Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume.
Prisijungti.
|
|
Parašė: 2006-09-15 16:32:51
http://www.hansa.lt/naujienos378_483.html
Gal kas turi kokia nuoroda, arba siaip informacija apie tokiu
instrumentu vidine puse? T.y. kaip tokiu susietu indeliu ir
obligaciju leidejai valdo rizika ir garantuoja lesu
grazinima?
Paskaiciavau sau ir palyginau 10% priemokos varianta su tiesioginio
investavimo alternatyva i ta pati susieta fonda. Ivertinau ir visus
platinimo/ispirkimo mokescius.
Idomu buvo pastebeti, jog susieto fondo grazai neiseinant is
-7%..+32% ribu yra naudingiau investuoti paciam tiesiogiai i fonda.
Tiesa ta nauda tik keletas papildomu procentu, kurie mazeja
didejant grazai ir virs 32% jau tampa pelningiau investuoti i ta
indeli ozingoff Tiesa tas papildomas pelningumas taip pat tik
keletas nereiksmingu procentu.
Viena vertus -7%..+32% ribos yra labiausiai tikimybiskai tiketinos,
ir tokiu atveju dazniausiai laimes bankas. Bet ar tu keletos
laimetu procentu pakanka tam, kad bankas prisiimtu rizika grazinti
daugiau nei inesta pinigu, jei fondas krenta daugiau kaip
-7%?
Pavirsutiniska isvada butu, kad tie keli prarandami prieuglio
procentai gali buti verti uz draudima nuo didesniu praradimu?
Aisku tokio indelio nebeuzrepuosi ir tiketina dar busi priverstas
islaikyti pilnus metus (kitaip Hansa nebutu isradineje dviracio ir
butu leide obligacijas), antrines rinkos jiems taip pat
nenumatyta.
P.S. Beje kaip neretai pasitaiko, autoriu skaiciavimai ir
paaiskinimai buna suprimityvinti ir klaidingi, o graza padidinta:
"Tuo tarpu, jeigu klientas būtų padėjęs tokį
patį indėlį su 10 proc. priemoka, jis per metus būtų uždirbęs net
51,29 proc. palūkanų - įvertinus sumokėtą 10 proc. priemoką,
galutinis investicinio indėlio su priemoka pajamingumas būtų buvęs
41,29 proc." .
Cia buvo suprimityvinta ir pamirsta, kad sumoketi papildomi 10%
deja metus laiko nedirbo, todel vertinant visa investuota suma, ir
ta, nuo kurios skaiciavosi graza, man gaunasi ne 41,29 bet 37,53%
Bet tebunie jiems atleista
Kiekvienas yra investuotojas, bet tik investuotojai tai žino.
|
|
Parašė: 2006-09-15 16:49:36
as tai skaiciavau skaiciavau ir susimaisiau beskaiciuodamas
ozingoff kazkaip labai painiai...
www.vaistai.info
|
|
Parašė: 2006-09-15 18:59:55
http://www.hansa.lt/naujienos378_483.html
Idomu buvo pastebeti, jog susieto fondo grazai neiseinant is
-7%..+32% ribu yra naudingiau investuoti paciam tiesiogiai i
fonda.
Gal apsviesi is kokiu skaiciavimu iseina tie -7%..+32%, nes Hansu
info kaip ir nematau kokiu nors skaiciu.
Aciu
|
|
Parašė: 2006-09-16 17:38:33
http://www.hansa.lt/naujienos378_483.html
P.S. Beje kaip neretai pasitaiko, autoriu skaiciavimai ir
paaiskinimai buna suprimityvinti ir klaidingi, o graza padidinta:
"Tuo tarpu, jeigu klientas būtų padėjęs tokį
patį indėlį su 10 proc. priemoka, jis per metus būtų uždirbęs net
51,29 proc. palūkanų - įvertinus sumokėtą 10 proc. priemoką,
galutinis investicinio indėlio su priemoka pajamingumas būtų buvęs
41,29 proc." .
