Apie nuotaikų standartizavimą

Remigijus Šimašius | 2012-04-19 12:28 | perskaitė: 949
Raktiniai žodžiai: verslas
Apie nuotaikų standartizavimą  Kad verslo priežiūra būtų vertės sukuriantis dalykas, o ne tik vertę švaistanti biurokratija, reikia atlikti daug reformų, kurias kartu su Ūkio minis

 Kad verslo priežiūra būtų vertės sukuriantis dalykas, o ne tik vertę švaistanti biurokratija, reikia atlikti daug reformų, kurias kartu su Ūkio ministru ir stumiame bei traukiame. Vienas iš žingsnių – užtikrinti, kad inspektoriai verslą tikrintų pagal check list‘us, kas į lietuvių kalbą išversta kaip klausimynai.

Kad suvoktume, kam tie klausimynai, pirmiausia pažiūrėkime kaip gyvenimas vyksta be jų, o po to – ką tie klausimynai gali pakeisti ir pakeičia.

Tikrinimai pagal nuotaiką

Gyvenimas be klausimynų, kuriuose įvardinti svarbiausi prižiūrimi dalykai, vyksta gana chaotiškai. Pažiūrėjus į nuotrauką sąvado teisės aktų, kuriuos turi žinoti viešojo maitinimo įstaiga, lieka rimtas ir slogus įspūdis. Nejučia prisimenu taiklų L. von Mises‘o pastebėjimą, kad visuomenėje galime turėti arba chaotišką tvarką, arba suplanuotą chaosą.

Kai nėra reikalo parengti klausimyną, inspektoriai iš prižiūrinčių institucijų neturi progos ar akstino pasitarti su kolegomis ir, panaudojant savo patirtį, sutarti kas iš to, ką jie tikrina, yra svarbiausia, kas tikrai pavojinga, o kas – tik nelabai kam aktualūs formalumai.

Tai reiškia, kad kiekvienas tikrina tai, kas jam atrodo svarbiausia, o kas atrodo mažiau svarbu – paliekama. Čia geriausiu atveju. Deja, dažnai tikrinama tai, ką inspektorius geriau išmano (iš minėto sąvado natūralu, kad negalima visko išmanyti vienodai). Dar liūdnesniu atveju tikrinama pagal nuotaiką. O ne paslaptis, kad dažnai tiesiog norima kažką surasti, tad tikrinama tai, kur lengviausia pastebėti pažeidimą.

Kitaip tariant, nėra jokio realaus standarto. Nenuostabu, kad svarbiausi dalykai tokiais atvejais lengvai lieka nepastebėti. O jei pastebėti, tai įmonėje patikrinimas užtruks pernelyg ilgai. Tai reiškia, kad tikrinant nesvarbius dalykus vienur, liks nepatikrinti svarbūs dalykai kitur. Arba nepadaryta kas nors kito, kas yra labai svarbu. Pavyzdžiui, neliks laiko prevencijai ir konsultavimui (nors būtent nežinojimas yra labai dažna teisės aktų nesilaikymo priežastis).

Verslininkas ar jo darbuotojas, kai nėra klausimyno, pamatęs visus reikalavimus padaro vieną išvadą – visko įgyvendinti šimtu procentų tikrai neįmanoma. Pagalvokime, juk jei žinome, kad šiandien turime būtinai padaryti tris aiškius, konkrečius, aprėpiamus darbus, tai imame ir darome juos. Jei gauname du šimtus darbų, kuriuos būtinai turime padaryti šiandien, kyla pagunda ranka numoti į viską.

Rezultatas – verslininkas inspektoriui jau geriau pats paliks aiškų, lengvai surandamą pažeidimą, už kurį susimokės nedidelę baudą, nei paskirs savo jėgas ir lėšas bandyti suvokti ir įvykdyti visus reikalavimus.

