Asmeninių finansų valdymas

Dodd | 2008-05-28 09:25 | perskaitė: 1501
Asmeninių finansų valdymas VŽ perskaityti du straipsniai apie asmeninių finansų valdymo tvarkymą paskatino parašyti šį įrašą (http://www.manokarjera.lt/Default4.aspx?ArticleID=b

VŽ perskaityti du straipsniai apie asmeninių finansų valdymo tvarkymą paskatino parašyti šį įrašą (http://www.manokarjera.lt/Default4.aspx?ArticleID=b332107a-7ee2-4e6a-8575-71d6cb717692&ref=rss). Stebina tai, kad Autorė turinti aukštą kompetenciją (tikrai tikiu, kad taip ir yra) rašo perdėm paprastai. Ir manau, kad tiesiog sunku suprasti kas norėta pasakyti, ko reikėtų imtis, kodėl ir kaip. Kadangi neseniai apsigyniau magistro darbo būtent šia tema, tai leisiu sau pabulikuoti kelias mintis šia tema.

Žmogus vidutiniškai gyvena apie 70 metų, todėl svarbios ne tik esamos finansinės galimybės, bet ir ateities finansinės galimybės, nuo ko jos priklauso, kas jas įtakoja ir kaip galima apsidrausti nuo ateities pajamų sumažėjimo arba pagerinti savo dabartinę finansinę padėtį ateityje. Žymiausios teorijos nagrinėjusios tokius klausimus yra Fridmano permanentinių pajamų hipotezė ir Franco Modigliani gyvenimo ciklo teorija.



Fridmanas išskiria pastovias ir laikinas pajamas. Permanentinėms Fridmanas siūlė laikyti tas pajamas, kurias namų ūkiai gauna iš savo darbo per aktyvų gyvenimo laikotarpį. Laikinos pajamos atspindi visus kitus veiksnius, kurie gali būti priskirti prie atsitiktinių arba neesminių pajamų. Fridmanas savo hipotezėje daro prielaidą, kad vartojimas priklauso nuo permanentinių pajamų, o namų ūkiai vartoja santaupas būtent tam, kad išlygintų laikinos pajamų dalies skirtumus. Vartojimas ilgalaikėje perspektyvoje priklauso ne tiek nuo einamųjų, kiek nuo permanentinių pajamų lygio, kadangi ilgame laiko periode laikini pajamų svyravimai kompensuoja vienas kitą ir priklausomybė tarp vartojimų ir pajamų bus artima permanentinėms pajamoms. Tuo pačiu metu santaupos tampa einamųjų pajamų svyravimo rezultatu ir priklauso nuo tų pajamų, kurios yra skaitomos permanentinėmis. Savo hipotezėje Fridmanas įrodė, kad santaupos visiškai nepriklauso nuo lyties, rasės, išsilavinimo, gyvenamosios vietos (neturi įtakos į taupymo normą, kuri skaičiuojama kaip santykis einamųjų santaupų su einamomis pajamomis). Visų šių veiksnių įtaką galima paaiškinti paslėptų pajamų įtaką. Vadinasi visi minėti veiksniai nedaro įtakos žmonėms, kurie išlygina vartojimą santaupų pagalba. Taigi, remiantis Fridmano teorija galime teigti, kad ilgalaikį vartojimą labiausiai nulemia pajamos gaunamos už darbą.

Remiantis Dž.M. Keinsu kur Y-C=S=I, (S beveik lygu I), aiskiai matome, kad pajamas galima padidinti gaunant atitinkama grąžą iš investicijų. Todėl pamodifikavus Friedmano teoriją, galima sakyti, kad ilgalaikį vartojimą, taigi ir gyvenimo kokybę lemia pajamos už darbą ir pajamos iš investicijų.

Tęsinys "Asmeninių finansų valdymas II".

Komentarai



2008 05 29 15:48     #13102
Nežinau, kas geriau: ar per daug paprastai, bet suprantamai, ar taip sudėtingai, kur aiški tik paskutinė pastraipa. Pliusas ir padėka už pastangas, bet tie, kas supras šias sudėtingas mintis, ir taip moka valdyti savo finansus...
2008 05 30 08:44     #13103
As tai nieko cia sudetingo nematau. Kalbama apie keturis veiksnius pajamas, islaidas, santaupas ir investicijas. Elementari logika man atrodo. Rasymo stilius nebent komplikuotas, del ko nesigincysiu.

Naujausi dienoraščiai

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2020 UAB All Media Digital