Pasiklausiau kolegos, ka zino sitais klausimais.

Kai bankas yra ikises savo $ i NT ir yra suinteresuotas objekta kazkaip isstumti kitam savininkui, nes dabartinis jau nebemoka imoku ar panasiai.

- Sklypus finansuoja tik su normalia paskirtim (namu valda, komercija) - su zemes ukiu nesirodyti. max finansavimas 80% likvidacines rinkos vertes. Taciau kiekvienas bankas dabar pradejo labai ziureti i zmogaus darbo rizika (ar netycia nebus atleistas) ir pagal tai priskiria ji kazkuriai rizikos grupei. pagal tai ir nustatoma skolinimo suma nuo likvidacines objekto kainos.

- Namus pastatytus finansuoja tokiu paciu principu kaip sklypus.

- Namu statyba finansuoja tokiu paciu principu kaip sklypus, tik per padidinamaji stikla ziuri i statybu samatas, kad darbai nesidubliuotu ir ar nera kazkur prigribauta.

Antrine rinka, kai bankas nera prafinansaves objekto ar kaip kitaip susijes finansiskai su objekto pardaveju.

- Viskas tas pats, kas pirmineje rinkoje, tik max finansavimas yra 50% likvidacines objekto vertes. Tad pritaikius visas rizikas ir t.t., gausi dar maziau.

Banko marza rinkoje yra 2.5-4%, kuri vel priklauso nuo zmogui priskirto mokumo rizikos laipsnio. Jei bankas yra suinteresuotas, kad objektas butu parduotas, jis nuleis marza (taciau ne zemiau savo uzsibrezto intervalo) ir sumazins pradine imoka bankui uz objekta. Jei ne, atvirksciai :)

Tikiu, kad rinkoje pasitaiko atveju ir su geresnem ar blogesnem salygom, visgi banku turime ne viena ir ne du.

To plastic ir Mindakas - matyt snekejo apie NT, kuris perkamas is antrines rinkos, kai objektas 100% priklauso savininkui ir bankas nefiguruoja. Nes pirmineje rinkoje salygos duodamos normalios (aisku dingo variantai iki 100% kreditavimas), nes bankai yra suinteresuoti isdiversifikuoti rizika per gyventojus.

Del to manau issisiurbs pirmiausia pirmine rinka (sneku apie butus tik, nes su namais ir sklypais atskira kalba), o antrineje rinkoje matysime labai geras nuolaidas, nes tu objektu pirkimu bankas nefinansuos (ka jau ir matome is plastic ir Mindako komentaru) ir pirkejai tures moketi is savo kisenes.

Lietuvos atžvilgiu, man toks vaizdas, rodiklis buvo iškeltas į viešumą daugiau dėl PR'o, o ne dėl realaus rinkos vertinimo. PR'o turiu galvoje, kad žiniasklaida galėtų skambią antraštę parašyti. Bet matyt čia yra mūsų žiniasklaidos problema, kuri nelabai supranta, kad nuomos rinkos atskirose valstybėse yra skirtingos.

Taip pat rodiklis kinta stipriai nuo ekonomikos ciklo pradžios iki pabaigos, plius įsimaišo krūvą papildomų faktorių. Pvz.: gal būt Lietuvoje niekas nesinuomoja, nes nenori į orą leisti pinigų ir deda kapeiką prie kapeikos, kad sukauptų buto pradiniam įnašui. Nuomos kainos sėdi vietoje, nes menka paklausa, o pardavimo kainos juda į viršų, nes visi nori savo kampelio, Yield'as čiuožia žemyn. Kokioje GB apie pusę nuomojasi, nes jau nebegali įpirkti savo svajonių būsto, nuoma eina į viršų, pirkimo kainos juda pamažu į viršų. Ir kiekviena valstybė turi savo istoriją...

Mūsų atveju investuotojas žiūrėjo, kiek NT rinka "būmina" ir jis gali uždirbti iš buto vertės pokyčio, o ne iš nuomos verslo. Manau būstas buvo išnuomojamas pagrinde dėl to, kad pasidengtų komunaliniai, gal būt dar kokį papildomą minimalų pinigų srautą sukurtų. Bet esmė - vertės pokytis. Žiūrim Turikiją, Egiptą - metinis atsiperkamumas iš nuomos didelis pagal diskutuojančius atitinkamose šio forumo diskusijose, taigi požiūris į investiciją kitas.

...Gal būt man ir nereikėjo to paskutinio bokalo išgerti bare, bet vis gi paliksiu tekstą kritikai ir tolesnės diskusijos plėtojimui :)

Agata

la,
kodėl, uždėjus minusą Matui Macijauskui,man buvo užblokuota teisė naudotis minusų-pliusų sistema?

vat kita karta zinosi, kam gali det, o kam ne :)

Tai cia dabar klausimas - ar krize mus prives prie tokios situacijos, kai noresis tureti dideli sklypa kur bus galima dar ir paciam pasisodinti visokiu gerybiu - 15-20 aru (taupymo ir atsargaus islaidavimo laikotarpis)..

Po kriziniu laikotarpiu manau mazai kas galvos apie nama, nes ji netures uz ka pasistatyti. Taciau ziuredami i ateiti ir jei kazkas tures kazkiek pingu, pirks sklypus mazesnius. Nes keiciasi kartos, o jaunimas nelabai yra linkes zaist su darzais, ravet ir augint ridikelius. O kaip galavoji apie zoles pastovu pjovima...

Šitie rinkos ekspertai nusipelno kritikos - kritikos pažėriau truputį.

Tikiuosi naujas grafikų pateikimas patiks visiems, galėsite lyginti visus makro ekonominius rodiklius Lietuvos, Latvijos ir Estijos (su nt dar palaukit, ieskome tinkamu saltiniu) - http://www.ntspekuliantai.lt/lt/straipsniai/id/13955

Lietuvos prekybos centrų rinkos realijos
http://www.ntspekuliantai.lt/lt/straipsniai/id/13254
Šiokie tokie pamastymai iš mano pusės :)

Agata - gavai pirma pliusa is manes :)

Pranasas - kreipkis i registru centra. gales isimti tau visus istorinius sandorius. Taciau tai kainuos.

topl0325 - bankai skaiciuoja rizika visada ir visada iesko budu kaip klientui issikapstyti ir issaugoti busta (pvz.: kuri laika mokes tik palukanas, be paskolos atidavimo). del valdzios - neapibendrink tu taip, ne valdzia, o socdemai su svobla :) kas ten zino, kaip butu buve, jei butu konservai valdzioje, tad visu nurasyti nereiktu. anyway, is tavo pasisakimu darau paprasta isvada - tu skaitai, kad lietuviai yra bukagalviu banda ir nesugeba patys pamatuoti savo galimybiu ir priimti tinkamus sprendimus ir del to viska uz juos turi daryti bankai ir NT projektu pletotojai. Savo aplinkoje su visais kuriais pasnekejau ir kurie buvo pikti ant banku ar pletotoju, galu gale pripazino, kad patys gyveno ne pagal galimybes ir islaidavo neskaiciuodami. tad gal jau baikim ieskot kaltu ten kur nereikia ir paziurekim i veidrodi?..