Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume.
Prisijungti.
|
|
Parašė: 2007-01-15 15:11:07
Gerbiamieji forumo dalyviai!
Kadangi daugeliui tema apie "Pinigų pabaigą" pasirodė įdomi, o jūsų
pateikti komentarai, bei argumentai turi rimtų teiginių,
reikalaujančių platesnės diskusijos - pradėdų naują forumo atšaką
apie PINIGUS ir jų ateities PABAIGĄ.
Ashaman
Success is a journey, not a destination...
|
|
Parašė: 2007-01-15 15:12:06
Arta
Taciau tik noreciau "apvilti" teorijos salininkus tuo, kad ko gero
tas "sprogimas" yra labai labai toli. Kodel? Randasi vis daugiau
nauju veiklos sferu. Taigi uzdara sfera pleciasi.
Dėl „sprogimo laiko“ nieko pasakyti negalių, nes nėra duomenų
(tiksliau gal jie ir yra – tik neviešai auditorijai) kurie leistų
apskaičiuoti palūkanų (tiksliau skolos) dalį (bei jos augimo
procentinį greitį) nuo visos piniginės masės apyvartoje.
Pamenate kaip atrodo eksponentinio augimo kreivė? Kaip jums atrodo
kurioje šios kreivės taške šio metų randasi bendra pinigų masė? Man
atrodo kad palengva kylantį, beveik horizontalaus augimo periodą
mes jau užbaiginėjame ir dabar pigigų masės augimas įgaus nerealų
pagreitį (straipsnyje paminėjau kad JAV skelbiama iki 2006 kovo M3
masė padvigubėjo per paskutinius 6 metus).
Naujos žmonijos veiklos sferos be jokios abėjonės turės įtakos
atitraukiant tam tikrą kapitalo dalį į savo apyvartą. Tačiau kolkas
nematau nevienos naujos srities kuri galėtų artimiausioje ateityje
(~ 50 metų) sugeneruoti pakankamą nišą atliekamos pinigų masės
absorbcijai, nenuvertinant piniginio vienieto perkamosios
galios.
Motyvai tokie:
• žemė yra perpildyta ir bendras gimstamumas tik auga
• resursai (neatstatomas žmonijos turtas) mažėja
• masinės kelionės į kitas planetas/galaktikas, bei naujų resursų
gavyba – kol kas tik fantazijose (realiam įgyvendinimui reikės bent
100 metų).
Išvada – žmonių grupių (klanų) kova dėl resursų tik stiprės, o
laimi tas kas turi didžiausius finansinius išteklius.
Success is a journey, not a destination...
|
|
Parašė: 2007-01-15 15:12:52
Ariel
Turiu 2 klausimus: kadangi visi visiems skolingi, kas būtų, jei
tiesiog sudengtumėm tarpusavio skolas? Kitas dalykas, kaip jau
kažkas rašė, pinigai yra nors kiek padengti materialinėmis
gėrybėmis.
Sudengus tarpusavio skolas vieni taptu dar labiau skolingi, kiti –
šiek tiek mažiau. O kreditoriai taip ir liktų kreditoriais su teisė
reikalauti kredito grąžinimo laikų.
Dėl pinigų padėngimo – pinigai yra (nuo 1971 – kai Nixonas anuliavo
Breton-Wood‘o susitarimus dėl aukso standarto) nieko nepadengtas
popierius ir egzistuoja tik dėl žmonių pasitikėjimo jais. Šiandien
jie gali nupirkti X kg materialinių gerybių, tačiau jau rytoj (dėl
pinigų masės didėjimo ir piniginio vieneto nuvertėjimo) – jie galės
nupirkti tik X-1, o poryt X-2, gerybių ir t.t.
Success is a journey, not a destination...
|
|
Parašė: 2007-01-15 15:13:55
Damonn - „Sakyčiau straipsni įdomus bet
neteisingas. Niekada nebus tokios padėties, kad visas turtas
priklausys vienam asmeniui, o visi kiti bus jam
skolingi.“
Dėl turto priklausomybės vienam asmeniui – aiškų šis pavizdys buvo
pateiktas hiperbolizuota prasme (aš ten ir parašiau – ekstremumas).
