Psichologijos kampelis

Chikirap | 2006-12-02 17:50 | perskaitė: 1290
Psichologijos kampelis Pastaruoju metu daugėja pasisakymų įvairiomis temomis ne tik kiekybine prasme, bet ir kokybine. Į galvą šovė mintis rinkti man labiausia įstrigusią (ti

Pastaruoju metu daugėja pasisakymų įvairiomis temomis ne tik kiekybine prasme, bet ir kokybine. Į galvą šovė mintis rinkti man labiausia įstrigusią (tiek geriausia, tiek blogiausia prasme) mėnesio žinutę. Šio menesio nugalėtoja ši žinutė:

"

Mizantropas



1. Biržoje stenkis neatsilikti nuo tų, kurie garsiausiai skanduoja, apie diržų prisisegimą, rašo DIDŽIAUSIOMIS RAIDĖMIS ir pan. Tokį pasitikėjimą savo jėgomis demonstruojantys žmonės tiesiog negali klysti.

2. Neužmiršk, kad tikri vyrai nediversifikuoja, be to tu jau prisisegęs diržą - tad jokios rizikos nėra, o ir draugai šalia. "Go, Go, Go".

3. Kartais (ypač raudonomis dienomis) gali atrodyti, kad susidėjai su ne ta kompanija, tačiau nepasiduok PROVOKACIJOMS! Jei kursas krenta, tai puiki proga užsipirkti pigiau.

4. Kai visi piniginiai rezervai besiprekinant "papigiai" bus išnaudoti tu pastebėsi, kad ne visi tokie išmintingi kaip tu - kursui toliau krentant, visada atsiras tokių, kuriems dievulis pagailėjo tavosios tvirtybės, nenusigrežk nuo jų, jiems reikia tavo pagalbos, pamokyk juos, primink jiems, kad jie tryzniai, kad dabar puiki proga užsipirkti "papigiai", kad tuoj, tuoj vėl reikės prisisegti diržus (neužmiršk savo argumentų sutvirtinti DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS).

5. Ką gi, skanduotės nutilo, jei auksinė akcija vis dar listinguojamų akcijų sąraše metas fiksuoti nuostolį (idealiausia tai daryti išlaikius akcijas bent 366 dienas). Bet neverta nuleisti nosies - prisimink svarbiausią "Tai ne tavo kaltė".

6. Netyčia patirtas nuostolis, gali būti nemažas, todėl nuostolius reikia atidirbti kuo greičiau. Kas nerizikuoja negeria šampano - LIN, ATEK, jūs, atrodo, turite naują strateginį investuotoją.

7. Mdas... kažkodėl ekonominis stebuklas nevyksta jau 366 dienas, fikusojam nuostolį. Bet svarbiausią pamoką tu išmokai - šį kartą tu tiesmukai neagitavai už LIN ir ATEK, tad yra didelė tikimybė, kad apie tavo nuostolius niekas nežino. Išsirenki kelias labiausiai kilusias akcijas ir visiems garsiai paskelbi, kad ką tik nusiėmei kruvinu darbu užsidirbtą pelną.

8. Kai aplinkiniams padarei tokį gerą įspūdį, savigarba tiesiog neleidžia mesti šio amato, nuo šiol tu daytraderis - perki, parduodi, vėl perki, gaudai bangą po bangos, adrenalinas veržiasi per kraštus. Tiek veiksmo!

9. Ateina metas pildyti pelno deklaraciją VMI, o pelnas kur? Hm. Reikia kažką keisti - bandai akcijas palaikyti ilgiau, bet joms tik suraudonavus prisimeni vaikystės traumas (KOREKCIJA PRASIDĖJO!!), viską parduodi (ot griecha po dalše tskant), pažaliavus aišku atperki. Ir taip kas antrą-trečią dieną. Galų gale supranti, kad apskritai adrenalino dozės jau nebe tos kaip seniau ir birža tau darosi nuobodi.

10. Forex štai tai ko tau reikia. Žmonės sako, kad užsikalti 20% per mėnesį čia vieni juokai.

"



nuo savęs dar pridėčiau kad 10 punktą galima būtų skirti į dvi dalis:

10a Forex....