Tikėtina, kad verslas gali taip ir likti be konsultavimo, priežiūros, net jei tai gyvybiškai svarbu. Arba atvirkščiai – verslas gali būti tiesiog užsmaugtas ilgų tikrinimų ir kabinėjimųsi, ypač jei papuola į tam tikrą tikrinimų karuselę, kai po to kai (ir, iš tikrųjų, dėl to kad) jį nuodugniai patikrino viena institucija, iš paskos ateis ir kita.

Reziumė – be klausimynų inspektoriai neturi standarto, verslininkai pasimetę, visi vienas kitą vedžioja už nosies, vaidina efektyvų darbą, o geriausio galimo rezultato, natūralu, nepasiekia.

Tikrinimai pagal standartą

Klausimynai verslo priežiūroje reiškia, kad, visų pirma, inspektuojančios institucijos turi apsitarti ir įsivertinti, kas jų veikloje yra pirmo svarbumo. Pats klausimyno sudarymas reiškia šio standarto realų įtvirtinimą.

Šį standartą turintis inspektorius gali jaustis tikras, kad dirba tai, kas, kaip sutarta, yra aktualu. Jis gali jaustis saugus, jei pasielgs pagal sveiką protą. Joks jo viršininkas, jo viršininko viršininkas, koks Seimo narys, visuomenės aktyvistas, žurnalistas negalės apkaltinti jo korupcija, jei, pavyzdžiui, jis nepastebėjo, ar net netikrino, kad kirpyklos feno naudojimo instrukcija yra ne lietuvių kalba ar apskritai kažkur nusimetė.

Verslininkas irgi žinos, ko iš jo reikalaujama, ir galės realiai tam skirti dėmesį. Jei teisės aktai reikalauja ir kitų, mažiau svarbių dalykų, už jų nesilaikymą nebus nubaudžiama, jei tik toks nesilaikymas nesusijęs, pavyzdžiui, su skaudžiomis pasekmėmis. Tačiau, verslininkas mažiau galės pasiteisinti, kad nežinojo svarbiausių dalykų, jei apie juos yra užrašyta klausimyne, o šis klausimynas dar ir tinkamai pristatytas, viešas ir patogiai prieinamas.

Rezultatas – geriau pasiekiami priežiūros tikslai, verslininkai ir inspektoriai gali mažiau vienas kitą nervinti, o sklandžiau siekti bendrų tikslų.

Pabaigai (išlygos ir pakvietimai)

Tikrai nenoriu pasakyti, kad klausimynai išsprendžia viską. Kiti svarbūs dalykai, pavyzdžiui, rizikos vertinimo sistemos ir verslo tikrinimas pagal riziką, vienodas, aiškus ir tikrinančią instituciją įpareigojantis konsultavimas, bendradarbiavimas tarp priežiūros ir verslo – ne mažiau svarbu.

Neteigiu, kad klausimynai apskritai yra tinkami visur. Yra sričių (pvz., atominė elektrinė, bankai), kur klausimynas nedaug prasmingas, nes abi pusės turi labai detaliai išmanyti labai daug ką. Tačiau daugelyje sričių klausimynas yra tiesiog būtinas. Ypač kai kalba eina apie smulkųjį verslą ir tokias situacijas kur dėl objektyvių aplinkybių prižiūrinčios institucijos žino daug daugiau nei verslas.

Nenoriu teigti ir kad dabar esantys klausimynai yra puikūs. Dabartiniai klausimynai – tai nebent gera pradžia, ir jie turi būti tobulinami, paprastinami. Tad jei kas pastebės kokį liapsusą ar šiaip turės pasiūlymą, kviečiu ne tik su bendradarbiais prie kavos tai aptarti, bet ir parašyti į Teisingumo ar Ūkio ministeriją bei į atitinkamą prižiūrinčią instituciją.

Kontrolinius klausimynus galima rasti interneto svetainėje www.verslovartai.lt

http://simasius.popo.lt/ 

Komentarai



2012 05 03 21:41     #35422
Siulyciau tvarka ant Lietuvos geriau  ivedineti.

Naujausi dienoraščiai

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2019 UAB All Media Digital