Recesijų prognozavimas su Yield Curve

LukasMacijauskas | 2010-03-03 10:40 | perskaitė: 1900
Raktiniai žodžiai: Inverted Yield Curve forecasts prognozuoja recession recesija S&P 500
Recesijų prognozavimas su Yield Curve Norėdami kuo tiksliau prognozuoti makroekonominius procesus ekonomistai dažnai naudoja sudėtingus matematinius modelius. Tačiau ne retai pasitaiko situacij

Norėdami kuo tiksliau prognozuoti makroekonominius procesus ekonomistai dažnai naudoja sudėtingus matematinius modelius. Tačiau ne retai pasitaiko situacijų, kur paprastumas duoda daugiau naudos nei kompleksiniai uždavinių sprendimo modeliai. Istorija rodo, jog ilgo ir trumpo laikotarpio obligacijų pajamingumų skirtumas stebėtinai gerai prognozuoja ekonomikos nuosmukius. Per pastaruosius 30 metų JAV patyrė 5 recesijas (įskaičiuojant ir dabartinę finansų krizę) ir visas iš jų teisingai numatė palūkanų normų skirtumas. Žemiau pateiktame paveiksle pavaizduotas S&P 500 akcijų grafikas ir raudonai pažymėti periodai, kuomet JAV 30 metų obligacijų pajamingumas buvo mažesnis nei 3 mėnesių (inverted Yield Curve). Pilkai pažymėtos oficialios the National Bureau of Economic Research skelbtos recesijos.

Kaip matome iš grafiko šis neigiamas pajamingumų skirtumas (toliau palūkanų inversija) atsiranda 8-16 mėnesių laikotarpyje prieš recesiją (visų penkių periodų iki recesijų vidurkis ~12 mėn.)

1980 recesija: ekonomikos pikas 1980.01 - palūkanų inversija 1978.11 -> ~14 mėn. skirtumas

1981/2 recesija: ekonomikos pikas 1981.07 - palūkanų inversija 1980.10 -> ~9 mėn. skirtumas

1990 recesija: ekonomikos pikas 1990.07 - palūkanų inversija 1989.06 -> ~13 mėn. skirtumas

2001 recesija: ekonomikos pikas 2001.03 - palūkanų inversija 2000.07 -> ~8 mėn. skirtumas

2007 recesija: ekonomikos pikas 2007.12 - palūkanų inversija 2006.8 -> ~16 mėn. skirtumas

Ar gali taip būti, jog šis paprastas dėsningumas tėra paprasčiausias atsitiktinumas? Greičiausiai, kad ne. O paaiškinimas, kodėl taip yra, irgi gana paprastas. Ekonomikai esant "sveikoje" būsenoje, palūkanos nėra aukštos ir verslui nėra sudėtinga skolintis. Rinkose nėra įtampos ir bankai lengviau skolina tuo stimuliuodami ekonomiką. Tačiau ekonomikai vis sparčiau augant ir pasirodžius pirmiems perkaitimo ženklams (kompanijų pelnų augimas lėtėja, produktyvumas taip pat nebeauga ir pan.), trumpo laikotarpio palūkanos vis dar palyginti aukštos (pvz. FED'as stengiasi neleisti ekonomikai perkaisti ir vis dar kelia palūkanas), o ilgo laikotarpio palūkanos dėl vis didėjančios rizikos (ekonomika gali perkaisti) jau po truputį pradeda kristi.

Kaip tuo pasinaudoti? Vadovaujantis plika statistika galime padaryti labai paprastą išvadą: kai sekantį kartą matysite, jog trumpo laikotarpio pajamingumas viršija ilgo laikotarpio - ateinantys du ketvirčiai istoriškai geriausias metas laikinam pasitraukimui iš rinkų. Tuo tarpu didesnės rizikos  mėgėjai gali pradėti ieškoti arba didžiausių problemų turinčių arba daugiausiai išsipūtusių (pvz. 2007 JAV NT kainos didžiausios istorijoje) turto klasių ir kol dar euforija nepradėjo blėsti nusipirkti PUT opcionų arba ruoštis skolintų vertybinių popierių pardavimui  (Short sell ) tikintis uždirbti iš kritimo.

Komentarai



2010 03 03 18:55     #33262
o ilgo laikotarpio palūkanos dėl vis didėjančios rizikos (ekonomika gali perkaisti) jau po truputį pradeda kristi

kazkaip sitas paaiskinimas neatrodo logiskai..
nepaisant to, aciu uz idomia info
2010 03 03 20:33     #33264

2010 03 03 21:58     #33265
Cia ideja yra ta, kad dideliems pinigams neberandant prie tuometines rizikos (ekonomikos perkaitimo nuotaikos) "patraukliu" yieldu, vienas is geresniu variantu kapitalo alokacijai pasidaro fiksuoto pajamingumo skolos popieriai. O cia jau suzaidzia paklausa ir pasiula. Del smarkiai padidejancio intereso skolos popieriams (noras "uzsilockinti" su vis dar geru yieldu), paklausa pastumia kaina i virsu - palukanas i apacia.
2010 03 03 22:27     #33266

aisku.. aciu

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2021 UAB All Media Digital