10b Dabar aš JAV biržoje. Ten taip viskas nerealu, tiek visko.... ir toliau seka 56 sulietuvinti, kuo mandriau skambantys angliški žodžiai...













Anksciau rasyta:





Konformiškumas („banda“)





Spekuliantai dažnai pastebi kad akcijų rinkoje veiksmas kartais vyksta lyg kokioje bandoje. „Bandos“ formą moksliškai galima butų pavadinti konformiškumu – mūsų mastymo ir elgesio priderinimo prie tam tikros grupės normos. Dažnai elgesys yra užkrečiamas – jeigu vienas grupės narys kikena, kosti ar žiovauja, tai kiti netrukus daro tą patį. Kai būrelis žmonių stoviniuoja, žvelgdami į viršų, praeiviai taipogi stabteli, kad pasižiūrėtų ten pat. Gatvių muzikantai žino, kad į arbatpinigiams skirtas lėkšteles reikia įmesti keletą monetų, nes tai rodo, kad kiti žmonės jau davė. Galima pavardinti ir blogesnių pavyzdžių – nustatyta, kad savižudybių padaugėja po to, kai būna labai išgarsinta kokia nors savižudybės istorija (savižudybių padaugėja tik tose vietovėse, kuriose paskelbiama savižudybės istorija, t.y. žiniasklaidos veikimo zonoje); aukos dažnai būna panašaus amžiaus kaip ir aprašytoji savižudybės auka.

Tačiau visa tai tik lengva forma, tik žiedeliai, juk prisiderinimas dažnai būna netgi sveikintinas dalykas. Bet yra ir sunkių „bandos“ formų, kada „prisiderinama“ prie akivaizdžios netiesos. Pavyzdys:

Įsivaizduokite kad jūs esate vienas iš tiriamųjų, o šalia jūsų sėdi dar keturi „tiriamieji“. Psichologas klausia jūsų, kuri iš trijų atkarpų, pavaizduotų paveikslėlyje yra lygi pavyzdinei atkarpai:







Jūs aiškiai matote, kad tai antroji atkarpa, ir laukiate savo eilės tai pasakyti (duodama iš eilės keletas panašių užduočių). Kai ir kita užduotis su atkarpomis pasirodo tokia pat lengva, jūs pradedate nuobodžiauti. Trečiajame bandyme teisingas atsakymas irgi akivaizdus. Todėl jūs manote, kad pirmasis tiriamasis, sakydamas „trečioji atkarpa“ klysta. Tačiau, kai antrasis ir trečiasis tiriamieji sako tą patį, jūs įsitempiate ir pradedate šnairuoti. Kai ir ketvirtasis asmuo pritaria pirmiesiems, jūsų širdis pradeda smarkiau plakti. Eksperimentatorius pažvelgia į jus, laukdamas atsakymo. Draskomas prieštaravimo tarp keturių tiriamųjų vieningos nuomonės ir akivaizdžiai jūsų akimis matomos tiesos, jūs įsitempiate ir jau gerokai mažiau pasitikite savimi negu prieš kelias minutes. Ką jūs atsakytumėte?

Pagal atliktus tyrimus daugiau nei trečdalis protingų studentų pasiduodavo grupės įtakai, t.y. šiuo atveju jie atsakytų „trečia atkarpa“.

Šis reiškinys stiprėja tada, kai:

• Mes pasijuntame neišmaną arba nesaugūs;

• Grupėje yra bent trys žmonės;

• Grupė yra vieninga;

• Patinka grupė, ji atrodo patraukli;

• Nesame iš anksto apsisprendę dėl atsakymo;

• Kiti grupės nariai stebi mūsų elgesį;

• Kultūra skatina pagarbą socialinėms normoms



Pažuurim ką tuurim:

O ką čia ir beprižiūrėsi. Banda yra banda. Kas ten mes buvom kol dar nebuvom žmonės...? Kaip ten bebūtų neik prieš bandą nes gali sutrypti, eik su banda. Ir. Bandyk ją pakreipti reikiama linkme. Bet jei banda eis skardžio link, pasitrauk, nes tai ne tiesos, o bandos kelias...



