro, smėlio, ir t.t.. Per mūsų kelionę į Šveicariją gydė sakė, kad ankstesniais laikais (nepamenu kurioj šaly, bet pakeliui į Šveicariją) už, rodos, 1 kg. druskos buvo galima nusipirkti gražią panelę pasilinksminimui. Tai buvo brangu ir mokėti tekdavo valiuta - drus-ka, kuri turėjo konkrečią ir brangią vertę (jei palygintume kiek dabar kainuoja tokios paslaugos, tai žinotume anų dienų druskos kaina), o vėliau pagal tą vertę buvo išleisti vienokie, ar kitokie pinigai, o kai druska nustojo tokios didelės vertės - tai pinigai buvo dengiami kitais savo turtais. Iš šio pa-vyzdžio matosi, kad jokia išskirtinė materija negali padengti išleidžiamų pinigų. Taigi išleidžiamus pinigus gali padengti tik visa turimo turto visuma! Atsiradus pinigų leidėjams ir įstatymu sutei-kus jiems teisę kontroliuoti išleidžiamų pinigų kiekį, nustatyti kiek jų gyventojams duoti bei kokį imti mokestį už pinigų leidimą ir dalijimą, - atėjo žmonių apvaginėjimų, ekonominių griūčių ir net pasaulinių karą laikai. (Rotšildų bankininkų (JAV) dinastijos) Mayer Amšel (Amschel) Rotšild (Rothscild) pasakė: „Leiskit man kontroliuoti pinigų išleidimą valstybėje ir man nesvarbu kas lei-džia įstatymus“! Žodžiu bankams jokio skirtumo kas Lietuvos valdžia - jiems svarbu, kad jie galėtų kontroliuoti pinigų leidimą. Pagal įstatymus, Konstituciją – centrinis bankas atsakingas už šalies infliaciją. Politikai tai žino, bet kai jie smūgiuojami už infliaciją, šalies nuosmukį-TYLI! Ką tai reiškia? Kas gali paneigti, kad jie nėra absoliučiai nupirkti ir valdomi bankų?!

