Kaip padidinti šešėlinę ekonomiką ir kodėl tai verta daryti

Kaip padidinti šešėlinę ekonomiką ir kodėl tai verta daryti Šalys su didelio masto šešėline ekonomika lengviau išgyvena recesiją. Tokią išvadą padarė Vokietijos banko „Deutsche Bank“ specialistai. Tiesa, š

Šalys su didelio masto šešėline ekonomika lengviau išgyvena recesiją. Tokią išvadą padarė Vokietijos banko „Deutsche Bank“ specialistai. Tiesa, šešėlinė rinka lyginant su bendruoju vidaus produktu (BVP) turi būti gana didelė. Kaip pavyzdį „Deutsche Bank“ ekspertai nurodo Graikiją, kurios šešėlinė ekonomika yra labai didelė. Nepaisant rimčiausių biudžeto ir skolų problemų, Graikijos BVP šiais metais sumažės tik 1 proc. Palyginimui, bendras Europos BVP šiemet smuktels 4 proc.
Kitą vertus, neblogai recesiją išgyvena ir šalys, kur šešėlinės ekonomikos beveik nėra, pavyzdžiui, Prancūzija, Nyderlandai ar Austrija. Sunkiausiai sekasi „sąžiningųjų šalių“ kaimynėms, pavyzdžiui, Vokietijai.
„Deutsche Bank“ ekspertai paskaičiavo nepalankiausią neteisėtos veiklos dalį, kuri sudaro 14,3318 proc. BVP. Arčiausiai šio skaičiaus yra Vokietijos rodiklis - 14,6 proc. BVP.
Austrų profesorius Friedrichas Schneideris mano, kad šešėlinė ekonomika yra geresnis būdas kovoti su recesija, nes pinigai, kuriuos žmonės uždirba nelegaliai, nekaupiami bankuose, o iš karto išleidžiami, kas didina vartotojų paklausą. Šiuo atveju pralaimi valstybė.
Kodėl negali ir norėdamos tik baltai dirbti įmonės. Jos tiesiog būtų išmestos iš jas supančios rinkos. Nes jų konkurencinėje aplinkoje yra „gudručių“ kurie moka optimizuoti mokesčius ir tų sutaupymų dėka vartotojams pasiūlyti savo produkciją pigiau, su didesne pridėtine verte ir/arba su papildomom už dyką paslaugom.
Didelė bėda yra pas mus bedarbystė. Žinoma, šešėlinei ekonomikai tai gėris. Bedarbiai nerasdami darbo, susikoncentruoja optimizuoti savo išlaidas – pirkdami prekes, kur tik gali pigiau. Jie turi begales laiko ir jiems ypač svarbi kaina, bei mažai svarbus legalumas. Rasdami naujus „pigių“ prekių įsigijimo kanalus, jie norėdami išlikti svarbūs savo bendruomenės ratui, iškomunikuoja tuos kanalus. Ką normaliai, kiti užimti tiesioginėse darbo vietose, nelabai randa (nes tam neturi laiko). Labiau verslūs bedarbiai organizuoja smulkią šešėlinę prekybą, dažniausiai kurdami tik pinigų srautą, bet ne ilgalaikį pelną. Viską ką iš jos uždirba iškarto suvartoja, o jei ir pasiseka uždirbti daugiau, mėgindami “paauginti verslą“ dažniausiai sudega. Juk vis dėl to policija, muitinė tai dirba..
Jei faktiškas nedarbo lygis viršija natūralųjį nedarbo lygį vienu procentu, tai BNP atsilikimas nuo potencialiojo BNP sudaro 2,5 procento (Okuno dėsnis). Tikėtinas 2010 metų BNP 92,76 mljd. Lt. , BVP 93,90 mljd. Lt. Nedarbas 2010 metais siekė vidutiniškai apie 311.500 darbingų žmonių, kai normaliai turėtų būti apie 107.300 tautiečių. Įsivertinus Okuno dėsnį, gautume, kad 2010 BNP turėjo būti 114,79 mljd. Lt., BVP 116,196 mljd.Lt. Biudžeto pajamos 2010 metais vietoj 17,931 mljd. Lt. be ES paramos, turėjo būti 22,1896 mljd. Lt. Mano grubiais paskaičiavimais mūsų šalies biudžetas prarado mažiausiai 4,2586 mljd. Lt.
Valstybės olimpe dirbantys „ale“ mūsų ponai ir ponios „seimūnai, ministrai ir net aukščiausi valstybės vadovai“ dėl savo sotumo, kol kas nesugeba spręsti operatyvinių valstybės darbo uždavinių. Kiekviena nesanti ar prarasta darbo vieta valstybei nesukuria BVP už 569.030 litų per metus, bei atitinkamai į biudžetą neatneša 20.855 Lt. Lengviausiai apkaltinti mūsų bedarbius dėl mažo verslumo, dėl mažos kompetencijos, kvalifikacijos, žinių stokos, mažo manevringumo, lankstumo, bei didelio godumo į socialines išmokas ir panašiai.
Vienas iš pasiūlymų kaip padidinti šešėlį, būtų dalintis prarastomis biudžeto pajamomis. Jei jau į biudžetą neateina 20.855 lt, nesant darbo vietai, tai gal galime ¾ tos sumos atiduoti naujai darbo vietai. Pasakysiu, kad kažkas jau panašiai ir yra daroma. Aš manau, kad mokėti įmonėms išmokas už išlaikomas darbo vietas ir panašiai, kaip tai yra daroma dabar - NEGALIMA. Nes išmokos skatina šešėlinę ekonomikos dalį įmonėse, nes vieni sugeba susitarti su darbo birža kiti ne. Vienam rajonui yra duota parama, kitam ne. Bet Lietuva yra maža ir tos įmonės kurios gauna iškarto gali „smaugti“ konkurencinėje kovoje kitas įmones kurios negauna paramos. O tos besigindamos nuo anų, optimizuoja kitus mokesčius.