Manau to nebus. Pasaulyje lins kelios grupės, kurios kontroliuos
viską ir kuriems visi (tame tarpe ir visos valstybės) bus skolingi
(kaip pvz. JAV šiandien).
Damonn - „kad pinigai su palūkanomis grąžinami
sukuriant naują skolą. Visiška nesamonė!“
Labai emocionalų, tačiau pabandykyte pakalkuliuoti ir jus suprasite
kad butent taip ir yra.
Iš bankų skolinasi visi: fiz.asmenys, kompanijos, savivaldos
organai ir valstybės. Pirmos dvi kategorijos – su kapitalo
prieaugio viltimi (nupirkti butą, pradėti naują verslą arba plėtoti
esamą, paspekuliuoti akcijomis ir t.t.), bet nepamiršant sumokėti
mokesčius, kad dvi paskutinės kategorijos turėtų išlaidavimo
šaltinių. Šių šaltinių (tax money) savivaldos organams, bei
valstybėms paprastai neužtenka ir jie irgi skolinasi iš bankų kad
gerinti solialinę apsaugą, mokėti didesnės pensijas (rinkėjams gi
prižadėta), bei retkarčiais pakariaut. Be abejo daugeliui valstybių
dar lieka emisijos mechanizmas (ko nuo 1913 metų negali pasigirti
JAV), tačiau tai irgi 2 galų lazda, ir bent jau visos ekonomiškai
išsivysčiosios valstybės atsargiai leidžia naujas emisijas,
griežtai kontroliuojant infliacijos lygį.
Damonn – „Papildomi pinigai leidžiami tam, kad
būtų galima išlaikyti gėrybių apyvartumą, o ne tam, kad būtų galima
gražinti skolas.“
Gerybių apyvartumas puikiai galėtų išsilaikyti ir esant pastoviam
(ribotam) pinigų kiekiui apyvartoje, tiesios gerybių vertė
pastoviai keistusi priklausomai nuo žmonijos poreikių, o pinigo
vertė išlyktų pastovi ar net didėtų.
Success is a journey, not a destination...
|
|
Parašė: 2007-01-15 15:14:31
Mind – „Autorius mete issuki visai laisvos rinkos
ekonomikai, kazkodel ruosdamas bankrota pasaulio ekonomikai, pries
tai ja vaizdingai uzdares i "alaus bonka" (tarytum rinka
nesiplecia, nieks nieko nesukuria, infliacija suvalgo bakterijos, o
zmones nebesidaugina; pleciasi tik pinigu kiekis).“
Kai jus sakote laisvos rinkos ekonomika – pabandykyte atsakyti „o
nuo kuo gi ji laisva“ ir ar iš tiesų laisvą? Jie mes traktuosime šį
laisvumą – laisvumų nuo valstybės įsikyšimo – tai ji laisva tik iš
dalies, nes visą laiką sukurimi įvairus apribojimai, kaip ir ta
pati PPO.
Jei kalbėsime apie laisvą pinigų ir prekių judėjimą – tai ji irgi
laisva tik iš dalies, nes pastoviai tai vienoje, tai kitoje vietoje
įvedas embargo (tiems kas nesutinka su finansinio elito sukurtomis
žaidimo taisyklėmis).
O dėl rinkos plėtimosi – taip ji plečiasi, tačiau pasikartosių –
rinkos plėtimas, kaip ir gerybių kiekio ir asortimento didėjimas
nebūtinai reikalauja pinigų masės didėjimo – masė gali likti
stabili (didėtų tik pinigo vertė).
Success is a journey, not a destination...
|
|
Parašė: 2007-01-15 15:15:18
Tiko – „Idomus straipsnis, tik yra keleta klaidu,
todel galutine isvada nelabai pagrista. Jeigu pinigu kiekis
stipriai padidetu butu didele infliacija, o dabar auga 6-10% per
metus ir sis dydis yra stabilus.“
O jus nieko nepamirštate? Manau visi mes jau turėjome progos
susipažinti su hiperinfliaciją CCCP griuties metų. Tas pats laikas
nuo laiko įvyksta ir kituose valstybėse.
Pinigų kiekis nedidėja stipriai ir vienmomentiškai – o didėja
eksponentiškai – todėl nereikia laukti staigios hiperinfliacijos
visame pasaulyje.