Cia buvo suprimityvinta ir pamirsta, kad sumoketi papildomi 10%
deja metus laiko nedirbo, todel vertinant visa investuota suma, ir
ta, nuo kurios skaiciavosi graza, man gaunasi ne 41,29 bet 37,53%
Bet tebunie jiems atleista
Gal as matematikos nemoku, bet jei 10% pinigu nedirba, tai jie
neuzdirba, tarkim, 2% metiniu (terminiuotas indelis, alternatyvus
kastai). Tai 0.2% nuo visos sumos. Tai gaunasi, kad 41% be biskio,
bet ne be beveik 4%.
|
|
Parašė: 2006-09-17 17:44:47
Gal as matematikos nemoku, bet jei 10% pinigu nedirba, tai jie
neuzdirba, tarkim, 2% metiniu (terminiuotas indelis, alternatyvus
kastai). Tai 0.2% nuo visos sumos. Tai gaunasi, kad 41% be biskio,
bet ne be beveik 4%.
Kuo cia deti alternatyvus kastai? Yra suma, kuria skiri
investicijoms, ir suma, kuria atgauni. Viskas.
O Hansa siulomo 10% priemokos investicinio indelio grazai
apskaiciuoti prie tiesioginio fondo grazos 39.45%, butu naudotina
paprasciausia formule:
1/1.1*(1+0.3945*1.3)-1 = 37.53%
Beje nereikia apsigauti, investuojant i fonda savarankiskai prie tu
paciu salygu ir po platinimo/ispirkimo mokesciu liks dar maziau =
36.02%
Kaip ir mineta auksciau, po ~32% tiesiogines fondo grazos indelis
jau tampa pelningesnis (simboliskais keliais procentais bent kiek
dar tiketiname galimos fondo grazos diapazone).
Kiekvienas yra investuotojas, bet tik investuotojai tai žino.
|
|
Parašė: 2006-09-17 18:02:56
Gal apsviesi is kokiu skaiciavimu iseina tie -7%..+32%, nes Hansu
info kaip ir nematau kokiu nors skaiciu.
Aciu
Tu -7%..+32% vizualizacija
Panasi SEB svietejiska informacija
Kodėl verta investuoti papildomus 10 ar 15 litų?
Primesta paprasta skaiciuokle, kurioje galima pasimodeliuoti
what/if scenarijus, iskaitant ir indelio be 10% priemokos bei tik
30% fondo indekso grazos varianta.
258-hansa indelio
skaiciuokle.zip
Kiekvienas yra investuotojas, bet tik investuotojai tai žino.
|
|
Parašė: 2006-09-17 18:10:25
Butu vis tik idomu, kad kas atsilieptu su nuoroda/info apie tai,
kaip bankai paskaiciuoja tokiu susiejamu instrumentu koeficientus,
rizika, bei kokiu priemoniu imasi jai valdyti.
Nejaugi siuo atveju ziadziama paprasciausiai tikimybiskai, kad
ilguoju laikotarpiu grazai neiseinant is -7%..+32% diapazono,
bankas laimes?
Bet kuriuo atveju, toks instrumentas tinka labai bijantiems
prarasti reiksminga dali, taip pat invetuojantiems trumpam
laikui.
Beje rodos Arta reiskei mintis apie panasu SEB
instrumenta su TEO ?
Kiekvienas yra investuotojas, bet tik investuotojai tai žino.
|
|
Parašė: 2006-09-17 20:51:00
Dar klausimas, indėlio terminas 360 dienų, tai faktiškai mažiau nei
metai, tai dar nuo prieauglio, kiek suprantu reikės susimokėti
pajamų mokesčius. O šiaip ragainagai, tai labai nuostabiai
skaičiais parodei šį projektuką. Aš sužavėtas. Viskas kas paprasta
- genialu.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2006-09-17 22:23:39
kaip bankai apskaiciuoja galima rizika, kai klientas perkant moka
10 ar 15% brangiau uz inv.vieneta ir bankas privalo jam atiduoti
daugiau, nei prieaugo pats fondas, SEBo atsatovas atsake, jog tai
"know how" : ), nors kanale man paaiskino, jog paprasciausiai jie
matyt perka tu fondu opcionus. Gali buti, jog imasi ir dar kazkokiu
perdraudimu.