David G. Myers „Psichologija“










Blokavimo efektas 2



Sekantis pavyzdys rodo kaip mūsų veiksmus dažnai įtakoja pradinių investicijų dydis (pinigų, laiko, energijos išraiška):

Studentai turėjo įsivaizduoti tokią situaciją: sumokėję 100 dolerių už savaitgalį slidinėjimo kurorte Mičigane ir 50 dolerių už geresnį savaitgalį slidinėjimo kurorte Viskonsine, jie pamatė, kad abiejų užsakymų datos sutampa. Kadangi buvo neįmanoma atsiimti pinigų nei už vieną, nei už kitą užsakymą, teko rinktis. Kur slidinėti – Mičigane (100 dolerių) ar Viskonsine (50 dolerių), žinant, kad savaitgalis Viskonsine turėtų būti įdomesnis? Žinoma, racionalus vartotojas rinktųsi Viskonsiną. Šiaip ar taip, pinigai už du savaitgalius jau sumokėti, ir vartotojas turi pasirinkti vieną iš dviejų vienodai kainuojančių galimybių: 100 dolerių + 50 dolerių, iš viso 150 dolerių. Būtų išmintinga pasirinkti galimybę, teikiančią daugiau pranašumų. Tačiau dauguma studentų, prieštaraudami sveikai logikai, pasirinko Mičiganą, tai yra brangiau pradžioje kainavusį, o ne įdomesnį savaitgalį!



Būtų klaidinga manyti, kad blokavimo efektas pasireiškia tik įtartinose laboratorijose, kur darbuojasi patys ramybės nerandantys ir kitiems jos neduodantys mokslininkai. Patikėkite, šie reiškiniai tikrai dažni tiek sprendžiant pasaulinio masto problemas („užsiblokuoja“ net ir JAV prezidentai), tiek tvarkant banalius kasdienius reikalus



Pažuurim ką tuurim:

Dažnai tarp špekuliantų vyksta diskusijos kuri akcija gera, o kuri bloga, ir, savaime aišku, labai dažnai išsiskiria nuomonės. Vieni, tie kurie turi, o dar labiau, jei turi labai daug, randa šimtus argumentų „už“, kiti (dažniausiai neturintys) randa šimtus argumentų prieš. Abi pusės šiek tiek šališkos, abi pusės gali būti „užsiblokavę“. Žinoma, turintys akcijų turi didesnę galimybę užsiblokuoti, bet nereiktų jų argumentų iškart nurašyti. Pagrindiniai „užsiblokavėliai“ yra tie, kurie esant bet kokiom sąlygom sakys tik „taip“ arba tik „ne“. Pvz. jei turėtojas krentant akcijai įžvelgs tai kaip gerumą ir argumentas bus „proga pigiau užsipirkti“, arba išejus blogoms naujienoms jų nemato ir mato tik senas geras, arba vėlgi patenkintas, kad bus galimybė pigiau užsipirkti – labai didelė tikimybė kad tas pilietis užsiblokavo. Protingiausia matyt būtų ne keistis argumentais ir bandyti kažką įrodyti tam piliečiui, o pasakyti „didelis ačiū ponas“ ir iškart užmiršti ką jis ten pasakė 

Patarimas kaip išvengti šio efekto: dažniau sustoti, užmiršti kas daryta anksčiau ir galvoti ką daryčiau dabar jei anksčiau nieko nebūtų buvę.





P.S. Tai nėra pasiūlymas iš karto pulti rūšiuoti į užsiblokavusius ir neužsiblokavusius piliečius. Sąrašo neturiu.