Centriniai bankai taip pat nustatė, kad išleisti pinigai turi būti padengti auksu. Kas atsitiko toms valstybėms , kurios aukso iškasenų neturi galima lengvai suprasti ir pamatyti kaip dabar jos gyvena bei koks milžiniškas skirtumas pasidarė tarp atskirų šalių, nors žmonės jose vienodai darbš-tūs bei turintys įvairiausių turtų. Pvz. Tai panašu kai stalius padaro stalą ir pasako jo kainą. Kaina paskaičiuojama pagal padarytas sąnaudas. Jei gamybininkas nustatys pernelyg didelę kainą – pirkė-jas jo nepirks, o bandys reikiamą gaminį pasidaryti pats. Bet, pasirodo gamybininko, ar net pirkėjo, nustatyta kaina yra niekinė, nes jis pinigų nespausdina, taigi kainą gali nustatyti tik tas kas išleidžia pinigus - (pagal Lietuvos (o gal ir visų kitų valstybių) Konstituciją) centrinis bankas. Jei bankas nu-tars, kad tai nėra turtas, nes nenuteptas (pasišaipymui-nepadengtas) auksu, tai pinigų tam gaminiui neišleis, o tai reiškia, kad niekas jo negalės pirkti, nes tam nebus pinigų, taigi ir gamyba ir vartoji-mas sustos! Jei pinigus leistų gamybininkas ir pirkėjas-jie sutartų koks turi būti jų kiekis, bet kai juos pradeda leisti kaimynas, kuris nei perka, nei gamina-gali tyčia, ar siekdamas sau naudos, leisti nepagristai mažai, ar per daug pinigų. Be to, mes puikiai žinom, kad šalys nėra izoliuotos viena nuo kitos, todėl jos turi susitarti, kad (pzv.) jei stalas kainuoja šimtą litų Lietuvoje, tai jis visur kainuos panašiai tiek pat, nesvarbu kokia valiuta tose šalyse egzistuoja, juk laiko, sugebėjimo ir kt. sąnau-dos, sąlygos panašios. Visiems suprantama, kad išleidus mažiau pinigų nei yra turto – jų trūks, o esant (ko didesniam) trūkumui bankai galės imti vis didesnius procentus už išleistus pinigus. Norint pateisinti, kad daugiau pinigų negalima išleisti, nes jie nebeturės vertės - atsirado bankininkų „mokslininkų“, kurie nustatė kitas taisykles: pvz. iš visų turtų, galinčių padengti išleistus pinigus, yra tik iškasenos- auksas ir pinigų galima „piešti“ tik tiek, kiek turi aukso, tad tie kurie turėjo drus-kos, žvyro, smėlio, naftos, ar gamino stalus, vykdė gamybą, ar jos įrangą – stakles, mechanizmus, statė pastatus ir kt. -pinigų negalėjo turėti išvis! Tuo būdu kitos iškasenos, pagaminti gaminiai, kil-nojamas, ar nekilnojamas turtas liko bevertis tik todėl, kad jiems nėra išleistų pinigų. Taip, pagal tokias taisykles, tos šalys, kurios neturėjo aukso, tapo tūkstantmečių vergais, trečiosiomis, ar skurdo šalimis ir kt., nes negalėjo leisti savo pinigų, o kaip Lietuva pirko kitų šalių pinigus, nes aukso iška-senų neturėjo. Ar tai nejuokinga ir neapsurdiška?! Tos valstybės pirko valiutas, kaip dabar Reinol-das Šarkinas perka Eurus, kad jais padengtų litus, o jie gali būti tokia pat makulatūra kaip Amerikos doleris, kuris niekuo nedengtas, nebent išleidimo kaštais. Tuo būdu mes perkame popieriukus, kurių išleidimo kaštai kainuoja gal keliolika centų ir padengiame litus, kurių išleidimo kaštai taip pat kai-nuoja keliolika centų?! Labai geras biznis! Matyt, mums patiems neapsimoka leisti savo pinigų, kurie atitiktų mūsų Lietuvos turtą, tai perkam iš kitų valstybių, kurios, kaip Amerika, spausdina niekuo nepadengtų dolerių (Eurai taip pat niekuo nepadengti!) tiek kiek spėja jų staklės. Tai ne tik unikalus žmonių mulkinimas, ar apvaginėjimas, o tiesiog visos šalies dusinimas ir joks Seimas, vy-riausybė, ar Prezidentas negalės nieko padėti, kol nebus išspręstas bankų veiklos reikalas!

Bankų sukurti pinigų trūkumai išaugina trūkstamo daikto - lito išpūsta ir nepateisinama vertė. Tuo būdu pasidaro pinigų disbalansas, kur vienoje vietoje litai (perkant prekes, mokant mokesčius) nuvertinami, o kitur (mokant atlyginimus) pervertinami. Manau, kad dėl tokios situacijos mūsų mo-kesčiių, produktų kainos ir kt. yra kaip Europos senbuvių, o atlyginimai apie dešimt kartų mažesni! ir jei reikėtų atlyginimus mokėti suvienodintai pagal gamybą, turimą tautos turtą, gamybos ir kt. potencialą, tai Lietuva paprasčiausia neturėtų tiek atspausdintų litų, o tai sukeltų nebe krizę, o ka-tastrofa!

Kur didelis mulkinimas ten ir didžiausia korupcija bei ekonominis nuosmukis! Lietuva savo turto, neskaitant pačių žmonių, turi už, maždaug, 500 milijardų litų, o apyvartoje bankai leidžia cir-kuliuoti 1.25 milijardų, tai kaip gali netrūkti apyvartinių lėšų ir kaip gali nedusti visas verslas, ir kaip galima surinkti nors mizzerniausius mokesčius, jei dirba tik mažutė visų pinigų dalis? Mano nuomone tinka toks pavyzdys, kai pvz.: taksi parkas turi 500 mašinų, o dirba tik 1,25 mašinos. Be abejo, tokiai firmai bankrotas garantuotas! Taip yra ir mūsų Lietuvai