Grynai matematiskai, manau, jog jei bankas uz 10% vieneto priemoka
garantuoja klientui grazinti 130% viso fondo prieaugio, tai mano
manymu paprasciausiai reiskia, jog jis tiesiog nesitiki, jog tas
fondas kils virs tos ribos, kur jau bankas patirtu nuostoliu. Taigi
iskart galima paskaiciuoti, kokios maksimalios grazos bankas tikisi
is fondo i kuri investuoja, tuo paciu, kokio prieaugio gali tiketis
klientai, kurie inv. vieneta perka uz nominala. Taigi fondo
prieaugio procentas yra:
10/130 = 7.69%.
Tuomet klientas, perkantis uz nominala, tegaus 7.69*30% = 2.307%.
Visiskas mizeris
Kadangi, neabejoju, bankas dar uzsimeta kokia nors atsarga, tai
tiketina, kad tas fondas per metus tepakils ~7%.
Aisku, uzdavini galima patikslinti, priemus, jog bankas nepatirs
nuostolio, jei bus ir 9% ar net daugiau, nes nuostoli gales dengti
is to 70% pelno, gauto is "nominaliu" klientu. Bet kadangi bankas
vistiek nebutu patenkintas mazesne graza, nei jo planuojama turto
graza, tai galima ivertinti ir ju ROA. Na ir dar reik is "lubu" ( o
gal ir pagal turima statistika) numatyti, perkanciu uz nominala
klientu procenta.
Siaip tai man atrodo, kad su tokiais parametrais Hansabankas
issiduoda, jog pats nelabai supranta, ko is to fondo tikisi, nes
30% prieaugio "nominalistams" yra gedingai mazai. Arba hansa
nesivargino perdaug skaiciuoti ir sumete procentus "ant greicio",
kad kuo greiciau isleistu nauja produkta, arba tas fondas, i kuri
investuos, yra labai nenuspejamas - su didele rizika. Anksciau
leisti VB SASO procentai buvo ne mazesni nei 50-70%. Tiesa, galbut
toki maza procenta galima paaiskinti labai mazu investavimo
laikotarpiu (1 metai). VB SASO laikas yra 3 metai.
Tokie mano vertinimai. Gal ir neteisingi.
Beje labai idomu, kad VB pasielge gan apdairiai ir neleido 110%
vertes SASO susietu su TEO, nes jei mano "teorija" teisinga, iskart
issiduotu, kiek realiai VB vertina TEO verte
Skubėk iš lėto
|
|
Parašė: 2006-09-17 23:34:52
Grynai matematiskai, manau, jog jei bankas uz 10% vieneto priemoka
garantuoja klientui grazinti 130% viso fondo prieaugio, tai mano
manymu paprasciausiai reiskia, jog jis tiesiog nesitiki, jog tas
fondas kils virs tos ribos, kur jau bankas patirtu nuostoliu. Taigi
iskart galima paskaiciuoti, kokios maksimalios grazos bankas tikisi
is fondo i kuri investuoja, tuo paciu, kokio prieaugio gali tiketis
klientai, kurie inv. vieneta perka uz nominala. Taigi fondo
prieaugio procentas yra:
10/130 = 7.69%.
Del sio vertinimo nesutinku. Ta riba as jau ivardinau ir ji matoma
is grafiko kaip esant ~32% (ten kur raudona linija virs geltonos).
Tiesa net ir po to tas galimas banko nuostolis butu gan simbolinis.
Ypac vertinant menkas galimybes rytu europos fondui pakilti bent
kiek auksciau, bei ivertinus Arta nurodyta "kompensacija" is
"nominalinistu", kuriu beje speju butu nemaza dalis (jei ne
dauguma), nes si instrumenta visu pirma rinksis itin atsargus
ex-depozitorininkai.
Kalbant apie galima neigiama graza, tai savo ruoztu -7% taip pat
bankui ne riba, nes bankas turi dar rezerva nurasyti i nuostolius
platinimo/ispirkimo komisinius, del ko ir ~ -10% dar butu
toleruotina.