„Ne paslaptis, kad Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, darbdaviui yra daug naudingiau nemokėti oficialaus atlyginimo, o mokėti „vokelį“. Mes žinome, kad šešėlyje dabar yra apie 30 proc. visos ekonomikos. Kas įdomiausia, mūsų žiniomis, didžiausias šešėlis yra smulkiajame versle. Kas galėtų paneigti, kad smulkusis verslas nenori ištraukti tų šešėlinių pinigų ir nenori mokėti oficialių darbo užmokesčių“
Elementarus pavyzdys - verslas už darbo vietą gali mokėti tik 1966,20 litų įskaitant visus mokesčius. Darbuotojas į rankas gauna 1189,50 lt (apskaičiuota, prie sąlygos, kad darbuotojas neturi vaikų iki 18 metų). Optimizuojant mokesčius verslas rodo, kad darbuotojui moka 900 litų "popieriuje" ir prideda 786,48 litų grynais. Darbdavio kaštai tai darbo vietai 1179,72 + 786,48 viso 1966,20 lt. Sumos indentiškos abiejais atvejais. Darbuotojas į rankas gauna 1537,98 lt. Darbuotojas gauna 1537,98 - 1189,50 = 348,48 papildomus litus per mėnesį. Per metus 348,48 x 12 = 4181,76 lt. Jei įmonė neoptimizuotų mokesčių, ji galėtų sumokėti savo darbuotojui tik 1189,50 lt ir darbuotojas nenusipirktų rinkoje prekių ir/ar paslaugų už 4181,76 lt. Padauginus iš 10.000 darbuotojų, gaunasi 41.817.600 litų. Kai darbdavys moka viską baltai valstybė gauna 776,70 litų mokesčių, kai moka tik 900 lt popierių, tai gauna mokesčių 428,22 lt, plius iš 348,48 lt papildomą PVM (kurio valstybė nebūtų gavusi) 60,48 lt. Viso valstybė kaip ir neteko 288 lt.
Bet tie papildomi 348,48 lt atsiradę vidaus rinkoje, sugeba išsaugoti kitas darbo vietas, kurie vėl per vartojimo mokesčius sumoka PVM, akcizus, muitus sumoka į valstybę, bei neprašo iš valstybės pašalpų.
Taip valstybė atlikusius pinigus nuo nesumokėtų valstybinių pašalpų ir gavusi neplanuotus PVM, akcizo bei muitų mokesčius, gali skirti kelių remontui, ligoninėms ir panašiai.
Akivaizdus pavyzdys - Finansų ministerijos duomenimis per 2010 metus į nacionalinį biudžetą (be ES paramos) gauta 17 mlrd. 931,5 mln. Lt pajamų. Tvirtinant 2010 metų biudžetą planuota, kad 2010 m. į nacionalinį biudžetą įplauks 16 mlrd. 507 mln. Lt pajamų (t.y. gauta 1 mlrd. 424,5 mln. Lt daugiau, negu buvo planuota). Per 2010 m. daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio – 7 mlrd.294 mln. litų, buvo planuota surinkti – 6 mlrd. 77,9 mln. litų.Per praėjusius metus 3 mlrd. 36,5 mln. litų pajamų gauta iš akcizų (už visas akcizines prekes).
Šešėlinės ekonomikos augimas skatina bendrųjų šalies pajamų augimą. Du trečdaliai šešėlyje gautų pinigų yra tuoj pat išleidžiami oficialioje rinkoje. Du trečdaliai šešėlyje sukurtos produkcijos oficialiai apskaitytoje ekonomikoje nebūtų išvis pagaminta.
Įmonių pasitraukusių į šešėlinę ekonomikos pusę, konkurenciniai privalumai vidutiniu ir ilgu laikotarpiu yra trapūs. Todėl tikėtis, kad pasitraukus į šešėlį, įmonė nebankrutuos galima būtų, jei šešėlyje dirbančių įmonių vartotojai yra labai jautrūs kainai, jiems nėra svarbu tų įmonių socialinis statusas bendruomenėje, paslaugų ir serviso kokybė, įmonės vardas, reputacija bei prestižas.
Šešėlio gylis ir trukmė labai priklauso, kaip ilgai tęsiasi šalies ekonomikos ciklai, kaip greitai ekonomika iš smukimo pereina į augimą, kaip ilgai toleruoja šešėlinę ekonomiką vartotojai ir įmonių darbuotojai. Šešėlyje dirbančių įmonių kainos konkurencinis privalumas yra stiprus, tik iki tol, kol oficialiai dirbančių įmonių vadovus ir savininkus stabdys baimė, dėl nuožmesnės, lankstesnės ir efektyvesnės konkurencijos šešėlinėje ekonomikos pusėje, kol valstybinės institucijos nesugriežtino oficialios apskaitos pažeidimų kontrolės, kol darbuotojai sutinka gauti neoficialų atlygį už savo darbą, kol vartotojai abejingi ir toleruoja, pateisina prekybą be kasos čekių, kol vartotojams nebus svarbus įmonių socialinis statusas bendruomenėje, įmonių vardas, reputacija ir prestižas.