Be to pinigų nuvertėjimas nėra tolygus pinigų masės didėjimui,
tačiau pinigų masės didėjimas – yra tolygiai proporcingas
kreditorių turto prieaugiui.
Success is a journey, not a destination...
|
|
Parašė: 2007-01-15 15:44:03
Supratau svarbų dalyką, mes Spekuliantai, kaip kokie
donkichotai, robinhudai ar tadaiblindos, nepabūgę pavojų, drąsiai
stojame į kovą pirieš pinigų susikoncentravimą vieno ar kelių klanų
rankose ir nesavanaudiškai, beveik labdaringai, bendram visuomenės
labui stengiamės, dalį jų paimti į savo švelnius gniaužtus, idant
pasaulis miegotų ramiai per amžių amžius
AMEN
Arklius pakeis automobiliai, o asilai liks
|
|
Parašė: 2007-01-15 17:55:57
Ashaman, jei rimčiau straipsnis tikrai geras. Bet tai yra prognozė,
o kiekviena prognozė yra modelis, ateities modelis. Iki šiol nei
vieno modelio, tikrovė 100 proc. nepatvirtino. Jei kas dar pamenat
mokyklinį fizikos kursą (kai kas iš forumo dalyvių dar ir dabar su
juo kariauja, jiems sėkmės) yra toks terminas "idealios dujos".
Visos formulės su jomis labai gerai veikia, tik bėda, kad niekas
tokių dujų dar neatrado ir neišrado .
Čia, kaip su tuo buteliu bakterijų. Labai lengva suskaičiuoti, kaip
jos eksponentiškai dauginasi, žymiai sunkiau paimti bakterijų
kultūrą įsėti ją į butelį ir užauginti kokį kilogramą, nesidaugina
nors tu ką :con. Galima matematiškai teisingai suskaičiuoti per
kiek laiko žiurkės arba pelės arba skėriai užkariaus visą žemės
rutulį ir pavers jį mėnuliu...bet gyvenimo vaisingas medis
žydi.
Gal pinigų masė pasaulyje ir per greit dideja, bet manau, kad
didesnė problema yra ta, kad tie pinigai, kurie yra, neranda
geresnio pritaikymo, nei vartojimo didinimas ir sukasi tose pačiose
šalyse tarp tu pačiu žmoniu, o visi žinom, kad jei vanduo neteka,
jis anksčiau ar vėliau virsta dumblu.
Amerikonai ir europiečiai prasiskolinę ir vis skolinasi didindami
pinigų masę? Smulkmena . Du milijardai indų ir kinų jau stoja į
eiles prie banko paskolų langelio. Gauskit spausdinimo staklės, jie
ateina.
Arklius pakeis automobiliai, o asilai liks
|
|
Parašė: 2007-01-15 18:13:51
2 rolaz
Taip, jus visiškai teisus, kinai ir indai tik atranda skolinimosi
malonumą ir kredito įstaigos tikrai su mielų norų įeina į tas šalys
(užtenka prisiminti 2006 metų Kinijos valstybinio banko IPO).
Dabartinis monetarinės sistemos modelis buvo sukurtas pirmųjų
moneylenderių laikais (XVI-XVIII a.) ir palūkanos tapo šios
sistemos neatskiriama dalimi. Jokia valstybė negali prieštarauti
sistemai (na nebent tai būtų uždara struktūra - pvz.CCCP) ir turi
žaisti pagal ankščiau sukurtas žaidimo taisykles - reikškia visi
centriniai bankai lygiai taip pat kuria naują skolą senos skolos,
bei palūkanų padengimui ir tuo pačių prisidėda prie eksponentinio
skolos augimo.
Vargų ar šis pinigų masės eksponentinis augimas pasieks lubas mūsų
gyvenimo laikotarpių, bet apie šią potencialią grėsmę dera žinoti
kiekvienam.
Success is a journey, not a destination...
|
|
Parašė: 2007-01-15 18:33:51
Cia viskas is kazkokio straipsnio, gal galima linka ?
Taip pat galbut yra koks detalus straipsnis kaip atsirado pirmi
moneylenderiai ir kokiu budu jie issivyste iki dabartiniu banku?