Manyciau, kad Hansa gan realiai vertino rizika, atsizvelgdami i
planuojama fondo graza. Be kita ko as irgi turiu gabaliuka i ji
tiesiogiai investaves ir tikiuosi grazos bent +15..35% intervale.
Kad fondo graza iseitu is -10..+40% ribu neduociau nei 1/10
tikimybes. Panasu ir bankas, ir as manome apie si fonda panasiai
Prie tokiu salygu bankas galetu sau leisti praktiskai nenaudoti
jokiu papildomu apsidraudimo instrumentu, o tiesiog investuoti
indelius tiesiai i fondo vienetus
Dar klausimas, indėlio terminas 360 dienų, tai faktiškai mažiau nei
metai, tai dar nuo prieauglio, kiek suprantu reikės susimokėti
pajamų mokesčius. O šiaip ragainagai, tai labai nuostabiai
skaičiais parodei šį projektuką. Aš sužavėtas. Viskas kas paprasta
- genialu.
Tikrai nemanau, kad cia butu moketini pajamu mokesciai. Cia ne
fondas, o indelis, nors ir susietas su fondu.
... sutinku, kad viskas paprasta. Nieko nera paprasciau, kai yra
zinomos ir apibreztos visos prielaidos Kaip ten Archimedas sake
?
Kiekvienas yra investuotojas, bet tik investuotojai tai žino.
|
|
Parašė: 2006-09-18 08:59:14
Arta :
Grynai matematiskai, manau, jog jei bankas uz 10% vieneto priemoka
garantuoja klientui grazinti 130% viso fondo prieaugio, tai mano
manymu paprasciausiai reiskia, jog jis tiesiog nesitiki, jog tas
fondas kils virs tos ribos, kur jau bankas patirtu nuostoliu....
Taigi [maksimalus] fondo prieaugio procentas yra:
10/130 = 7.69%.
ragainagai:
Del sio vertinimo nesutinku. Ta riba as jau ivardinau ir ji matoma
is grafiko kaip esant ~32%
Taip, ragainagai, teisus.
Kiek atsainiai vakarejant pazvelgiau i reikalo esme
Procentas 7.69 reiskia tik, kad bankui uzteks klientui grazinti jo
paties inesta 10% (t.y., klientas "sudirbs" ant 0), o paciam bankui
dar liktu paties fondo uzdirbti 7.69%.
Pabandziau paskaiciuoti maksimalu galima fondo augima, jei
ivertintume, jog bankas nori ne tik dirbti "ant nulio", bet ir
pasiekti savo vidutini ROA, kuris jei neklystu Hansabankui pernai
buvo kazkur 1.3-1.4%. Tuomet aisku ta riba yra zemiau 32%, bet
nedaug - apie 28%. Net jei ROA butu net 2%, tai mazai itakotu -
gaunasi kiek zemiau 27%.
Taigi "nominalus" klientas "ekstremaliu" atveju gali tiketis ~8%
metines grazos (27*30%). Cia aisku sita "teorija" yra hansos
nepralosimo atveju, o fondui nieks gi nedraudzia ir daugiau pakilt
Skubėk iš lėto
|
|
Parašė: 2006-09-18 19:44:26
Nu ką tamstos, bravo, bravo, bravo. Fantastika. Esu labai
sužavėtas. Čia reginys ir sielai ir protui.
Man dar bus kur pasitempti... Tokios aiškios ir logiškos eigos jau
seniai nesu matęs... Šaunuoliai.
Labai stipriai ši argumentacija nepatiko Hansams, kurie neturėjo,
nei vieno kontrargumento apart, kad bankas pelno siekianti
organizacija. Jau seniai nesu turėjas tokio reginio banke...
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2006-09-19 15:13:48
Nu ką tamstos, bravo, bravo, bravo. Fantastika. Esu labai
sužavėtas. Čia reginys ir sielai ir protui.
Man dar bus kur pasitempti... Tokios aiškios ir logiškos eigos jau
seniai nesu matęs... Šaunuoliai.