Pinigų trūksta, o jei cirkuliuotų daugiau pinigų - daugiau ir būtų surinkta mokesčių, geriau gy-ventų ir žmonės. JAV doleris būtent stiprus ne savo padengimu, o dėl pačios pinigų cirkuliavimo masės! Manau, Reinoldo Šarkino išleisti 50 milijardų litų reiškia, kad mūsų Lietuvėlė tiek ir kai-nuoja?! Taigi paprasčiausias Amerikos milijardierius, nešneku apie Rokfelerius, prisispausdinęs dolerių, ar koks Arabų Šeichas gali mūsų Lietuvėlė nusipirkti ne mažiau dešimt kartų pigiau nei ji kainuoja. Ką čia galėtų padėti – išsigelbėti Lietuvos nusipirkti Eurai? Juk tokia Lietuvos kaina- kiek ją įkainavo bankai t.y. kiek išleista pinigų už mūsų privatų ir valstybės turtą.

Dar 1989 metais politikai svarstėme kiek Lietuva turi išleisti pinigų. Tada pasiūliau tą patį ką siūlau ir dabar –išleisti pinigų tiek, kiek turime turto. Beje, viršų ėmė tokie pasiūlymai, kurie teigė, kad pinigų reikia išleisti tiek, kiek surenkama BVP, o tai reiškia, kad nieko neturėjom, neturim ir turėsim tik tada, kada uždirbsim (gausim atlyginimus) - sudėsim BVP. Kiek BVP –tiek Lt.. Visas kitas buvęs turtas neužskaitomas! Tokiu būdu, nesant reikiamo pinigų kiekio, turtas buvo ne tik iš-grobstytas, nustojęs realią vertę, bet tiesiog ir sunaikintas, nes nesant pinigų, kad ir nupirkus už ke-lis centus pastatus, ar ištisas gamyklas su visa reikiama įranga, jų nebuvo galimybių net išlaikyti! Visa Lietuva virto griuvėsiais, o dabar Danai stato fermas, (o mes jų turėjom apsčiai veik visai Ru-sijai patenkinti) augina kiaules, nespėdami patenkinti rinkos poreikių (nes dar vežamės ir iš Lenki-jos), nes mums to nereikėjo. Te žmonės pagalvoja, įvertina kokia juoda, nematoma ranka veikė ir veikia, kad Lietuva visa savo esybe merdėtų.

Tiek kairieji, tiek dešinieji ir kt. politikai žmones įtikino, jog Tarybų Sąjunga kalta, kad pra-puolė rubliniai indėliai, dabar nėra už ką mokėti žmonių užsidirbtų pensijų ir t.t.. Galiu atsakingai pareikšti, kad tai buvo ir yra gudrus (o gal debilus?) melas, nes sovietai ką išspausdino, tą ir pasiė-mė – rublius išspausdino, rublius ir išsivežė ir nuo to mums nei šilta nei šalta, nes Lietuvos piliečių sukurtas turtas paliko Lietuvoje, o ne Rusijoje. Rusija išsivežė tik karo techniką, ginklus, kurie, be-je, taip pat mums priklausė, bet tiek to – nebūkim smulkmeniški. Nei Jelcinas, nei Gorbačiovas, ar kt. neišsivežė nei atominės elektrinės, nei Mažeikių naftos, nei telekomo, nei kitų gamyklų, kelių, pastatų ir kt.. Valdžiai tereikėjo ne prichvatizuoti, ne kažkam dovanoti, griauti, ar leisti nugriūti, ar už litą pardavinėti, o išleisti (vietoj rublių) savo valiutą, kuri lygi Lietuvos turėtam turtui! Jei tai būtų padaryta - šiandien nereikėtų kalbėti apie pensijų, ar kitokį lėšų stygių ir gyventume neblogiau nei Švedai, ar kitos šalys, nes turėjom ir turim ne ką mažiau nei turtingosios kaimyninės (ir ne tik) šalys. Šiandieniniai pensininkai turi gauti pensijas ne iš kitų, šiuo metu dirbančių, o iš jų sukurto turto, kuris vis privatizuojamas, o lėšos tiesiog ištaškomos. Tik trūkstant šioms lėšoms galima imti iš tų lėšų, kurias mes, dar nesantys pensininkai, sumokam SODRAI.

Man ir dabar nesuprantama, kad pasirinkus antrąjį variantą – išleisti pinigus pagal BVP, kuris 2008 metais sudarė 98138 milijardus litų, o pinigų valstybėje tėra tik 50 milijardų litų?! Gal tie su-renkami pinigai į biudžetą yra tiesiog virtualūs? Tai kaip nebus krizės?

