Nuo ko viskas prasidėjo

Nojus | 2009-11-23 00:06 | perskaitė: 2593
Nuo ko viskas prasidėjo Pamenu, viskas prasidėjo labai primityviai. Mes tada sėdėjom nuostabios ponios Rozenbaum apartamentuose, gėrėme, kai mums buvo pristatytas kažkoks neišva

Pamenu, viskas prasidėjo labai primityviai. Mes tada sėdėjom nuostabios ponios Rozenbaum apartamentuose, gėrėme, kai mums buvo pristatytas kažkoks neišvaizdus jaunuolis su brėžiniais po pažastimi. Nieks tada į jį nekreipė dėmesio. Mes toliau visi grįžome prie pokalbio temos.

Kaip tik buvome pabaigę vieną projektą ir galvojome ko naujo griebtis. Tada ir prisiminėm vaikinuką, kuris visą vakarą taip ir prasėdėjo kampe, pasikabinęs savo brėžinius.

-         Nagi, vaiki! Nešk čia savo brėžinius, rodyk ką turi.

Jis nedrąsiai išvyniojo ruloną ir patiesė ant stalo. Paskui atsitraukė atatupstas ir iš patamsės žiūrėjo į mūsų veidus, o mes į eskizą. Prieš mūsų akis atsivėrė štai toks vaizdas:

Žiūrėjome ilgai ir kiekvienas audė savo mintį. Staiga, tarsi susitarę, mes visi šūktelėjom:

-         Tai yra tai, ko mums būtent ir reikia!

-         Ar tai bus Niujorko labdaringos organizacijos būstinė, kaip aš ir projektavau?, - įsidrąsinęs dėl mūsų entuziazmo, paklausę vaikinas.

-         Kokia dar labdara!?.. Imk tūkstantį baksų už projektą ir laisvas...

Vaikinukui sparnai išdygo nuo tokių pinigų ir jis dingo kaip mat.

O mes kaip tik turėjome plotą Manhatene. Todėl statybos prasidėjo labai greitai. O ir pastatėme labai greitai. Taip buvome įsitraukę į statybas, kad net nesusimąstėm, kokį gi čia mes NT projektą vystom. Šiaip projektas gavosi labai ir labai puikus. Visas Niujorkas atvarydavo pasigrožėti ir pasidomėti, kas čia bus:

 

Mūsų kompanijoje buvo vienas labai linksmų plaučių bičiulis. Tai jis, mums nežinant, nusprendė iškrėsti pokštą. Išdaigininkas jis buvo geras. Dažnai už pilvų susirietę raitydavomės iš juoko. Dabar jis vienam darbininkui liepė frontone iškalti užrašą. Tas, aišku, ėmė ir iškalė. Ko gi dar daugiau gali tikėtis iš emigranto statybininko. Ačiū Dievui, kad bent be klaidų.

Tad vieną gražų rytą prieš mūsų akis pasipuikavo toks užrašas:

Nei juoktis, nei verkti. Atgal jau neiškirsi. Ką gi, tebūnie birža.

Pradėjome mes čia lankytis. Iš pradžių kampus ramstėme, dūmą pūtėme, mąstėm, kam čia tą pastatą prastumti, kol tas užrašas visai reikalo nesugadino:

Taip mums besėdint, gimė labai neblogas verslo planas. Pamąstėm, pasitarėm...

-         Darom, tai pelningas reikalas!

 Mes vėl pasiraitojom rankoves, pasirašėm verslo planiuką, paleidom plačią piarinią kampaniją:

Ir ką jūs sau manot? Pinigai plaukte pradėjo plaukti. Tiesą pasakius, tokios sėkmės nė vienas mūsų nė sapnuot nesapnavo. O čia milijonai dolerių iš dangaus. Ir nenustoja... Tu tik pamanyk, kelios nekaltos, juoko dėlei iškaltos raidės....Mums galvos sukosi nuo tokios sėkmės:

Greit, o tiesiog žiauriai greitai, mes užstatėme visą salą. Laisvos pėdos nebuvo. O kiek mes dar idėjų turėjome. Ir visas gi galėjom įgyvendinti. Pinigai mums jau nebuvo problema. Jų turėjom neribotai:

O birža dirbo, birža kalė, birža prakaitavo, birža ...............................

Kainos kilo kaip ant mielių:

 

Bet staiga, nei iš šio nei iš to, kaip perkūnas iš giedro dangaus – Didžioji depresija. Ir mūsų biržą užgulė milijonai akcinykų, kaip mes juos tada vadinom.

 

Mes skubiai išsipardavę, išvykom visom keturiom kryptim:

Bet neilgai trukus „nusėdome“ ponios Rozenbaum apartamentuose ir čia prasislapstėm kelis metus:

Po kažkiek laiko rinka vėl atsigavo, vėl sugrįžo į biržą pasitikėjimas, vėl sujudo subruzdo brokeriai, makleriai ir makleriūkščiai.

Dabar kai pasižiūriu, tai visko per tuos metus buvo – ir linksmo, ir liūdno, ir kritimų, ir kilimų. Bet visa tai kažkaip nekaltai, vaikiškai dabar atrodo. Smagūs laikai buvo.

