Optimizuotu mokesčių suma

siaipzvejys | 2011-03-10 08:14 | perskaitė: 1597
Raktiniai žodžiai: šešėlinė ekonomika, mokesčių vengimas, Okuno dėsnis
Optimizuotu mokesčių suma Deja, bet valdžios siūlomos kovos su šešėliu priemonės, su keliomis menkomis išimtimis nukreiptos ne į mokesčių naštos, reguliavimų, darbo santykių

Deja, bet valdžios siūlomos kovos su šešėliu priemonės, su keliomis menkomis išimtimis nukreiptos ne į mokesčių naštos, reguliavimų, darbo santykių laisvinimą, o į baudžiamųjų priemonių šešėline veikla užsiimantiems žmonėms bei įmonėms didinimą.
Turim šiandien dvi problemas – verslas ir namų ūkiai suprato, kad valdžia neįgali spręsti ekonominių ciklų sukeliamus uždavinius, todėl aš tikiuosi, kad mūsų šalies subjektai racionaliai stengsis mokėti mokesčius ir „optimizuotas“ sumas tinkamai investuoti, bei žvėrišką nedarbą ir iš to išeinančias pasekmes, kas ženkliai įtakoja biudžeto pajamų ir išlaidų eilutes...
Žinant, kad valstybės aparate dirba daug gerų ekonomistų, tai nesunku nuspėti, kad mūsų valdžia operuoja, kokios mokesčių sumos yra "optimizuojamos" per mokestinius metus verslo ir namų ūkio. Man yra tekę daryti mokesčių vengimo (MV) rodiklio skaičiavimus, tai per laikotarpį nuo 1997 m. iki 2009 m. "optimizuotų mokesčių suma" išaugo nuo 3,678 mljd. lt iki 8,294 mljd. lt. O tai jau augimas 225,50 procento. Mano išankstiniais duomenimis 2010 metais buvo optimizuota apie 9,5811 mljd. lt mokesčių, o tai lyginant su 2009 metais 15,52 procento augimas. Tai ką planuoja daryti valdžia, tai optimizuotus versle mokesčius įkelti į namų ūkius. Verslą apkrauti mokesčiais – jau bijo. Tad liko tik namų ūkiai,nes darbuotojai sutinka (dažniausiai neturi galimybės rinktis) gauti algą vokeliuose, akcininkai sugeba gauti dividendus be mokesčių, tai bus prievartinis būdas visus dar kart apmokestinti. Kaip sakoma, buvom vargšai, tai dar ir apvogė.
Jei faktiškas nedarbo lygis viršija natūralųjį nedarbo lygį vienu procentu, tai BNP atsilikimas nuo potencialiojo BNP sudaro 2,5 procento (Okuno dėsnis). Tikėtinas 2010 metų BNP 92,76 mljd. Lt. , BVP 93,90 mljd. Lt. Nedarbas 2010 metais siekė vidutiniškai apie 311.500 darbingų žmonių, kai normaliai turėtų būti apie 107.300 tautiečių. Įsivertinus Okuno dėsnį, gautume, kad 2010 BNP turėjo būti 114,79 mljd. Lt., BVP 116,196 mljd.Lt. Biudžeto pajamos 2010 metais vietoj 17,931 mljd. Lt. be ES paramos, turėjo būti 22,1896 mljd. Lt. Mano grubiais paskaičiavimais mūsų šalies biudžetas prarado mažiausiai 4,2586 mljd. Lt.
Normaliai valstybės dažniausiai atsispausdinti pinigų, o intensyvus mokesčių didinimas yra tik kraštutinė priemonė. Kadangi mūsų vyriausybė neturi galimybės atsispausdinti pinigų, jei norint konsoliduoti biudžetą, reikia mažinti išlaidas ir/arba didinti mokesčius. Mažinant biudžeto išlaidas, rinkėjai nubaus politines partijas negrįžtamai. Didinat mokesčius turtingiesiems (NT turto ir progresiniai mokesčiai), politinės partijos tikisi gauti indulgencija iš tautos masių. Juk turtingų turim vos kelias dešimtis procentų tautiečių. Tik čia vienas niuansas. Turtingieji sugebės ženkliai apeiti naujų mokesčių vingrybes ir realiai visi mokesčiai guls ant mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių. Latvijos pavyzdys tai jau parodė.
...kaip danguje, taip ir žemėje...
Mano galva, mūsų valstybė (tyliai) toleruoja kontrabandą ir dar todėl, kad augant akcizinių produktų kainai, daugelis namų ūkių badautu (pilna to žodžio prasme), jei nebūtų alternatyvių šaltinių jiems būtinų prekių įsigijimui. Šešėlis šiandien, gelbsti pačius skurdžiausius namų ūkius (ir ne tik) nuo visiško skurdo...
Kęstutis Daukšys, Seimo Ekonomikos komiteto narys: "Mano nuomone, negalima smerkti žmonių, kurie naudojasi kontrabanda. Pačiam teko tarybiniais laikais įsigyti kontrabandinių plokštelių, džinsų. Kaip buvęs didelis rūkalius galiu pasakyti, kad jei žmogus neturi pinigų legalioms cigaretėms, jis ieškos kontrabandinių. Man to nereikėjo, nes pakankamai uždirbdavau. Dabar iš kontrabandinių prekių tik filmų tenka įsigyti."
„Kai Lietuva iš 800 litų algos gaunančio žmogaus dar drįsta nuskaityti per šimtą litų mokesčių, po kurių jam lieka 672 litai, galima teigti, jog šita valstybė yra pasmerkta. Visi puikiai suprantame, kad už tokius pinigus pragyventi neišeina. Vadinasi, visi užmerkiame akis ir vaidiname, kad iš jų gyvenama. Taip sukuriame tvarką, kuri stumia žmogų vogti“, – teigia A. Maldeikienė.
Duodamas interviu vietos žiniasklaidai buvęs Latvijos hipotekos ir žemės banko vadovas Inesis Faiferis sakė, kad šešėlinė ekonomika padeda išgyventi daugybei Latvijos gyventojų. I. Faiferis mano, kad vyriausybė turi labai atsargiai kovoti su šešėline ekonomika, nes visiškai ją sunaikinus dalis gyventojų būtų priversti badauti. Anot I. Faiferio, visų pirma vyriausybė turėtų kovoti su didelėmis kompanijomis, kurios vengia mokėti mokesčius, tačiau valdžios atstovai dažnai bijo su jomis prasidėti. Jeigu pagyvenusi moteris gatvėje pardavinėja savo sode užaugintus obuolius, jai turi būti leista tai daryti. Tačiau jeigu didelės kompanijos pasisamdo finansų ekspertus ir advokatus, kurie padeda joms vengti mokėti mokesčius, jos turi būti nubaustos, pabrėžė I. Faiferis. I. Faiferis taip pat sakė manąs, kad šešėlinė ekonomika negali būti naikinama tik despotiškais būdais, reikalingas susitarimas tarp verslininkų ir politikų, o jį pasiekti padėtų koalicinė vyriausybė.

Komentarai



Naujausi dienoraščiai

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2020 UAB All Media Digital