„8 spalio 2008 ... Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas vakar informavo, .... o šalies gyventojai bankuose laiko kiek daugiau nei 24 mlrd. litų“. „Skaičiai ir faktai" - Šalies bankuose laikomų indėlių suma 2008 m. liepos 1 d. sudarė 40,6 mlrd. litų. Per ketvirtį ji padidėjo 0,9 mlrd. litų, arba 2,2 proc. (atitinkamu laikotarpiu prieš metus indėliai didėjo 1,1 mlrd. litų, arba 3,2 proc.).“ Didesnė dalis (52,4 proc.) gyventojų, kuriems lieka pinigų taupymui, pinigus laiko banke, 42,8 proc. taupančiųjų santaupas laiko namuose. Perka akcijas, vertybinius popierius tik apie 3 proc. žmonių, kuriems lieka pinigų taupymui.“

Šie faktai taip pat verčia rimtai susimastytini, nes pagal šią informacija indėliai laikomi (per 40 milijardų) bankuose ir laikomi „kojinėse“ (42,8 proc. laikančių namuose), tai galėtų būti dar ke-liasdešimt milijardų, kada nėra tiek pinigų išleista išvis, nes pagal R. Šarkino informacija, kaip jau minėjau, Lietuvoje išleista tik 50 milijardų litų! Taigi nenuostabu (jei visi pultų atsiimti iš bankų pinigų), kad jų tikrai pritrūktų?! Tai ir yra pati grėsmingiausia krizė! – turto turim į valias, o popie-riukų –NE! Taip yra visame pasaulyje, išskyrus JAV, bet man visiškai neįdomu kokios bankininkų žulikystės vyksta pasaulyje, man įdomu kas vyksta ir kas atsakys už mūsų Lietuvos betvarkę ir ban-kų veiklą? Manau, kad mano straipsniui pirmiausia pasipriešins aukščiausi politikai ir pareigūnai, nes būtent jie ir leido bankams niokoti Lietuvą ir, manau, už tai visi gavo pasakiškas pinigines pa-ramas. Tai ir įvykdyti - visus patepti, nesunku, nes kaip bankai naudoja mūsų ir valstybės pinigus, kokie jų atlyginimai, kuo pagristos palūkanų normos ir kt., niekas nežino ir net neturi teisės žinoti!

Pabaigai noriu pacituoti ir pakomentuoti „Vakaro žinių“ pokalbį su R. Šarkinu:  
„Dabar apie padengimą: pagal lito patikimumo įstatymą mes išleidžiame į apyvartą tik tiek litų, kiek nuperkame eurų - bazinės valiutos.“ (Tai reiškia, kad mes patys nieko nesukuriame, o perkame tik kitų išleistus popieriukus?!) „Todėl neabejotinai mūsų visi apyvartoje esantys pinigai yra pa-dengti auksu bei valiutos atsargomis.“ (kaip jau rašiau staliaus stalai nėra padengti (nutepti) auksu, todėl jiems, jų apyvartai, pinigų neišleista!) „Tiesą sakant, tas padengimas gerokai viršija 100 pro-centų - turime kur kas daugiau atsargų, nei reikia pinigams padengti. (kaip jau rašiau, kad taksi par-kas turi 500 mašinų, bet naudoja tik vieną su trupučiu!) „Vien per praeitus metus nupirkome 591 milijonu eurų daugiau, nei pardavėme. Taigi litas saugus ir jam niekas negresia.“ (taksi parko ne-naudojamoms mašinoms avarijos taip pat negresia, bet įmonę varo į bankrotą, o be to kasmet nuver-tėja kaip ir Šarkino nupirkta valiuta!). Bankininko teigimu litas saugus, bet mes nesaugųs, nes ban-kas gali organizuoti (ir organizuoja savo viešpatavimui) kokio tik nori masto ekonomines griūtis, ką per šimtmečius darė ir JAV bankai.