Pradžia + Blokavimo efektas 1



Jau seniai galvoje kvirbėjo mintis pradėti rašyti dienoraštį ir pavadinti jį, tarkim, psichologijos kampeliu. Vis dažniau tenka skaityti psichologines knygas ir mintis, tinkančias šiam puslapiui galima butų mestelti čia. Norėjau pradėti nuo klausimo kodėl yra gerai rašyti dienoraščius. Beskaitant nieko neradau, o, kaip žinia, visi žmonės iš prigimties yra tinginiai (tik vieni daugiau kiti mažiau), aš irgi ne išimtis – patingėjau ieškoti (bet pamenu kažkur kažką esu girdėjęs). Juolab kad šiuo metu vyksta karštos diskusijos (sakyčiau netgi labia karštos) tam tikrom temom, o aš kaip tik skaičiau tam tinkančias temas. Tiesa, vieną priežastį atsimenu – pasakodamas kitam žmogus pats geriau įsisamonina, išmoksta pasakojamą dalyką.

Taigis, apie ką mes čia? Ogi apie blokavimo efektą. Kartais skirtingi autoriai šį reiškinį išskiria į atskirus reiškinius – įsipareigojimų stiprėjimą, išlaidavimą, įkliuvimą į spąstus. Paprastumo dėlei viską vadinsiu vienu vardu – blokavimo efektu. Kas gi tai yra? Tai žmonių polinkis laikytis savo sprendimų. Galite sakyti kad visiškai natūralu ir net gerai, kad žmonės daro tai, ką nusprendė. Kas ir būtų jei, nutaręs elgtis vienaip, žmogus imtų daryti visai ką kitą. Žmogus, kuris laikosi savo sprendimo vadinamas atsakingu ir patikimu! Tačiau čia kalba apie priimto sprendimo laikymąsi, o ne apie tai, ar tas sprendimas teisingas. Kalbama apie reiškinį, kai žmogus laikosi tam tikros strategijos ar tam tikro elgesio modelio, į kurį jis jau yra investavęs (pinigų, laiko, energijos), ir nepaiso kitų, naudingesnių, strategijų ar elgesio modelių. Netgi jei faktai akivaizdžiai rodo kad pirmasis sprendimas buvo klaidingas. Tai nauja racionalizacijos forma, kai individas ankstesnį sprendimą pateisina naujais sprendimais, ankstesnį veiksmą – naujais veiksmais. Žmogus siekia patvirtinimo, kad jo pirmasis sprendimas buvo teisingas. Viskas vyksta taip, tarsi žmogus geriau nugrims į dugną, nei prisipažins, kad suklydo analizuodamas ar vertindamas.

Įrodyta, kad jei sprendimus priimantys žmonės siekia pripažinimo, jie dar labiau laikosi ankstesnių sprendimų.

Taip pat sprendimas labiau užblokuoja kitus galimus pasirinkimus jei jis priimtas grupėje.

Užteks teorijos, pereisim prie mokslininkų tirtų pavyzdžių:

B.M.Staw atliko pribloškiantį eksperimentą Business School – prestižinėje Amerikos verslo mokykloje, rengiančioje vadovus. Tyrėjas studentų paprašė įsivazduoti, kad jie yra vadovai ir turi priimti svarbų finansinį sprendimą – skirti dideles lėšas vieno iš dviejų savo įmonės filialų veiklos plėtrai. Jiems buvo įteikti įmonės veiklos ir rinkos analizės dokumentai. Priėmę sprendimą, studentai turėjo įsivaizduoti, kad prabėgo keleri metai ir jiems reikia dar kartą apsispręsti. Ir šį kartą reikėjo paskirstyti pinigus įmonės filialams. Tačiau prieš priimdami antrą sprendimą, studentai žinojo, kad pirmasis sprendimas nedavė lauktų rezultatų. Nauji dokumentai aiškiai rodė, kad išskirtines lėšas gavusio filialo ekonomikos rodikliai ne tik nepagerėjo, bet net pablogėjo! B.M.Staw nustatė, jog, kad ir kaip būtų keista, net ir gavę visą informaciją būsimieji vadovai buvo labiau linkę paremti tą filialą, kuriam skyrė lėšų pirmą kartą, kitaip tariant, jie ir toliau laikėsi pirmojo sprendimo.

Galima prieštarauti jog neprotinga staigiai nutraukti finansavimą, vos gavus pirmuosius blogus rezultatus. Bet pažiūrėkime ką rodo antrasis eksperimentas, iš kurio aiškiai matyti, kad antras sprendimas buvo priimtas vadovaujantis ne išmintimi, o atkakliai laikantis pirmojo sprendimo.