Immediatism
|
|
Parašė: 2007-01-15 18:53:32
Straipsnio originalas:
http://www.financialsense.com/fsu/editorials/martenson/2007/0108.html
Dėl moneylenderių ir moneymasterių - žiūrėk diskusiją čia: http://www.spekuliantai.lt/forums.php?m=posts&q=964&d=0
Success is a journey, not a destination...
|
|
Parašė: 2007-01-15 20:37:14
vergove- feodalizmas-kapitalizmas-KOMUNIZMAS!
Rusai siek tiek pasiankstino ir bande pasipriesint naturaliai
evoliucijai.
|
|
Parašė: 2007-01-15 21:05:12
1. kodel teigiama, kad pinigu mase dideja eksponentiskai ir kazkada
turetu ateiti vadinamasis ekstremumas??? Juk yra infliacija ji
veikia priesingai palukanoms.
2. Kodel monetarine sistema turetu zlugti ir vietoj jos kazkas
turetu kitas atsirasti?? Kad bus krize (-es), tai turetu buti.
Krize gali buti del ivairiausiu priezasciu (hiperinfliacija,
pasaulinis karas (tiksliau pasauline karine krize, nebutinai ten
kazkas turetu kariauti, uzteks kad koks arabu ekstremalas atominem
bombutem pasaudytu), finansinis karas arba revoliucija ir dar
daugybe nenumatomu priezasciu). Neatmestina, kad krizes metu dings
dalis didziuju kreditoriu ir mes vel grysime i monetarines sitemos
burbuliuko pradzia.
Kol zmones turi poreiki visoms materialinems gerybems, tol gyvuos
ir mainu priemone- monetarine sistema.
|
|
Parašė: 2007-01-15 21:05:38
Ashaman, jei rimčiau straipsnis tikrai geras. Bet tai yra prognozė,
o kiekviena prognozė yra modelis, ateities modelis. Iki šiol nei
vieno modelio, tikrovė 100 proc. nepatvirtino. Jei kas dar pamenat
mokyklinį fizikos kursą (kai kas iš forumo dalyvių dar ir dabar su
juo kariauja, jiems sėkmės) yra toks terminas "idealios dujos".
Visos formulės su jomis labai gerai veikia, tik bėda, kad niekas
tokių dujų dar neatrado ir neišrado .
To rolaz:
Aš su fizikos kursu nekariauju - aš su juo draugauju ... Šiaip,
pats idealių dujų modelis yra labai tikroviškas ir pakankamai
tiksliai aprašo realių dujų elgseną. To modelio sukūrimą būtų
galima prilyginti išradimui, o tu rašai "<...> niekas tokių
dujų dar neatrado ir neišrado".
Tu taip pat rašai "Iki šiol nei vieno modelio, tikrovė 100 proc.
nepatvirtino.", bet juk modelis ir yra tam, kad atvaizduotų
supaprastintą tikrovės situaciją. Todėl, reikalauti iš modelio
šimtaprocentinės tiesos negalima.
Na, o dėl fizikos dėsnių taikymo ekonomikoje, tau, rolaz, siūlau
susipažinti su mokslo šaka, kuri vadinasi ekonofizika. Visas
pasaulis globalėja, mokslai tame tarpe - irgi ...
Andrius_S
---------------------------------------------------------------------------------------
In the business world, the rearview mirror is always clearer than the windshield
|
|
Parašė: 2007-01-16 07:15:38
Arta
Taciau tik noreciau "apvilti" teorijos salininkus tuo, kad ko gero
tas "sprogimas" yra labai labai toli. Kodel? Randasi vis daugiau
nauju veiklos sferu. Taigi uzdara sfera pleciasi.
Naujos žmonijos veiklos sferos be jokios abėjonės turės įtakos
atitraukiant tam tikrą kapitalo dalį į savo apyvartą. Tačiau kolkas
nematau nevienos naujos srities kuri galėtų artimiausioje ateityje
(~ 50 metų) sugeneruoti pakankamą nišą atliekamos pinigų masės
absorbcijai, nenuvertinant piniginio vienieto perkamosios
galios.
