Pagrindinės vadovų klaidos, patraukus verslo dalį į šešėlinę ekonomiką

Pagrindinės vadovų klaidos, patraukus verslo dalį į šešėlinę ekonomiką Aš manau, kad daug įmonių buvo priverstos, dėl įvairių priežasčių, kažkurią tai dalį savo veiklos perkelti į šešėlinę ekonomiką. Susiduriu ver

Aš manau, kad daug įmonių buvo priverstos, dėl įvairių priežasčių, kažkurią tai dalį savo veiklos perkelti į šešėlinę ekonomiką. Susiduriu verslo gyvenime, kad vieni tai daro ypač gerai, kitiems sekasi silpniau, kartais visai nesiseka...  Aš nesu nei šešėlinės ekonomikos propaguotojas, nei jos griovėjas. Aš manau, kad įmonės aukščiausi vadybininkai, privalo mokėti, šį konkurencinį privalumą, taikyti tinkamai ir ypač teisingai įsivertinti grėsmes, bei trūkumus, kad pamatuoti įmonės galimybes ir gautą naujos kokybės privalumą.

Tiriant šešėlinės ekonomikos poveikį  verslo įmonių konkurencingumui, aš neketinu analizuoti etinio oficialiai neapskaitomos ekonomikos aspekto. Šešėlinė ekonomika daugeliu atveju neigiamai veikia šalies ekonominį vystymąsi, socialinę žmonių gerovę bei šalies politiką, tačiau, mano giliu įsitikinimu, turi priešingą, t.y. teigiamą, poveikį verslo įmonių dalyvaujančių oficialiai neapskaitomoje ekonomikoje rezultatams bei konkuravimo galimybėms. 

Aš tik pasikartosiu, kad racionalių sprendimų priėmimo teorija teigia, jog ekonomikos dalyviai, priimdami sprendimus, įvertina tiesioginius ir alternatyviuosius kaštus bei naudą ir elgiasi taip, kad priimti sprendimai maksimaliai padidintų jų gaunamą naudą. Įmonių gebėjimas sumažinti vidutinius bendruosius kaštus ir gebėjimas pasiūlyti savo pirkėjams sprendimus, kaip šie galėtų sumažinti savo bendruosius kaštus, didina konkurencinius pranašumus prieš kitus rinkos dalyvius.

Tad, jums leidus, aš pamėginsiu surašyti dažniausias klaidas, kurias daro įmonių savininkai su direktoriais, įmonių veiklas dalinai perkeliant į šešėlinę ekonomiką:

 

1.      Reikalingi gryni litai sumokėti darbuotojams „vokelinias“ algas, imami iš įmonės kasos ir pakabinami jie vadovui, kaip avansinis išmokėjimas. Patikrinus tokią įmonę, ar jai bankrutavus, įmonės vadovas pakimba su svetimo turto išvaistymu.

2.      Įmonės išsigrynina pinigus per įvairias nepatikimas schemas. Patikrinus tokias schemas, gyvos įmonės yra priverstos susimokėti visus optimizuotus mokesčius. Žinoma su delspinigiais, baudomis ir įmonių vadovų pabūvimais belangėje.

3.      Išsigryninami iš įmonės pinigai išsimokėti dividendams. Patikrinus įmonių savininkų deklaruotą turtą, šie negali įrodyti iš kokių pinigų, tas turtas įsigytas. Viena klaida, gimdo kitą, taip gimsta reali bėda. Su priskaičiuotomis baudomis, nesumokėtais mokesčiais ir/ar turto, ar piniginė lėšų konfiskavimu.

4.      Gamintojai parduodami prekes „juodai“ į rinką, pasikabina „orinius“ žaliavų sandėlius įmonių balansuose. Žinoma, dar ir „gudresni“ tą „orą“ sugeba įkeisti bankams, gaudami apyvartines lėšas. Ko pasėkoje inventorizavus tokį sandėlį ar mokesčius administruojančiai institucijai ar bankroto administratoriui, nei bėk, nei rėk. Už sukauptą orinį turtą priverstine tvarka susimoka mokesčius, baudas ir delspinigius. O jei įmonė bankrutavo, vadovas atsako už svetimo turto išvaistymą.

5.      Organizuojant įmonėje vienetinę apskaitą ir prekiaujant „juodai“, pakimba „orinės prekės“. Gimsta problema, ką daryti su orinėmis prekėmis, kurių jau nebėra. Eksportuoti į kitas šalį? Tik čia ir vėl bėda. Ana šalis turi už tas prekes susimokėti... o jei nesumoka? Toks eksportas pripažįstamas, kaip nenaudingas įmonei ir įmonės vadovas gali būti užtampytas kreditorių už padarytą nuostolį įmonei. Ir žinoma įmonės vadovui už tai teks atsakyti savo turtu.