Stebėtina, kad pačią pelningiausią šaką valstybė atidavė privatininkams, ar net užsienio bankams! Paanalizuokim mažą atvejį, kuris apima tik vieną rajoną. Tarkim rajono savivaldybė savo (mūsų mokesčių mokėtojų, valstybės pinigus savivaldybės perduotoms funkcijoms vykdyti ir kt.) ir mūsų atlyginimus, pašalpas ir kitas žmonėms priklausančias išmokas, laiko komerciniuose bankuose, šie tuos pinigus skolina mums ir ima apie 8 procentus plius mokesčius už išgryninimą ir kt., taigi vals-tybė, manau sąmoningai, neturėdama savo banko (savo pinigams) atiduoda komercininkams milijo-nus litų, o jie galėtų būti išmokėti ir bedarbiams, ir motinoms, ir remiamiems visiems žmonėms ir ne tik nebūtų krizės, o visi klestėtų ir net (iš nuobodulio) imtų kurti visokius versliukus, o tai dar atneštų kapšus pinigų! Paskaičiuokim realiai (apytikriai): jei savivaldybės biudžetas 80 mln., tai paskaičiavus 8proc.palūkanų, kurias pasiima bankai, o ne savivaldybė-būtų 6mln,. 400 tūkstančių per metus, arba 533 tūkstančiai per mėnesį! Arba kiekvienai seniūnijai po 44 000 litų vargšų gelbė-jimui iš nieko, t.y. savo palūkaninių pinigų! Ar tai mažai?! Manau, kad taip nedaroma, nes, kogero, bankai merams, administracijos direktoriams sumoka gerą dalį sumos! Štai tau ir krizė! Kam krizė, o kam rojus!

Galiu priminti, kad po nepriklausomybės atkūrimo žmonių išrinkti politikai sunaikino ne tik savi-valdą, bet ir savo bankus. Bankai priklausė valstybei ir net valsčiai (seniūnijos) galėjo žmonėms skolinti pinigus! Dar ir dabar tai žmonės atsimena ir prašo seniūnijų suteikti jiems paskolas ir, beje, ne dėl jų neturto, o todėl, kad jiems vėluoja savivaldybės, ar valstybės išmokos.

Tikiuosi, kad į mano straipsnį atsilieps paprasti žmonės, nes mokslininkai, bankininkai, politi-kai jau prisimokslino, prisibankino, prisipolitikavo! Ko žmogui būtiniausia reikia? Manau, kad nie-kas nepasakys - pinigų. Bent to tikrai nepasakys kaimo žmonės, kurie tarybiniais laikais dirbdami kolūkių fermose gaudavo tiek pinigų, kad juos (patys juokaudavo) galėjo naudoti vietoj sienų tape-tų! Šiaip žmogui reikia minimaliai: pavalgyt, apsirengt ir pastogės gyvent. Valgyt turim tiek, kad ūkininkai savo produkcija jau atidavinėja veltui, aprangos niekas taip pat nestokojo, o ir be pastogės niekas taip pat negyvena, dirbam geriau nei užsieniečiai (tai parodo mūsų emigrantų darbų įvertini-mas), esam išsimokslinusi ir veikli tauta, tai kodėl mes gyvenam blogiau už Švediją, Vokietiją, ar JAV?
 

Taip pat skaitykite

Gausos amžius

Kitas Saudo Arabijos žingsnis

Dovre Insight: Ko nežino susiję asmenys

Dovre Insight: What does the fox say?

2015-04-02 | Kitos 2015-03-09 | Kitos 2015-03-03 | Kitos 2015-02-03 | Kitos

Komentarai



Neprisijungęs vartotojas
Neprisijungęs vartotojas
Rašyti privačią žinutę


2010 10 05 10:32     #34254
Nesupratau logikos: "Bet, pasirodo gamybininko, ar net pirkėjo, nustatyta kaina yra niekinė, nes jis pinigų nespausdina"
Neprisijungęs vartotojas
Neprisijungęs vartotojas
Rašyti privačią žinutę


2010 10 05 10:39     #34255
jau supratau
Neprisijungęs vartotojas
Neprisijungęs vartotojas
Rašyti privačią žinutę


2010 10 05 11:54     #34256
kas cia per analfabetas? Jis turejo pasirasyti "urinijus"...  tik viena raide, o visa mentala atskleidzia.

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2021 UAB All Media Digital