Laikantis teorijos kad visa žemė ir viskas kas joje sukurta yra iš
vienos riboto dydžio materijos (= žemės planeta), vadinasi norint
atsirast naujiems daiktams kažkas turi išnykti. Kuriant naujus
daiktus svarbu kiek pridedama yra nematerialios pridėtinės vertės
(žinios, intelektas, menas) ir kiek galima už tai mokėti, priešingu
atveju tai būtų tik kainos padidėjimas už tą pačią materiją -
infliacija. Mano galva pinigų kiekis nepavojingai gali didėti tol
kol didėja žmonijos intelektas ir jo sukuriama pridėtinė vertė.
Taip pat pinigų kiekio didėjimas būtų nepavojingas jeigu pavyktų
padidintinti materijos priklausančios žmonijai kiekį - vaizdžiai
kalbant "kitų planetų užkariavimas", deja šis variantas kol kas
sunkiai įgyvendinamas, tačiau jei žmonijos intelektas leis pasiekti
materijos padidinimą tuomet pinigų kiekis nuo pavojingai didėjančio
taps nepakankamu
there is time to go long, time to go short, and time to go fishing
|
|
Parašė: 2007-01-16 08:53:33
Cia jau riesutuksius labai trumpai ir aiskiai atsake i sia tema -
prisiminkim greshemo desni - net auksines monetos devisi, o
palukanos yra premija uz atideta vartojima ateityje. Be ju nebutu
jokio rinkos ekonomikos progreso - niekam neapsimoketu skolinti.
Tam kad infliacija nesuestu pinigu, reali palukanu norma turi buti
teigiama. Deja, daznai infliacija yra statistu ikaite ir jei mes ja
paskaiciuotume pagal savo poreikius, o ne pagal statistini
vartotoja, pamatytume, kad ji yra gerokai didesne..Ir cia slypi
zaidimo esme - paziurekite, kiek kartu pabrango pvz kavos puodelis
centro kavineje per desimt metu?
To Ashaman : ekonomika laisva pinigu prasme, kad jie, kaip ir bet
kokia preke turi kaina (palukanas) ir verte (mainu). Sutinku, kad
pinigu mase galetu plestis kitaip, tuomet ir ju verte kistu kitaip.
Bet kur problema ir kur cia pinigu sistemai galas?
|
|
Parašė: 2007-01-16 10:16:25
Ashaman teisus del vieno dalyko: net naujausioje istorijoje turime
atvejus, kai valstybes pradejo "is naujo".
Pinigai sukurti zmogaus, ir kaip kiekvienas kurinys, turi pradzia
ir pabaiga.
Problema kiek suprantu kita - net po siai dienai nesutariame del,
pvz, Weimaro Respublikos hiperinfliacijos priezasciu, tuo labiau
nezinoma, kad daryti.
Aiskinti pinigu sistema mat. modeliu is vienos-dvieju paprastu
rekursyviu formuliu, imho, yra per daug trivialu. Modelis yra daug
sudetingesnis, i kuri reikia ivesti tokius veiksnius, kaip
socialogija ir t.t. ir t.t.
Galima nebespausdinti pinigu nuo Sausio 1d. Galima padaryti 0%
palukanas. Galima ivesti planine ekonomika("sounds familiar?") Ir
kas ivyks? Kokios alternatyvos?
Idomus butu paziureti, kaip istorijos eigoje baigesi finansu
sistemos ivairiu valstybiu. Pvz, Egipto, Romos, Ispanijos,
Olandijos, galbut Lietuvos-Lenkijos, Vokietijos, Britanijos, SSSR.
Jav stovi eileje. Kaip tai sutapo su bendra tu valstybiu eiga.
|
|
Parašė: 2007-01-16 13:59:54
Gana įdomus straipsnelis, bet mane "užknisa" vienas dalykas. Yra
labai neaišku apie kokias pinigų sumas kalbama. Trilijonas anglų
kalboje reiškia 1000 000 000 000, tuo tarpu amerikiečių viso labo
milijardą. Būtų malonu, kad verčiant būtų aišku apie ką
kalbame.
Toliau, pats straipsnis gana gerai iliustruoja dabartinę
monetarinės sistemos ateities perspektyvą. Nereikia net sudėtingų
pavyzdžių. Tiesiog, bet koks reiškinys negali tęstis be galo, todėl
ir pinigų kiekis negali didėti be galo. Monetaristinę sistemą
pribaigs vienas žodis - pusiausvyra.