6.      Organizuojant įmonėje suminę apskaitą susiduriama su ne logika, nurašant inventorizacijos metu parduotas prekes , kurios iškeliavo už „juodus litus“. Įmonių antkainiai dažnai nėra labai dideli arba „šešėlinės“ prekybos dalis didesnė. O nurašius parduotas tas prekes už einamą mėnesį bendrasis pelnas gaunasi neigiamas. Esant užsispyrusiam mokesčių inspekcijos tikrintojui ar kreditoriui, įmonės vadovas už tokius prekybos mėnesius tampa asmeniškai atsakingas prieš kreditorius, jei ne duok dieve, per trijų metų laikotarpį įmonė bankrutuoja.

7.      Informacijos įmonėje nevaldymas ir jos nutekėjimas. Kol viskas yra gerai, tai gerai, bei kai išeina kas negerai, bet koks skundas su nuoroda į schemą ar procesą, gali pritraukti baudų ir delspinigių daugiau nei visa optimizuota mokesčių suma. 

8.      Buhalteriai dažniausiai dirba valstybei, o ne įmonės savininkams. Žinoma buhalteriams algas sumoka įmonių savininkai. Čia taip jau surėdytas pasaulis. Buhalteriai dažniausiai supranta, kad jų darbas yra tinkamai įmonės apskaitoje atspindėti vykstančius procesus ir teikti teisingas ataskaitas mokesčius administruojančioms institucijoms, bei statistikos departamentui. Dažnai buhalteriai apskaičiuoja mokesčių į didesnę pusę ir įmonės juos permoka. Bet ir yra išimčių, kai anie bando taupyti juos neįsigilindami į įstatymų vingrybes. Bet už visas klaidas yra atsakingas įmonės vadovas.

9.      Įmonės savininko sąnaudų įkėlimas į įmonę. Pavyzdžiui kam įmonei sūkurinė vonia ar šaldytuvas, kai ji teikia turto nuomos paslaugas ar kam įmonei vadovo kelionė į Egiptą ar Turkiją, kai ji nieko, iš niekur neimportuoja? Kam įmonei 12 mobilių telefonų iš vieno operatoriaus, kai įmonėje vos 4 darbuotojai... Patikrinus tokią įmonę, tenka susimokėti ir baudas, ir optimizuotus mokesčius, ir delspinigius... Manau pavyzdžių galėtumėm įvardinti dar plius tūkstantis...

10.  Per didelė prekyba „šešėlinėje rinkoje“ iššaukia įmonėje oficialių litų trūkumą. Dažniausiai įmonės sprendžią šią problemą pasiskolindamos oficialių litų iš įmonės savininkų. Bet nepasižiūri, kad įstatinis kapitalas per mažas, paskolos dydžiui, akcininkai neturi atitinkamo dydžio oficialių deklaruotų litų. Ar „rodoma“ oficiali apyvarta yra per maža patiriamoms veiklos sąnaudoms lyginant su kitomis įmonėmis dirbančiomis toje pačioje pramonės šakoje.

 

Aš surašiau, mano galva, esmines klaidas. Žinoma šį sąrašą ir/ar klaidų aprašą galima būtų plėsti. Todėl, labai prašau, visų praplėskime visi kartu..

Visų paminėtų klaidų taisymui reikalingas laikas. Kai įmonė griūna laiko tam nėra. Negali nieko įmonėje padaryti, nes tai bus akivaizdu, net pirmokui. Staigus „balansinio oro“ nurašymas ir/ar pardavimas į niekur, pakabina įmonės vadovus taip stipriai už atitinkamos vietos, kad aniems visi sutaupymai tuo metu, atsirūgsta mažiausiai dvigubai...

Netolimoje ateityje, jei jums tai įdomu, pamėginsiu aprašyti pagrindinius principus, kaip galima būtų spręsti išvardintas klaidas ir kokie galimi scenarijai būtų įmonės balansuose...

Komentarai



2011 06 12 01:45     #35295
  Liabai įdomu. Dėkui už mąstymus...
2011 06 13 09:45     #35297
Ne klaidos tai , o pagrindines problemos. Jei tai laikytume klaidomis, tai esmine klaida yra pasitraukimas i seseli.
2011 06 15 03:57     #35298
Neveltui LT nioeks nebekuria verslo - beveik visuose punktuose grasinama mokesciais. Uk pvz priesingai. Gaila LT gaila lietuveles... Juk mokesciai yra pagrindinis ekonomikos stabis...
2019 03 13 15:11     #42301
  The style make an effort to delightful. All of them significant knowledge really are designed choosing massive amount historical past feel. I would like the whole thing notably.  VIP Financing Solutions Reviews
Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2020 UAB All Media Digital