Buvo metas, kai vienas mūsų kompanijos bičiulis kompiuteriais ir internetu „užsikrėtė“. Nuolat vis kartojo: „Dotcom, dotcom“. Ir taip mus galvas su savo dotkomais išūžė, kad nieko kito mums nebeliko, kaip mestelt jam kelis milijardus žaliašonių, kad atsikabintų. Ir tikrai. Dingo jis keliolikai mėnesių. Kai mums prireikė pinigų vienam projektui, paprašėm, kad jis tuos pinigus mums grąžintų. Ir ką manot? Jis ne tik mūsų milijardus grąžino, dar antra tiek palūkanų, o kiek jam pačiam liko, tai tik geriausias buhalteris galėtų suskaičiuoti. Gerai prisimenu, buvo tada 2000-ieji…

 

Turim dar kompanijoje vieną finansų genijų. Kaip ir visi genijai, taip ir šis kiek „priplaukęs“. Dar vaikystėje jis labai mėgo statyti smėlio pilis. Būdavo nuvažiuoja su tėvais prie jūros, tai visa pakrantė, kiek tik užmatai, jo pilių pristatyta. O jis nė kiek nepavargęs. Kai su mumis susidėjo, prisipirko statybinių kompanijų ir ėmė visur namus statyti. Kur tik gali, ten ir stato. Aplink Niujorką jau vietos pritrūko, tai 66 Route keliu patraukė. Kai įpusėjo, mes jo paklausėm:

-         Bičas, o ką tu su tais namais darai?

-         Man namai nerūpi, man pats procesas svarbu.

Procesas, tai procesas, bet juk netvarka. Pasitarę nusprendėm jam padėti su tais namai ir įsukome prekybą. Pradžioje neblogai sekėsi, bet bankai greitai nustojo išdavinėti kreditus, mat pinigų pritrūko jiems. Čia mūsų genijus ir apčiuopė auksu gyslą. Jis sugalvojo genialų planą, kad jokia priežiūros tarnyba suuosti nesugebėjo. Vienas mūsų bankas „supakavo“ visą paskolų paketą į idealių obligacijų paketą ir jas pardavė. Paskui kitas bankas, antras... Tie savo ruožtu toliau „pakavo“ ir toliau nuo savęs stūmė. Susidarė tokia piramidė, kad pats Madoff‘as nesapnavo. Tiesa, jis irgi iš mūsų, bet be jumoro jausmo visai buvo, todėl liūdnai ir baigė.

Gražaus tada pinigo susižėrėm, o mūsų genijui dar ilgai iš namų byrės...

Sėdim dabar atsipalaidavę, vyną gurkšnojam, idėjas generuojam. Va, memuarus rašom. Bet labiausiai mus linksmina analitikų komentarai. Kokių jie tik recesijos pabaigos formų nesugalvoja: ir L formos, ir U, V, net W. O gudresni net kvadratinės šaknies formą sugalvojo. Bet po stalu už pilvų susiėmę raitėmės, kai vienas analitikas rimtu veidu pareiškė, jog „taisyklingos kvadratinės šaknies formos scenarijus negalimas dėl...“!!!

Linksmuoliai tie analitikai. Na nieko, tuoj mes duosim jiems darbo, kai vėl savo pinigines atversim. Galėsit vėl kiek širdis geidžia analizuoti, kad tik jums formų simbolių nepritruktų. O jau pinigų mums tikrai nepritrūks. Ir nenustebkite kada taip vadinama kvadratinė šaknis pasitaikys ne kvadratinė, o kubinė, quadro ar dar kokia. Žinokit, tai vėl kas nors iš mūsų gerai pajuokavo...

 

 Vaizdai "pasiskolinti" iš Art dot com.

 

Komentarai



2009 11 23 14:35     #32717

Nojau, neturi ka veikt?

2009 11 23 14:46     #32718

Kuria turinį

2009 11 23 17:16     #32719

"Sėdim dabar atsipalaidavę, vyną gurkšnojam, idėjas generuojam." - ar tik cia nojus ne apie save kalba

2009 11 23 17:21     #32720
Citatos pradžia Orbis  
 

"Sėdim dabar atsipalaidavę, vyną gurkšnojam, idėjas generuojam." - ar tik cia nojus ne apie save kalba

Citatos pabaiga

...jo jo, čia kaip tik memumarų memtmenis pateikiau

DanieliusV
DanieliusV

7 komentarai

2009 11 24 16:36     #32730

Šaunu. Buvo labai įdomu skaityti.  

2009 11 25 13:16     #32737

Šauniai tu čia, Nojau, sudėliojai Pagrindinė mintis aiški
 

2009 11 25 17:57     #32739

turbūt nemažai vynelio pagurkšnojai

2009 11 26 12:22     #32744

Puikus rašinys

2009 12 28 23:59     #32874

Originalu. Visada smagu skaityti protingo zmogaus protinga kurini

Naujausi dienoraščiai

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2019 UAB All Media Digital