Labai stipriai ši argumentacija nepatiko Hansams, kurie neturėjo,
nei vieno kontrargumento apart, kad bankas pelno siekianti
organizacija. Jau seniai nesu turėjas tokio reginio
banke...
o tai su banku aptarei siuos komentarus asmeniskai ar kaip?
|
|
Parašė: 2006-09-19 18:07:20
OXE :
o tai su banku aptarei siuos komentarus asmeniskai ar
kaip?
Yep. Kas baisiausia, kad pradėjus dėlioti matematiką, atsirado
realūs argumentai, o ne oras... kam skirtas tas produktas, į ką
orientuota savigyra ir pan. Dėl to net vakare negalėjau atsigausti
po "gero vaizdelio", kurį apturėjau Hansa banke.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2006-09-19 18:48:05
Yra pasaulyje tokie strukturizuoti instrumentai, kaip dabar
lietuvoj siulomi indeliai ar obligacijos, susietos su akcijom.
Kazkas labai teisingai parase, kad tokios priemones isleidejas
perka tu akciju opcionus. Pasaulyje tokiu produktu rinka yra labai
didziule ir toliau dideja. isleidejai tikrai nelosia ant kainos
svyravimu, o apsidraudzia. O paprastam zmogui suteikiama galimybe
uzdirbti daugiau nei 2 ar pan. procento uz paprasta indeli.
Nera cia jokios apgaules, o paprasta matematika. Siaip tokie
produktai yra sudetingi, todel nenuostabu, kad paprasti banko
darbuotojai nieko apie ju vidine struktura negali pasakyti, arba
bankas sako "know how" ir tiek.
Yra paprastas dalykas - arba perki akcijas, arba toki indeli. Su
akcijom rizikuoji pilnai, o su indeliu - tik gali negauti jokiu
palukanu, t,y, isaldyti pinigus.
Kaip rase cia kazkas delfyje, kad vel bus apgauti lietuvos
indelininkai, bet cia paistalai, yra aiski sutartis, kur tau ir
sako: gale atgausi visa suma, o jei pakils fondas, gausi tokia ar
tokia dali to kilimo. siaip google pagal "investment depsosit' arna
"index linked deposit" galima rasti info, pagal "structured bonds"
kazkaip nieko gero neradau.
O pasaulyje siulomi tokie dalykai ir priristi prie valiutu kursu ir
pan. Ir su visokiais fintais - tik paliecia t.t. kaina, iskart
uzsifiksuoja pelnas, palietus kainai nutraukiamas indelis ir
ismokamos palukanos ir pan. prigalvota yra visokio velnio. O
lietuvoj kad siulo, tai gerai, yra didesnis pasirinkimas zmonems.
10 proc. uzdirbti be rizikos yra cool.. neuzdirbsi vienais metais,
uzdirbsi kitais tuos 10 proc. ar daugiau, vis tiek geriau nei
paprastas indelis, ir idomiau..
|
|
Parašė: 2006-09-19 19:02:36
daug geresnis yra PAREX bite - indelis + investicinis fondas, uz
indeli gauni 10 %
|
|
Parašė: 2006-09-19 19:13:03
bet investicini fonda turbut reikia valdyti paciam, tiksliau, jei
jis nukristu, tai patirto nuostolio bankas nekompensuotu ?
Skubėk iš lėto
|
|
Parašė: 2006-09-19 20:27:20
to individas
PAREX indelis yra 10% metiniu palukanu, o indeli jie laiko puse
metu o po to nutraukia, realiai idejes po puse metu gausi 5%
Tas pats buvo ir su Sampo - 8.74% metiniu palukanu, bet indelio
sutartis galioja tik puse metu, todel liko 4% su kapeiokom
va taip bankai mus isdurineja....
|
|
Parašė: 2006-09-20 12:33:30
"Neramumai Vengrijoje musa likvidziausiu salies bendroviu akciju
kainas"
Gabaliukas rytu europos fondo ten irgi yra. Pataikyk tu man taip...
|
|
Parašė: 2007-01-24 18:10:06
na, ar kas zino, kiek uzsidirbo zmones is sio indelio?..
|
Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume.
Prisijungti.
Prekybos statistika realiu laiku |
|