Ką gi, ateitis liūdnai linksma. Arba mes patirsim siaubingą krachą
ir, užkliuvę už varčios, pradėsime nuo pradžios, arba iš viso
atsisakysime pinigų kaip tą suprantame dabar.
Nesupilk visos grietinės į vieną puodynę - gali tekti valgyti sausus blynus :)
|
|
Parašė: 2007-02-15 19:25:29
Ši tema man man labai patiko, tad paaukojau dalį savo laiko, kad
savo bibliotekoje iškapstyčiau, ką mano ekonominių teorijų tėvai,
ką jie mums savo vaikam yra palikę, na štai:
D.Ricardo daug dėmesio skyrė pinigųir jų
cirkuliacijos klausimams, nors čia jo ginamos pozicijos gana
priešingos. Tačiau prieš aptariant D.Ricardo pinigų
teorija, reikia atsižvelgti į tai, kad XVIII a. pabaigoje
Anglijoje nusistovėjo monometalizmo sistema, reiškusi aukso
monopolinio vaidmens pinigams įtvirtinimą, kuris 1816 m. buvo
sustiprintas įstatymu. Todėl bulijonisto D.Ricardo teorinės
nuostatos pinigų teorijos klausimais grįstos nuostatomis,
būdingomis aukso standartui, pagal kurį įstatymo numatytas aukso
kiekis nukaltose apyvartai monetose turėjo būti laisvai ir
garantuotai keičiama į popierinius pinigus.
Pastebėtina, kad bulijonistų prieštaravimai, susiję su klausimu
"privalo ar neprivalo popieriniai banknotai būti konvertuojami į
auksą pagal pareikalavimą" atsirado XIX a. pradžioje bulijonistų
debatų metu ir vėliau išsiplėtojo į 1840 m. bankinės valiutos kurso
mokyklos debatus dėl Anglijos banko banknotų padengimo auksu. (1839
m. svarų padengimas trumpam buvo nukritęs net iki 13%). Bulijonisų
argumentas buvo tiesioginis: jei nebus reikalaujama, kad bankai
konvertuotų banknotus į auksą, tuomet jie susigundys išleisti
daugiau banknotų, nei saugyklose turi aukso. Tai ves prie papildomo
cirkuliacijos sferos aprūpinimo pinigais ir tuo pat metu, jų
požiūriu, prie pinigų nuvertėjimo, t.y. infliacijos. Bulijonistų,
tarp kurių galima išskirti Henry Thornton'ą, o vėliau John'ą
Wheatley'ų ir ankstyvąjį D.Ricardo (1810-1811m.), nuomone, norint
išvengti infliacijos būtinai išlaikyti banknotų konvertabilumas į
auksą. O antibulijonistai (R.Torrens'as, Bonsanquet'as, J.Mill's)
rėmėsi realių sąskaitų dokrina, propoguota J.Law (1705m.),
J.Steuart"o (1767m.) ir A.Smith'o (1776m.). Jie teigė, kad poreikį
banknotų emisijai riboja poreikis prekybai. Taigi net be pinigų
konvertabilumo bankas neketins išleisti daugiau banknotų, nei
reikalinga komercijos poreikiui patenkinti. Jei kartais
atsitiktinai atsirastų perteklinių pinigų, jie netaptų infliacijos
priežastimi, nes pinigai, likvidavus įkeistas realias sąskaitas,
tuoj pat sugrįžtų į bankus.
Ankstyvuosiuose savo darbuose, pavyzdžiui veikale "Siūlymai
ekonomiškai ir saugiai valiutai" (1816m.), D. Ricardo pinigus
(auksą) nagrinėjo kaip prekę, pasižyminčią vidine verte. Pinigų
(aukso ir sidabro), kaip ir visų kitų prekių, vertę, jo nuomone,
lėmė jiems pagaminti sunaudoto darbo kiekis. Toks požiūris leido
jam daryti išvadą, kad būtent pinigų vertė - esant nekintamam
apyvartoje esančių prekių kainų dydžiui - lemiamas veiksnys,
apskaičiuojant apyvartai būtiną pinigų kiekį. Be to, D. Ricardo
atkreipė dėmesį į pinigų (aukso), kaip įpatingos prekės,
išlaikančios pastovią savo vertę ir naudojamos kitų prekių vertės
matu bei cirkuliacijos priemone, specifiką. [Remigijus Čiegis,
Ekonominių teorijų istorija,p.214].