Komentarai



2011 03 19 00:15     #35113
Labiau verslūs bedarbiai organizuoja smulkią šešėlinę prekybą, dažniausiai kurdami tik pinigų srautą, bet ne ilgalaikį pelną. Viską ką iš jos uždirba iškarto suvartoja, o jei ir pasiseka uždirbti daugiau, mėgindami “paauginti verslą“ dažniausiai sudega. Juk vis dėl to policija, muitinė tai dirba..

nesutikciau su nuomone, kad gautas pelnas is jusu vadinamo tik sukuriamo piniginio srauto yra tik penas, viska suvartoti, kuri dalis tikrai investuoja, tad kaip sakete, tie pinigai sukuria kazkam darbo vieta, o kodel tas pinigu srautas negali virsti i ilgalaiki versla? jei esi puikiai pasiruoses ir turi idirbi, ta srauta nesunkiai galima paversti pastoviomis pajamomis, o gal ir rimtu verslu.. o del policijos ir muitines.. nezinau kiek jus su tuo susidures, jie dirba kiek matote ka rodo per tv, ir ka uzsakovai leidzia parasyti ziniasklaidoje, tad to darbo nereiketu labai sureiksminti. kas liecia sesine ekonomika kuri ivezama per pasienius, kontrole bent jau lengvuju auto padidejo, isduodamu vizu skaicius mazinimas, tikrinama ar vaziuoja bedarbis ar studentas, bet yra daug kitu keliu kaip tai galima apeiti,, kovoti reikia su uzsakovais is valdzios, kuo toliau i gyvenima, tuo aiskiau man darosi, kas Lietuvoje gerai gyvena, tai lyg koks uzdaras klubas ikuri patekti turi tureti arba kalnus pinigu, arba labai geras Jono rekomendacijas, nes kitaip ir toliau turesi, vaikscioti aptrintais batais kuriuos isigijai akropolyje per issipardavima, kur protingas vadybininkas tave apstate ir pirkai batus dar brangiau, nei jie kainavo pries tai..
kas liecia verslo sesli, patys su keliais draugais bando uzdirbti sau ir valstybej, bet valstybe nori istraukti, o padedti tik teoriskai, as neversklenu Ponas siaip zveji, nzn kokios salygos tada buvo kaip jus kurete versla, ir keik jusu rankos buvo laisvos veikti.. pastarieji lankymaisi VMI ju buwo jau 7, isplukdino isvada eiti i seseli geriausias budas individuali veikla, UAb ir kiti niunsai gerai, bet juos kurti reikia tik tada kai reikia, kam reikia tas supras,, individuali veikla nereikalauja buhalteres Marytes paslaugu, nemazai islaidu galima nurasyti, nieks nedraudzia susikurti patentu ant bobutes ir senelio, jie taps remontnikai ir rasys kvitus, fakturas ka reikia, puiku ypac prekyboj, kaip kolega ivardino seseliniam pinigu srauto aktyvinimui, perku is fizinio, parduodu fiziniui, ir kas idomiausia rasau kvitus, derinuos kaina tokai kad i ta auskini viduriuka 100 tukstanciu sutilpciau, as nenoriu 21 moketi , nenoriu,tegul moka kas milijonus uzdirba, as dar namo nepasistaciau, tad keliai i seseli ivairiuose veiklose atviri, ir nelabai suprantu kolega kuom jus iskeliate ir taip akcentuojate ta seseli, ar esate pats to seselio aktyvistas, ar salininkas ar dar koks,, kas is to diskutavimo.. viskas tik nuseda i tinkalpiu archyvus, o juose kapsto oj retas,, as kapsciau
2011 05 03 04:05     #35221
O dar geriau isgyvena salys, kuriu ekonomika isvis nuline (tai nera kur kristi). Briedas.. 
Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital