Atvažiuos Dziu Khan ir dirbs čia. Mokės kažkokius mokesčius. Niekam neskaudės galvos, kad nereikės mokėti jokių jam socialinių išmokų, jeigu kas spirs jam į subi..ę ir jį išsiųs namo. Jis skris pas save namo sirgti, dantų taisyti ir t.t...
     Ar mūsiškiai, kaip nors dabar geriau gyvena Airijoje, Anglijoje, Švedijoje, Amerikoje ir t.t. Vyksta globalizacijos procesas, kur mes eksportuojame šešėlį ir mes importuojame šešėlį..., nes Dziu khan turėdamas mažai pinigų arba visiškai jų neturėdamas, mažai išsilavinęs, neturintis praktikos „mūsų šalies kvalifikuotiems darbams“, jis neturės jokių galimybių gauti teisingai apmokamo darbo. Jam teks susikurti jį pačiam, kad išgyventų aplinkoje, kuri nepasiūlė jokios kitos alternatyvos.
    Emigruodami į kitas šalis, mes svarbiausia eksportuojame ne tik bedarbystę, bet ir šešėlinę ekonomiką. Nes šešėlinė ekonomika yra ir padarinys, kuris atnešamas iš kitos šalies, kurioje įvyksta ekonomikos padėties pablogėjimas. Dėl to padaugėja neturtingų, tos šalies gyventojų emigracija į turtingesnes šalis, ieškoti geresnių pragyvenimo sąlygų. Turėdami ketinimą ir troškimą dirbti teisiškai, neturtingų šalių gyventojai, emigravę į turtingas valstybes, susiduria su daugybe teisinių barjerų ir įstatymų reikalavimų. Turėdami mažai pinigų arba visiškai jų neturėdami, mažai išsilavinę, neturintis praktikos „tos šalies kvalifikuotiems darbams“, jie neturi jokių galimybių gauti teisingai apmokamo darbo. Jiems tenka susikurti jį patiems, kad išgyventų aplinkoje, kuri nepasiūlė jokios kitos alternatyvos.
     Prastėjant verslo ir namų ūkių padėčiai žmonės bandė išgyventi pasitraukdami į šešėlį. Kita vertus, situaciją pablogino įvairūs valdžios sprendimai, ypač mokesčių naštos didinimas. Šešėlį "maitina" tai, kad legaliai ir skaidriai vykdyti ekonominę veiklą tapo sunku - ne tik dėl prastos ekonominės padėties, bet ir dėl to, jog trūksta naštą mažinančių valdžios sprendimų, o didinančių - perteklius", - dėstė V.Žukauskas. Ekspertas priminė, kad dėl to nukenčia valstybė. Šešėlis yra viena priežasčių, kodėl padidinti mokesčiai negali išspręsti valstybės biudžeto problemų. “Peršasi logiška išvada, kad pabrangusio legalaus alkoholio rinką pamažu užima įvairūs falsifikatai, pilstukas ar nelegaliai įvežti gėrimai. O valstybė dėl to netenka daugybės milijonų mokesčių, pramonė priversta mažinti darbo vietų ir darbo dienų skaičių. Todėl aišku, kad etilo alkoholio akcizą reikia mažinti”, - atskleidžia Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys. Efektyviausios kovos su kontrabanda ir nelegalių prekių prekyba ir gamyba priemonės gyventojų nuomone, yra mokesčių (akcizų) mažinimas siekiant mažesnių kainų (89 proc. apklaustųjų) ir valdžios reguliavimų, trukdančių užsiimti verslu, mažinimas (78 proc.). Lyginant pastarųjų trejų metų tyrimų rezultatus matyti, kad pirmosios dvi efektyviausios priemonės išlieka tokios pat.
    „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininko Dainiaus Dundulio teigimu, svarbiausi trukdžiai spartesniam vystymuisi yra per maži šalies gyventojų atlyginimai (iš čia ir emigracijos bei gyventojų perkamosios galios problemos) bei dėl kažkokių tai priežasčių netikėtai stipriai suaktyvėjusi biurokratų veikla, trukdanti verslui...
      Nustatytos šešėlinės ekonomikos egzistavimo sekančios priežastys: dideli gyventojų pajamų mokesčių tarifai, egzistuojantis daugkartinis apmokestinimas.  Mes nuo gaunamų pajamų sumokame gyventojų pajamų mokestį ir įmokas Sodrai bei PSD. Taip pat iš jau apmokestinamų pajamų mokame kitus mokesčius pvz. akcizą, PVM, muitus ir t.t. Norint sumažinti šešėlinę ekonomiką, reikia Lietuvos piliečiams gaunantiems iki 1100 litų pajamas vienam šeimos asmeniui taikyti nulinį GPM tarifą. Taip kaip tai yra daroma – Austrijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Kipre – mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams taikomas nulinis pajamų mokesčio tarifas. Mūsų žmonės gaunantys iki 1100 litų pajamas, tikrai menkai turės galimybių sutaupyti, kai reikia už akcizines prekes, energetikos produktus, bei maistą mokėti pasaulinėmis rinkos kainomis. Valstybė iš tokių žmonių pasiims mokesčius per muitus, akcizus ir PVM. Taip bus išvengta ir dvigubo apmokestinimo, pačių mažiausiai gaunančių pajamų piliečių. Sumažinus GPM mokestį susidarys pakankamos sąlygos pasireikšti turto efektui, kas skatins kurti naujas darbo vietas ar bent jau kelti oficialiai mokamus atlyginimus – taigi dėl mokesčio mažinimo prarastos biudžeto lėšos iš dalies sugrįš kaip vartojimo mokesčiai.
Tik nereikia didinti neapmokestinamojo minimumo . Nes taip nebus ir vėl pasiektas socialinis teisingumas, bei sumažės biudžeto pajamos...
Manau, kad vyriausybė žino, kad žmonės labiau reaguoja į tiesioginių mokesčių reformas, todėl reikia mažinti tiesioginius mokesčius (pvz. GPM) ir didinti netiesioginius (pvz. akcizo, PVM) mokesčius.
"Gyventojų paskatos mokėti socialinio draudimo įmokas tiesiogiai susijusios su pajamų mokesčio mokėjimu. Pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos apskaičiuojami ir mokami nuo tos pačios bazės - gyventojų pajamų. Vien tik sumainti gyventojų pajamų mokestį, norint sukurti geresnes sąlygas žmonių motyvacijai ir ekonomikos augimui, nepakanka. Jei socialinio draudimo įmokos yra nepamatuotai aukštos, o išmokų dydis iš esmės nepriklauso nuo įmokų dydžio - žmogus nėra motyvuotas deklaruoti visas savo pajamas" Lietuvos laisvosios rinkos institutas.