Išeinant iš šios teorijos, aš manau, kad pinigų masė pasaulyje auga
tiek, kiek reikia, kad piniginiais ženklais galėtumėm padengti
visuminę darbo jėgą, visuminius produktus (tiek esančius procese,
tiek ir jau sukurtus), bei žemės resursus, kuriuos žmogus ( čia
vertinama tiek valstybė, tiek juridinis, tiek fizinis) yra perėmęs
į savo nuosavybės balansą. Tad nieko nuostabaus, kad pinigų masė
yra besipučianti, nes darbo ir resursų fondai yra augantys, taip,
kaip ir augančios yra pačios rinkos.
Siūlau pasvarstyti ir tokį kelią. Žmonių kiekis nuosekliai auga
(žmogus kaip fondas turi vertę, ciniškai, bet tai tiesa), jis
nelabai priklauso nuo centrinių bankų, bet šie privalo aprūpinti šį
gyvastį popieriniais ženklais, kad šis galėtų integruotis į visą
mainų sistemą. Informacijos kiekis nuosekliai auga "Pripažįstama,
kad žinios nuvertėja: dar devintąjį dešimtmetį sociologai
apskaičiavo, kad jei visą žmonijai suvokiamos informacijos kiekį
Kristaus laikais laikytumėme vienetu, galėtumėme manyti, kad jis
pirmą kartą padvigubėjo XVII a., o paskui ėmė dvigubėti daug
greičiau. Šiais laikais žinių kiekis, tenkantis visai žmonijai,
dvigubėja kas kelerius metus, yra futurologų, teigiančių, kad jau
2020 metais žinių lavina dvigubės kas ... 35 dienos. Vienas
tipiškas šeštadienio "New York Times" numeris skelbia daugiau
informacijos nei vidutinis XVII amžiuje gyvenęs britas būtų
sužinojęs per visą gyvenimą" [Vidas Jankauskas, Mokėti
mokytis,p.61], vadinasi tai kas buvo žinoma ir vertinama lokaliai,
vykstant globalizacijai ir asimiliacijai įgauna panašią vertę, kaip
ir tai kainuoja jau įvertintose rinkose. Ir jei tai kažkam
priklauso, vadinasi tai turi būti padengta ir popieriniais
pinigais.
O dabar apie trilijonus JAV dolerių. Kokia valiuta dar šiandien yra
kaupiamos atsargos daugelyje besivystančių šalių namų ūkiuose.
Atsakys visi, kad laisvai konvertuojama, nes ji esanti stabilesnė,
nei supanti politinė ir ekonominė situacija šalies viduje.
Tikiuosi Ashaman nesupyksite, kad pamėginsiu paoponuoti jums tiek
remdamasis ekonomikos teorijos pamatiniais principais, tiek ir
naujomis ekonomikos mokslo teorijomis apie pinigų masės didėjimą
pasaulyje ir pinigų transformacijos į kitą lygį, tiek svarstant šį
klausimą istorinėje tiek ir finasinėje paradigmoje.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-02-15 19:43:39
to siapzvejys
čia jau ėjimas į sematika. Jūk galiam prieiti ir iš kitos pusės,
pvz.: jei turėjom 1 puodą ir 1 litą, ir pagaminom 2 puodą tai dar
nereiškia, kad reikia pagaminti ir dar 1 lita. Gal tiesiog puodas
tapo vertas 0.5 lt ? O ir pinigų kiekį teoriškai galim padaryti
beribį, o kad ir visos visatos o tuo labiau žemės resursai yra
riboti. Lenkiu linkto kad teoriškai ir 1 lito užtenka padengti bet
kokio kiekio prekių ir kitų vienetų vertinę masę
valkatos meluoja geriausiai.
|
Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume.
Prisijungti.
Prekybos statistika realiu laiku |
|