Antrajame eksperimente dalyvavę studentai turėjo įsivaizduoti, kad jiems netikėtai prireikė pakeisti neseniai lėktuvo katastrofoje žuvusį direktorių. Būtent jis prieš keletą metų nusprendė, kuriam iš dviejų įmonės filialų skirti lėšų. Taigi, kaip ir pirmojo eksperimento dalyviai, jie turėjo dviem filialams paskirstyti naują pinigų sumą, bet šįkart buvo atsakingi tik už antrąjį finansinį sprendimą. Kaip ir pirmiesiems, jiems buvo pranešta, kad išskirtines lėšas gavusio filialo rezultatai anaiptol ne džiuginantys. Nesunku atspėti, kad studentai nesilaikė buvusio direktoriaus sprendimo. Vadovaudamiesi sveiku protu, paramą jau gavusiam filialui jie skyrė mažiau pinigų.

Taigi šie studentai, priešingai nei dalyvavę pirmajame eksperimente, sugebėjo racionaliai pasinaudoti suteikta informacija ir nesilaikė ankstesnio finansinio sprendimo, nes jį buvo priėmę ne patys.



To be continued...



(Robert – Vincent Joule ir Jean – Leon Beauvois „Manipuliacijos vadovas padoriems piliečiams“)

Komentarai



2006 11 12 09:49     #7331
Chikirap, dekui uz idomu sraipsni:yes
2006 11 12 10:36     #7332
Tiesiai i desimtuka, kaip tik siemet stengiuosi atsikratyti sio "blokavimo"
2006 11 12 11:13     #7333
tai ka, pvz., su Sanitu daryti - uzsiblokuoti ar parduoti ?
2006 11 12 11:26     #7334
ačiū, chikirap, kažkaip jau senokai galandu dantis knygynuose žiūrėdamas į paminėtą šaltinį. įtariu šį mėnesį literatūros išlaidos bus skirtos jam
2006 11 12 11:30     #7335
Arta, pasilikti galimybe ir parduoti, ir laikyti, ir galbut pirkti. As sita efekta suprantu kaip matyma tik vienos is galimybiu.
2006 11 12 12:33     #7337
Pagal straipsni, tai direktoriaus zuvimas lektuvo katastrofoje butu naudingas kompanijai Idomu...
2006 11 12 16:11     #7339
pirmieji uzsiblokavo del savigarbos(kuo ji didesne -tuo sunkiau atsisakyti) antriems tai buvo neaktualu-ju savigarbos tai neliete.
2006 11 12 16:19     #7340
Dar sunkiau atsisakyti paviesintu arba grupeje padarytu ,kaip "lyderio"sprendimu.Beje,daug gincu siame forume del to ir vyksta.Pvz. galetu buti MNF ir INV pastarojo laiko batalijos.
2006 11 13 08:20     #7344
Kaip tik neseniai buvo straipsniai harward business review (Jan-2006) ir McKinsey Quarterly (2006 Nr.1 nemokamas senesnis straipsnis http://www.mckinseyquarterly.com/article_page.aspx?ar=1288&L2=21&L3=37 apie psichologinius saliskumus "cognitive biasees" cia tavo minetas vienas iz tu daznai pasitaikanciu... Super kad pakelei ta tema
2006 11 14 13:52     #7366
Siulychiau "apiforminti" kaip straipsni. Butu galima net nauja straipsniu kategorija sukurti - "Psichologija" ar pan
2006 11 25 18:20     #7526
chikirap, kelk i straipsnius tai, Gera info, o bloguose pasimes. Pagalvok apie ateinancias kartas
2006 11 26 19:14     #7535
Super
2006 11 26 19:20     #7536
kaip pageidausite
2006 11 26 19:21     #7537
p.s. tam reikalui sukurta nauja rubrika "investavimo psichologija"
2006 12 02 23:12     #7704
Kaip pirštu į akį, apstu tokių veikėjų. Kodėl jie nėra ban'inami iš tam tikrų kanalų? Oi tie reitingai
Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital